Pasaulyje

2021.11.15 14:44

Nausėda: jei situacija komplikuotųsi, galėtume prašyti konsultacijų pagal NATO ketvirtąjį straipsnį

atnaujinta 15.58
LRT.lt, Milena Andrukaitytė, BNS2021.11.15 14:44

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo su Latvijos ir Estijos prezidentais teigė, kad „kaimynų ir sąjungininkų vienybė yra kaip niekad svarbi“, šalims ir Europos Sąjungai besigrumiant su hibridine ataka, vykdoma Minsko režimo.

„Kartu su Latvija ir Estija išreiškėme palaikymą Lenkijai ir solidarumą su ja ir visiškai smerkiame hibridines atakas prieš ES valstybes“, – sakė G. Nausėda.

Pasak šalies prezidento, „šiandien susiduriame su keblia situacija Baltarusijoje ir jos pasienyje“.

Nausėda: prireikus, esame pasirengę palaikyti Lenkijos sprendimą aktyvuoti NATO ketvirtąjį straipsnį

„Tūkstančiai žmonių iš Artimųjų Rytų ir Afrikos karavanais nukreipti šturmuoti ES sieną. Galimybė vaizdo įrašų, nuotraukų ir kitų įrodymų rodo Aliaksandro Lukašenkos režimo pareigūnų įsitraukimą ir migrantų nukreipimą į pasirinktas Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos vietas“, – teigė Lietuvos prezidentas.

Pasak G. Nausėdos, prasta situacija pasienyje su Lenkija ir Lietuva nėra tik šių šalių problema.

„Mes saugome NATO ir ES išorines sienas“, – aiškino Lietuvos vadovas.

Jis pridūrė, kad šiandien jį pasiekė Europos Komisijos (EK) vadovės Ursulos von der Leyen žinutė, kurioje tikinama, kad Bendrija imsis aktyvesnių veiksmų pažaboti dabartinę krizę, įskaitant ir išplėstas sankcijas Baltarusijos režimui.

„Fizinio barjero klausimas vis dar išlieka atviras, tačiau tikiu, kad keičiantis situacijai, keisis ir pozicija“, – apie fizinio barjero statymą pasienyje sakė G. Nausėda.

Pasak jo, nerimą kelia ir Baltarusijos integracija į Rusijos karinę sistemą.

„Tai kelia iššūkių NATO kolektyviam saugumui ir jo klausimams“, – teigė prezidentas.

„Jei padėtis komplikuotųsi, galėtų būti prašoma konsultacijų, pagal NATO ketvirtąjį straipsnį. Mes esame pasirengę palaikyti Lenkijos sprendimą aktyvuoti NATO ketvirtąjį straipsnį, jei to prireiks“, – pridūrė G. Nausėda.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas spaudos konferencijoje sakė, kad tuo atveju, jei Lenkija prašys pradėti NATO konsultacijas, Latvija parems šį siekį.

Vilniuje susitikę Baltijos šalių vadovai situaciją ties ES išorine siena iš Baltarusijos pusės nuotoliniu būdu aptarė su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda.

„Mes taip pat aptarėme NATO įsitraukimą ir Lenkijos prezidentas kalbėjo apie tai, kad Lenkija galimai mąsto apie ketvirto straipsnio inicijavimą, ir aš pasakiau, kad, jei tai įvyks, Latvija bet kuriuo atveju prisijungs, mes būsime drauge su Lenkija, ir Lietuvos prezidentas pasakė, kad elgsis taip pat, bet kokiu atveju mūsų pozicija NATO bus vieninga“, – per spaudos konferenciją sakė E. Levitas.

Jis pabrėžė, kad situacija ties pasieniu su Baltarusija „nėra pabėgėlių krizė, tai yra Baltarusijos ir Rusijos organizuota hibridinė ataka prieš ES ir mūsų šalis, Lenkiją, Lietuvą ir Latviją“.

Estijos prezidentas Alaras Karisas teigė, kad Estija yra pasirengusi pasiūlyti Lenkijai ir Lietuvai „visokeriopą paramą ir palaikymą“.

A. Karisas taip pat pažymėjo, kad didėjantis Rusijos karinių pajėgų koncentravimas prie Ukrainos sienos ir „šis neįprastas judėjimas kelia didelį nerimą“.

Vilniuje pirmadienį susitikę Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai pasirašė trijų šalių deklaraciją, kuria paragino Europos Komisiją greičiau imtis migracijos politikos peržiūros bei išreiškė palaikymą Lenkijai.

Praėjusią savaitę Baltarusijos pasienyje su Lenkija susitelkė keli tūkstančiai migrantų. Jie pasienyje įkūrė stovyklas ir vis bando pralaužti užkardas, kad patektų į Lenkiją.

Lietuvos pareigūnai baiminasi panašaus scenarijaus prie savo sienos su Baltarusija, todėl šalies pasienyje įvesta nepaprastojo padėtis.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.

Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt