Pasaulyje

2021.11.17 11:15

LRT iš Suomijos. Su Makejumi susitikęs ministras: Lukašenka grasindamas Europai veikė be Putino

Andrius Balčiūnas, LRT.lt iš Suomijos2021.11.17 11:15

Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto teigė, kad Aliaksandro Lukašenkos planas sukiršinti Lenkiją su Europos Sąjunga, pasinaudojant migrantais, nepavyko. Interviu Lietuvos ir užsienio žurnalistams, P. Haavisto pabrėžė – dauguma į Baltarusiją atvykstančių žmonių nebėga nuo karo ir skurdo, o jei bėgtų – prieglobsčio galėtų prašytis Baltarusijoje.

Lenkijos nesukiršino

P. Haavisto prieš kelias savaites Norvegijos Trumsės mieste susitiko su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu ir aptarė padėtį Baltarusijos pasienyje bei paprašė „užtikrinti Europos Sąjungos sienų saugumą“.

„Kai Lukašenka prieš kelias dienas pagrasino užsukti dujas Europai, Maskva sureagavo labai greitai. (Jie pasakė), kad tai ne jų planas ir jie tam nedavė leidimo. Tai parodė, kad Lukašenka grasindamas veikė vienas. Noriu pastebėti, kad galbūt čia bent jau nėra jokio didesnio plano, tai tebuvo paties Lukašenkos planai“, – kalbėdamas Rovaniemyje vykstančios konferencijos „Arctic Spirit“ surengto interviu metu sakė P. Haavisto.

Jis svarstė, kad viena iš priežasčių, kodėl Baltarusijos režimas didelius migrantų srautus nukreipė būtent prie Lenkijos pasienio, galėjo būti tebesitęsiantys Varšuvos ir Briuselio nesutarimai – tad jais pasinaudojęs, A. Lukašenka esą galėjo tikėtis suskaldyti ES, bet to padaryti jam nepavyko.

„ES yra labai vieninga šiuo klausimu. Net jei turime su Lenkija neišspręstų klausimų, dabar jie neeskaluojami, dėmesį telkiame į sienų saugumą“, – pabrėžė P. Haavisto.

Prieglobstis Baltarusijoje

Rusijos-Suomijos sieną 2015 metais taip pat ėmė kirsti migrantų grupės. Vietos žiniasklaidos pranešimais, migrantų srautus sustabdė Suomijos prezidento skambutis Vladimirui Putinui, šalys taip pat sudarė susitarimą.

Suomijos užsienio reikalų ministras nelinkęs dabartinės situacijos lyginti ir su prieš 6 metus vykusia migracijos krize Europos Sąjungoje.

„Lukašenka dirbtinai sukuria šią hibridinę operaciją, siūlo skristi į Minską ir žada, kad bus galima vykti į ES teritoriją. (...) Todėl ES turi aiškiai pasakyti: Ne, mes to neleisime. Tai ne pabėgėliai, tai hibridinė operacija, kurią jūs rengiate“, – kalbėjo P. Haavisto.

Jis buvo susitikęs su Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro (UNHCR) atstovais, kurie jį patikino, kad Baltarusija yra pasirašiusi tarptautines sutartis dėl pabėgėlių prieglobsčio.

„Jei šie žmonės iš tiesų pabėgėliai, Baltarusija yra pirmoji saugi šalis, kur jie gali prašyti prieglobsčio. Tad jie tai turėtų daryti ten“, – aiškino P. Haavisto. Tokią žinutę JT migracijos tarnybų atstovai perdavė ir praeitą savaitę nuvykę į improvizuotas migrantų stovyklas Baltarusijos pasienyje su Lenkija.

Buvęs Suomijos vidaus reikalų ministras, parlamentaras Kai Mykkänenas pasiūlė pastatyti sieną ir Suomijos-Rusijos pasienyje, kad būtų užkirstas kelias galimam migracijos panaudojimui prieš Helsinkį. Tačiau P. Haavisto atmetė tokią idėją.

„Svarbiausia, kad mūsų pasienis su Rusija būtų taikus ir gerai kontroliuojamas tiek Rusijos, tiek Suomijos pusėje“, – kalbėjo ministras

Kalbėtis su režimu

Suomijos ministras pabrėžė, kad į Baltarusiją atvyksta ne nuo karo ir skurdo bėgantys, o melagingų režimo pažadų paklausę žmonės, o juos per sieną stumia Baltarusijos saugumo pajėgų pareigūnai. Todėl ES privalo reaguoti į per sieną stumiamus migrantus, įvesti tolesnes sankcijas režimui ir derėtis su trečiosiomis šalimis dėl kelionių stabdymo.

„Tikiuosi tai neprives prie naujų sienų statymo ir panašiai, bet situacija labai rimta. Ginkluoti asmenys stumia žmones. Tai labai netoli to, ką mes vadiname kariniais veiksmais. Ir labai toli nuo to, ką vadiname migracijos krize. Būtina daryti šią perskyrą“, – sakė P. Haavisto.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį kalbėjosi telefonu su A. Lukašenka, Vladzimirui Makejui sekmadienį skambino ir ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio politikai ir saugumui Josepas Borrelis. Tačiau Vokietijos padėtis, anot P. Haavisto, yra unikali – dauguma migrantų, esančių Baltarusijoje, siekia patekti į Vokietiją.

Nors ES nepripažįsta A. Lukašenkos teisėtu šalies vadovu, P. Haavisto palaiko dialogo galimybę. Jis pats rugsėjį per Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją paprašė susitikti su Baltarusijos režimo užsienio reikalų ministru V. Makejumi.

„Norėjau geriau suprasti, kur link jie mano einantys su visu tuo. Kaip galite įsivaizduoti, mes nesutarėme daugeliu klausimų ir skirtingai vertinome situaciją, – pabrėžė P. Haavisto. – Svarbu tiesiogiai komunikuoti su Baltarusija, ne tik per dienraščius ar žiniasklaidą, bet ir asmeniškai. Žinoma, dabar jokios derybos nėra įmanomos ir ES veikia taip, kaip leidžia vienintelė galimybė – remia pasienio (su Baltarusija) šalis.“

„Tikiuosi, kad visa ši situacija anksčiau ar vėliau prives prie demokratinių rinkimų Baltarusijoje“, – sakė P. Haavisto.

LRT.lt žurnalisto kelionės ir apgyvendinimo išlaidas finansavo Suomijos ambasada Vilniuje. Tai neturi įtakos pranešimo turiniui.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt