Pasaulyje

2021.11.12 19:40

LRT trumpai. COP26 oficialiai baigėsi – dėl ko pavyko sutarti?

Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt2021.11.12 19:40

Beveik dvi savaites Glazge vykusi klimato kaitos mažinimo konferencija COP26 nepateisino klimato aktyvistų lūkesčių ir, nors dėl kelių svarbių tikslų pavyko sutarti, ne prie visų prisidėjo didžiausios pasaulio teršėjos.

Konferencijoje, kurioje dėl žingsnių, kad temperatūra Žemėje iki šimtmečio pabaigos nekiltų daugiau nei 1,5 laipsnio, atstovai iš beveik 200 šalių derėjosi dvi savaites, taškas nepadėtas. Kaip ir ankstesnėse konferencijose, derybos gali būti pratęstos, mat atstovai derina kiekvieną žodį, kuris nuguls galutiniame tekste.

LRT trumpai apžvelgia svarbiausius konferencijos akcentus.

Pagrindiniai tikslai ir nusivylimai

Remiantis Jungtinių Tautų skaičiavimais, šalims nieko nedarant temperatūra Žemėje iki 2100-ųjų pakiltų 2,7 laipsnio, o tai reikštų katastrofinius padarinius ir nevaldomas stichijas – viesulus, potvynius, ekstremalią kaitrą ir grėsmę daugelio gyventojų sveikatai, o kai kurių, ypač vandenynų salų gyventojų, ir išlikimui.

Šalys raginamos atsisakyti iškastinio kuro – anglių, taip pat prisidėti kitomis priemonėmis, tačiau kai kurios baiminasi, kad tokie sprendimai brangiai kainuos, nukentės jų ekonomika.

Be to, per konferencijos pradžioje vykusį pasaulio lyderių susitikimą prie derybų stalo nebuvo dviejų didžiausių pasaulio teršėjų – Kinijos ir Rusijos – vadovų. Taip Xi Jinpingas ir Vladimiras Putinas siuntė signalą, kad derėtis jie nelinkę, nors šių šalių pastangos kovojant su klimato kaita yra ypač svarbios.

Nusivylimą kelia ir didžiausių pasaulio teršėjų penketuke esančios Indijos planai – šalis paskelbė sieksianti tapti klimatui neutrali iki 2070-ųjų – 20 metų vėliau, nei prašo Jungtinės Tautos.

Miškų susitarimas

Pirmas susitarimas, kurį pavyko pasiekti, – Miškų naikinimo stabdymo deklaracija, kurią pasirašė daugiau nei šimtas šalių. Ja šalys pasižadėjo iki 2030-ųjų pabaigos riboti besaikį miškų kirtimą ir tam sukurti 20 milijardų dolerių vertės fondą tiek iš viešųjų, tiek iš privataus sektoriaus lėšų.

Miškų naikinimas – itin didelė problema planetos plaučiais vadinamuose pusiaujo regionuose, kur iškertami milžiniški plotai miškų siekiant atlaisvinti vietos galvijams auginti, palmių aliejaus ir šokolado gamybai.

Iniciatyvą pasirašė šalys, kurios sudaro 85 proc. pasaulio miškų, tarp jų ir Brazilija, Indonezija, sulaukiančios daug kritikos dėl miškų apsaugos. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Brazilijoje miškų kirtimas buvo sparčiausias per visą dešimtmetį. Tarp pasirašiusiųjų – ir tokios miškingos valstybės kaip Rusija, Kanada, Kinija. Vis dėlto kritikai atkreipė dėmesį, kad panašus sutarimas jau buvo priimtas 2014 metais, bet situacija mažai tepasikeitė, o miškų kirtimas nesulėtėjo.

Metano susitarimas

Virš 80 šalių susitarė iki 2030-ųjų trečdaliu sumažinti išmetamo metano kiekį, palyginti su 2020 metų lygiu. Šį įsipareigojimą inicijavo JAV ir ES. Būtent metano dujos, kurios po anglies dvideginio yra antros pagal išmetamą kiekį, labiausiai prisideda prie šiltnamio efekto, todėl šis sutarimas ypač svarbus, akcentuoja Jungtinės Tautos.

Metano dujos susidaro kasant anglis, išgaunant naftą, gamtines dujas, taip pat jos susidaro atviruose sąvartynuose, žemės ūkyje, ypač gyvulininkystės sektoriuje.

Vis dėlto prie šios svarbios iniciatyvos neprisidėjo didžiausi teršėjai – Rusija, Kinija ir Indija.

Anglių atsisakymo susitarimas

Daugiau nei 40 šalių sutarė ilgainiui atsisakyti anglių, tarp jų ir itin nuo šio iškastinio kuro priklausoma Lenkija. Tačiau pradinio dokumento nepasirašė Australija, Indija, Kinija ir Jungtinės Valstijos.

Remiantis šio sutarimo pirminiu juodraščiu, šalys sutarė mažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį jau per ateinančius metus ir galiausiai laipsniškai atsisakyti anglių. Didžiosios ekonomikos tai turėtų pasiekti iki 2030-ųjų, o mažiau išsivysčiusios šalys – iki 2040-ųjų.

Tačiau penktadienį, paskutinę konferencijos dieną, pasirodė patikslintas sutarimo juodraščio tekstas. Jis – ne toks ambicingas, jame nėra tikslių datų. Šiuo dokumentu šalys žada mažinti anglių kaip kuro naudojimą ir nutraukti neefektyvias subsidijas iškastiniam kurui, tačiau formuluotės abstrakčios, be to, šalių atstovai žada toliau dėl jų derėtis po konferencijos, todėl tai nėra galutinis variantas. Su šiuo paskutinę konferencijos dieną paskelbtu dokumentu galima susipažinti ČIA.

Pažymėtina, kad JAV kartu su keliolika šalių pasirašė atskirą įsipareigojimą, kuriuo iki 2022 metų pabaigos žada sustabdyti naujų iškastinį kurą naudojančių projektų finansavimą užsienio šalyse.

O prieš pat konferencijos pabaigą JAV ir Kinija paskelbė netikėtą susitarimą dėl bendradarbiavimo kovoje su klimato kaita – žadama ryžtingiau veikti mažinant taršą, taip pat mažinti metano dujų išmetimą, nors Kinija JAV inicijuoto metano susitarimo ir nepasirašė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt