Pasaulyje

2021.11.07 22:18

COP26: vos trys susitarimai, bet be svarbiausių parašų

Mindaugas Laukagalis, Justina Ilkevičiūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.11.07 22:18

Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos sėkmė toliau kybo ant plauko. Per savaitę trukusias derybas pavyko pasiekti tris svarbius susitarimus – dėl anglies atsisakymo, metano emisijos mažinimo ir miškų apsaugos. Bet dalyje susitarimų trūksta labiausiai aplinką teršiančių valstybių.

Dideles demonstracijas Škotijoje šį savaitgalį rengiantys aktyvistai konferenciją jau vadina žlugusia. Bet valstybių vadovai ir mokslininkai mano, kad konferencijos tikslas – kad temperatūra iki amžiaus pabaigos nedidėtų daugiau nei pusantro laipsnio – pasiekiamas.

Pasaulio lyderiai Glazge perspėjo apie dėl klimato kaitos tiksintį pasaulio pabaigos laikrodį: ar pavyks jį sustabdyti?

Trys minutės šlovės. Daugiau nei šimtas pasaulio lyderių lipa ant scenos ir kartoja – veikti reikia dabar. Tačiau šie žodžiai viena reiškia galingai Amerikai, visai ką kita – salai vandenyno vidury, kurią grasina praryti kylantis jūros lygis.

„Atvirai kalbant, lėta ir skausminga mirtis nėra ori. Jūs gal ir galėtumėte subombarduoti mūsų salas, užuot priversdami mus kentėti tik tam, kad pamatytumėte mūsų lėtą mirtį. Didžiojo dvidešimtuko lyderiai, mes skęstame ir mūsų vienintelė viltis – jūsų turimas gelbėjimosi ratas“, – sakė Palau prezidentas Surangelis Whipps jaunesnysis.

Laikas kalboms baigėsi. Apie tai iš tribūnos kalbėjo valstybių vadovai. Dabar daug vilčių dedama į vykstančią Jungtinių Tautų konferenciją. Jeigu valstybėms nepavyks susitarti, temperatūra pasaulyje didės bemaž trimis laipsniais. O tai reiškia dar daugiau potvynių, karščio bangų, stichinių nelaimių.

Iki savaitgalio konferencijoje pavyko pasiekti tris reikšmingus susitarimus. Pirmiausia pranešta, kad daugiau kaip 100 šalių pasižadėjo iki dešimtmečio pabaigos riboti besaikį miškų kirtimą.

„Jūs negalite nusipirkti medžių“, – dainuoja buvęs policijos vadas iš Brazilijos, Amazonės regiono. Jis teigia iš pareigų atšauktas praėjus dienai po sėkmingos operacijos, per kurią sulaikė didelį kiekį nelegalios medienos iš pusiaujo miškų.

„Tie, kurie vagia medieną iš čiabuvių žemės ir saugomų teritorijų, turi ją kaip nors užregistruoti. Kaip jie tai daro? Pasinaudodami procedūromis, kurios nuo pradžios iki galo yra korupcinės. Jie vagia ir pasisavina žemę, procedūros turėtų būti viešos – bet taip nėra. Jie yra neliečiami“ – sakė Alexandre Saraiva.

Miškų naikinimas – itin didelė problema planetos plaučiais vadinamuose pusiaujo regionuose. Ten medžiai kertami norint atlaisvinti vietą galvijų auginimui, palmių aliejaus ir šokolado gamybai.

Iniciatyvą pasirašė ir Brazilija, Indonezija, kurios sulaukia itin daug kritikos dėl miškų apsaugos. Vis dėlto dalis klimato aktyvistų netiki tokiais pažadais – sako, tai jau ne pirmas panašus susitarimas.

„Mano nuomone, teiginiai, kad tikslus galima pasiekti iki 2030-ųjų, nėra realistiški. Jie skirti tik pasirodyti tarptautinei bendruomenei“ – teigė klimato aktyvistas Wahyu Perdana.

Apie šimtą šalių susitarė artimiausiu metu trečdaliu sumažinti išmetamo metano kiekį.

„Metano emisijos mažinimas yra vienas efektyviausių dalykų, kuriuos galime padaryti trumpuoju laikotarpiu mažindami klimato atšilimą ir siekdami pusantro laipsnio. Tai – žemiausiai kabantis vaisius“ – kalbėjo Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

Šios dujos į atmosferą patenka iš sąvartynų, žemės ūkio, taip pat – išgaunant ir transportuojant anglį bei gamtines dujas. Visgi pagrindinės metano teršėjos – Rusija, Indija ir Kinija – prie susitarimo neprisijungė.

Pekino nėra ir kitoje svarbioje sutartyje, kuria daugiau nei 40 šalių pasižadėjo artimiausiais dešimtmečiais atsisakyti anglies. Atvirkščiai – Kinija kaip tik tampa vis labiau priklausoma nuo šio itin taršaus iškastinio kuro – planuoja statyti keliasdešimt naujų anglimi kūrenamų elektrinių.

Tuo pat metu Pekine – tirštame smoge paskendusios gatvės, dėl prasto matomumo uždaryti greitkeliai ir vaikų žaidimų aikštelės. Nors miesto gyventojai sako, tokie atvejai pastaraisiais metais nebe tokie dažni, situacija gerėja.

„Manau, situacija šiaurėje dabar rimtesnė nei Pekine. Aš gyvenu Charbine, kur padėtis sunkesnė nei likusioje šalies dalyje. Pagrindinė priežastis – mažesnė temperatūra, kiekvienų metų spalį prasidedantis šildymo sezonas“ – sakė Pekino lankytojas Liu Siminas.

Iš konferencijos išvykstantis Jungtinių Valstijų prezidentas nepraleido progos įkąsti Kinijai, kuri neva bėga nuo aplinkosaugos problemų.

„Tai, kad Kinija, kuri bando save vaizduoti kaip naują pasaulio lyderę, nepasirodė… Nagi. Bene svarbiausias dalykas, kuris gali pritraukti pasaulio dėmesį, yra klimatas. Visur – nuo Islandijos iki Australijos. Tai milžiniška problema ir jie tiesiog atsitraukė. Kaip galima taip elgtis ir vaizduoti save lyderiu? Tas pats – su Putinu ir Rusija“ – sakė J. Bidenas.

Bet ir pati Amerika neprisijungė prie susitarimo atsisakyti anglies, nors yra viena didžiausių jos naudotojų. Veidmainiška, sako klimato aktyvistai. Pekinas atsakė lakoniškai.

„Mes tikimės, kad Jungtinės Valstijos gali imtis atsakomybės, greitai pasiūlyti ir įgyvendinti priemones mažinti emisijas, laikytis pažadų ir būti nuoseklesnės“ – pareiškė Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas.

Valstybių lyderiai iš konferencijos išvyko dar antradienį, tačiau derybos vyks ir visą kitą savaitę. Derėsis – valstybių deleguoti derybininkai: dažnai nematomi ir negirdimi. Bet būtent jie spręs, kur link judės pasaulis ir kur bus investuojami pinigai.

Konferencija iki šiol neišsprendė esminio klausimo – kasmEtės 100 milijardų dolerių paramos neturtingų šalių kovai su klimato kaita. Derybos vyksta ir dėl taisyklių rinkinio, kaip šalys turi atsiskaityti, ar imasi pakankamai veiksmų klimato atšilimui mažinti.

„Pasaulio pabaigos laikrodis vis dar tiksi. Bet netoliese yra išminuotojų komanda. Jie pradeda kirpti bombos laidus – tikiuosi, tuos, kuriuos reikia. Mano žinutė derybininkams labai paprasta – pasaulio lyderiai gal ir išvyko, bet visos planetos žmonių akys yra nukreiptos į jus“, – sakė Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas.

Bet į Škotijos gatves savaitgalį išėję klimato aktyvistai tuo netiki. Sako, konferencija – viešųjų ryšių akcija.

„Jokia paslaptis, kad konferencija žlugo. Turėtų būti aišku, kad negalime spręsti krizės tais pačiais metodais, kurie ją sukėlė. Daug kas klausia – ko reikia, kad lyderiai pabustų? Bet jie jau pabudę, jie aiškiai žino, ką daro. Jie supranta, kokias vertybes aukoja ir toliau nenorėdami nieko keisti“ – pareiškė aktyvistė Greta Thunberg.

Mokslininkai apskaičiavo, kad, jei šalys įgyvendintų per konferenciją pristatytus planus, vidutinė temperatūra amžiaus pabaigoje didėtų mažiau nei 2-iem laipsniais – tikslas būtų beveik pasiektas. Bet planai lieka planais, šalims niekas netrukdo jų tiesiog neįgyvendinti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt