Pasaulyje

2021.11.19 22:02

Kaip Rytų Europa žvelgia į Kiniją ir Taivaną – politikų požiūrį formuoja sovietmečio prisiminimai

Natalie Liu, Voice of America, LRT.lt2021.11.19 22:02

„Mano giminaitis – mano senelio pusbrolis – buvo katalikų kunigas, uždarytas į darbo stovyklą, kai komunistinis režimas barbariškai bandė sunaikinti visus vienuolynus“, – sakė Miriam Lexmann, viena iš dešimčių įvairių šalių įstatymų leidėjų, praėjusį savaitgalį susirinkusių į Romoje vykusio G20 aukščiausiojo lygio susitikimo užkulisius.  

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Voice of America“ originalus kūrinys.

Jų žinutė turtingiausių pasaulio šalių lyderiams: laikykitės griežtesnės pozicijos Kinijos Vyriausybės atžvilgiu ir užtarkite tuos, kurie kenčia nuo Pekino politikos – nuo Sindziango iki Taivano.

Vadinamąjį „kontrsusitikimą“ organizavo Tarpparlamentinis aljansas dėl Kinijos (IPAC), kurį sudaro apie 200 parlamentarų iš tokių šalių kaip Italija, Čekija, Kanada, Belgija, Švedija, Uganda, Japonija, Indija, Australija, Didžioji Britanija, Airija, Prancūzija ir Šveicarija.

Daugeliui susitikime dalyvavusių europiečių jausmas, kad reikia skubiai pasipriešinti Kinijai, kyla iš karčių prisiminimų apie komunistines represijas dabar jau nebeegzistuojančioje Sovietų Sąjungoje.

Slovakijai atstovaujanti Europos Parlamento narė M. Lexmann teigė, kad sovietmečiu daugelis tų, kurie buvo laikomi pavojingais jos gimtosios šalies režimui, buvo išvežami į darbo stovyklas.

„Daugelis mirė tose stovyklose dėl siaubingų sąlygų, – telefonu iš Romos sakė ji. – Mano giminaitis mirė 1952 m.“, praėjus dvejiems metams po to, kai buvo išvežtas.

Jo brolis taip pat buvo katalikų kunigas ir devynerius metus buvo įkalintas už tai, kad dalyvavo judėjime, kurio nariai siekė informuoti tėvynainius ir užsieniečius apie tai, kas vyksta tuometės Čekoslovakijos regionu buvusioje Slovakijoje.

„Šie du žmonės mirė gerokai prieš man gimstant“, – sakė 1972 m. gimusi M. Lexmann. Tačiau kitas šeimos narys, kurį ji vaikystėje pažinojo, buvo aktyvus pogrindinės Čekoslovakijos bažnyčios veikėjas.

„1988 m. jis organizavo žvakių demonstraciją. Žmonės su žvakėmis išėjo į vieną pagrindinių Bratislavos aikščių reikalaudami, kad Čekoslovakija veiktų pagal tarptautinę žmogaus teisių sutartį, kurią pasirašė šalies Vyriausybė“, – pasakojo ji.

Tokie prisiminimai, pasak M. Lexmann, leido jai suprasti, kas yra totalitariniai režimai, ir ką tenka iškęsti su jais kovojantiems žmonėms. „Visa tai man padėjo suprasti, kodėl svarbu ginti žmogaus laisvę“, – sakė ji.

Prisiminimai apie sovietų valdžią paskatino ir Dovilę Šakalienę iš Lietuvos skristi į Romą dalyvauti IPAC susitikime.

„Lietuva labai nukentėjo nuo sovietinio komunistinio režimo, – sakė ji. – Liūdna, bet tai, ką daro Kinijos Vyriausybė, daugeliu atžvilgių yra dar blogiau.“

Taip, Sovietų Sąjungoje kaimynai buvo prašomi šnipinėti vieni kitus, sakė ji, „tačiau niekas neateidavo į tavo namus, nesėdėdavo ant tavo sofos ir neapsigyvendavo pas tave, kad galėtų stebėti, kaip jautiesi po to, kai vienas iš šeimos narių buvo išvežtas į stovyklą“.

Tai, pasak Lietuvos įstatymų leidėjos, vyksta Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione, kur įkalinami musulmonų tikėjimą išpažįstančios uigūrų bendruomenės nariai.

„Turime kelti klausimą, ar tai liks tik Kinijos ribose? Ar mes visi po 20 ar 30 metų gyvensime kaimynystės tinklo valdymo sistemoje, šnipinėsime vieni kitus, informuosime vieni apie kitus?“ – kalbėjo D. Šakalienė.

„Tai ne retorinis klausimas“, – tęsė ji, pabrėždama, kad Kinija dabar turi pakankamai technologijų ir žmogiškųjų išteklių, kad „traumuotų kartą po kartos – ne tik įsiverždama į žmonių privatų gyvenimą, bet apskritai jį panaikindama“.

D. Šakalienės teigimu, panašu, kad Pekinas ketina ne tik naudoti technologijas gyventojams kontroliuoti, bet ir nuolat kurti (naujas) technologijas, skirtas dar (atidžiau) stebėti žmones.

Kinijos Vyriausybė ne kartą gynė savo politiką Sindziange teigdama, kad tai, ką Vakarai vadina internavimo stovyklomis, iš tikrųjų yra mokymo įstaigos, kuriose uigūrai įgyja naujų įgūdžių.

Tačiau Čekijos Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininko Pavelo Fischerio nuomone, „tai, ką matome Kinijoje, yra būtent tai, kas nutiko mums sovietų laikais, kaip pasakytų mano tėvai“.

Iš Prahos su VOA kalbėjęs P. Fischeris taip pat išvyko į Romą, kad dalyvautų IPAC susitikime ir skleistų žinią apie tai, kas vyksta Kinijoje, ir kokį poveikį Kinijos politinė sistema gali turėti likusiam pasauliui.

„Mūsų pareiga yra dalytis savo patirtimi“ apie gyvenimą komunizmo sąlygomis, sakė 56 metų P. Fischeris, aštuonerius metus dirbęs Vaclovo Havelo, čekų disidento ir dramaturgo, tapusio pirmuoju demokratiškai išrinktu šalies prezidentu, padėjėju.

P. Fischeris, M. Lexmann, D. Šakalienė ir kiti, praėjusią savaitę susirinkę Romoje, šią pareigą supranta ir kaip palaikymą Taivanui.

IPAC renginyje, kuriame dalyvavo aktyvistai iš Honkongo ir Sindziango, taip pat kalbėjo ir Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu.

Praėjusią savaitę J. Wu lankėsi Slovakijoje ir Čekijoje, o tada dar užsuko į Briuselį, Europos Sąjungos būstinę. Pekinas pasmerkė šį diplomatinį vojažą, pavadindamas jį „cuan-fang“, kas apytiksliai reiškia „už įstatymo ribų esančio asmens turą“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt