Pasaulyje

2021.12.06 16:41

Laikai keičiasi – Šiaurės šalys vis drąsiau kalba apie saugumą ir nori NATO įsitraukimo

Lisbeth Kirk, euobserver, LRT.lt2021.12.06 16:41

Aštuonių Šiaurės šalių bendradarbiavimo formatuose daugelį metų buvo vengiama saugumo ir gynybos klausimų – iš pagarbos Aljansui nepriklausančioms Švedijai ir Suomijai.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EUobserver“ originalus kūrinys.

Tačiau laikai keičiasi. Šiais metais Šiaurės Taryba paprašė NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pasakyti kalbą kasmetinėje parlamentinėje asamblėjoje (lapkričio 2–4 d.) Kopenhagoje.

Šis kvietimas žymi dar vieną diskretišką žingsnį glaudesnio Šiaurės šalių bendradarbiavimo saugumo srityje link. Iki šiol iš viso nediskutuotas klausimas tapo pagrindine tema.

„Kalbant apie Šiaurės šalių bendradarbiavimą, Sovietų Sąjungos žlugimas reiškė, kad nuo šiol galėsime bendradarbiauti ne tik kultūros ir vidaus reikalų, bet ir nacionalinio saugumo srityje“, – sakė jis.

Šiaurės šalių bendradarbiavimo gynybos srityje organizacija („Nordefco“) buvo įkurta 2009 m. ir, anot B. Haarderio, vystėsi „ne greitai, bet stabiliai“.

Europos ir NATO santykiams silpstant, didėja kitų struktūrų, galinčių užtikrinti saugumą, poreikis, todėl Šiaurės šalys pamažu perima reikalus į savo rankas.

B. Haarderis teigia klausęs Pentagono, ar JAV požiūriu būtų problema, jei NATO narės (Danija, Norvegija ir Islandija) bendradarbiautų su dviem aljansui nepriklausančiomis šalimis (Švedija ir Suomija).

„Gavau atsakymą, kad tai nebūtų jokia problema. Netgi atvirkščiai, – sakė jis. – Tai reiškia NATO šiaurinio flango stiprinimą ir, kaip sakė akį pamerkęs valstybės tarnautojas, „gauname tai nemokamai“. Švedijai ir Suomijai netaikomas [NATO] 5 straipsnis, todėl jos negauna jokių garantijų...“

„Dabar kiekvienais metais rengiame apskritojo stalo konferenciją, kurioje aptariame šio bendradarbiavimo eigą. Šiaurės šalių gynybos ministrai nusprendė gilinti bendradarbiavimą ir rengti bendras pratybas, stengiamės padėti vieni kitiems gynybos pajėgumų srityje, įskaitant kibernetinį saugumą, kuris tapo labai svarbia mūsų bendradarbiavimo dalimi. Tai nepaprastai svarbu Šiaurės šalių saugumui“, – aiškino B. Haarderis.

Rusija

Dramblys kambaryje, žinoma, yra Rusija. Kiek erdvės manevrui yra palikta NATO nepriklausančioms Šiaurės šalims?

Siekiant užtikrinti gerus santykius ir bendrą pasitikėjimą, Šiaurės šalių tarybos metiniuose susitikimuose nuolat dalyvauja Rusijos Dūmos delegacija.

„Mes reguliariai susitinkame su Šiaurės Vakarų Rusijos atstovais, įskaitant Dūmą, ir aš manau, kad labai svarbu laikyti šį langą atvirą, nes kad ir ką begalvotume apie Rusijos diktatūrą, bendrauti su rusais reikia. Tad aš esu už, – sakė Šiaurės Tarybos pirmininkas. – Visgi apmaudu, kad rusai Šiaurės šalių biurus vadina „užsienio agentūromis“. Turime Šiaurės šalių biurą Sankt Peterburge, bet buvome priversti sumažinti jį iki minimumo, nes nenorime būti vadinami „užsienio agentais.“

20 metų Šiaurės Tarybos biure Sankt Peterburge dirbo iki 25 žmonių, tačiau 2015 m., kai Rusija priėmė užsienio agentūros registracijos koncepciją, dirbti biure liko vos du vietiniai darbuotojai. Šiuo metu bendradarbiavimas organizuojamas iš Šiaurės Tarybos biuro Kopenhagoje.

„Esame draugiški žmonės, pasiruošę kultūriniams mainams. Nenorime, kad mus vadintų „užsienio agentais“. Kalbėjausi apie tai su Rusijos ambasadoriumi, tačiau ne jo jėgoms tai pakeisti. Taip pat sužinojau, kad apie tai Maskvoje kalbėjo mūsų generalinė sekretorė, bet jai taip pat nepavyko nieko pakeisti“, – sakė B. Haarderis.

Ar kelsite šį klausimą Šiaurės šalių tarybos posėdyje lapkritį susitikę su Dūmos atstovais, paklausė „EUobserver“.

„Žinoma“, – atsakė jis.

Dar viena diskusijų su rusais tema bus kylančios dujų kainos. Šiaurės šalys yra energijos eksportuotojos, kaip ir Rusija.

„Esu tikras, kad V. Putinas mėgaujasi kylančiomis kainomis, o mes visi su nekantrumu laukiame, kada tapsime visiškai nuo jo nepriklausomi. Esame beveik nepriklausomi nuo islamo fanatikų Artimuosiuose Rytuose [naftos srityje]. Kitas žingsnis – tapti nepriklausomais nuo V. Putino [dujų]“, – sakė B. Haarderis.

Arktis

Didžioji Arkties sausumos masės ir jūrų dalis priklauso Šiaurės šalių regionui, todėl Šiaurės šalys aktyviai dalyvauja sprendžiant su šia unikalia pasaulio dalimi susijusius klausimus. Europos Sąjunga taip pat siekia rimtesnio vaidmens Arkties zonoje.

Spalį Europos Komisija pristatė naują ES Arkties strategiją. Joje siūloma sudaryti galimybes ES narystei Arkties Taryboje ir atidaryti ES atstovybę Nuko mieste, Grenlandijoje.

„Jei paklaustumėte manęs, abi idėjos yra geros, bet aš čia nekalbu už Šiaurės Tarybą. Labai svarbu, kad ES domėtųsi bendradarbiavimo Arktyje galimybėmis, – teigė B. Haarderis. – Tai svarbu, nes Arktis tampa vis svarbesnė daugelyje sričių: aplinkos, jūrų eismo ir – svarbiausia – saugumo. Vandenys tarp Grenlandijos ir Islandijos bei JK iš esmės yra Danijos, Farerų salų ir Grenlandijos vandenys, todėl mums tai labai aktualu.“

Ar tokiu atveju ES spręs politiką Arkties srityje šalių narių vardu?

„Esame sutarę, kad Grenlandija ir Danija yra lygiavertės partnerės su bendrais interesais susijusiose srityse. Jei kažkas iš esmės yra svarbu Grenlandijai, Grenlandija gali imtis vadovavimo. Taip buvo nuspręsta. Aš manau, kad tai sustiprins Danijos Karalystę.“

„Man atrodo, kad turėtume iš naujo suformuluoti, kas yra Danijos Karalystė, kad būtų aišku, jog ją sudaro trys atskiros šalys, kurios nusprendė kartu spręsti kai kurias svarbias problemas. Taip visa tai turėtų būti vertinama. Konstitucijoje to nėra, bet taip turėtume elgtis. Nes yra galimybė elgtis taip, lyg būtume trys atskiros šalys, kartu sprendžiančios problemas.“

Kuo naudinga Šiaurės Taryba, kokia jos reikšmė?

„Šiaurės Taryba naudinga tuo, kad palaikomas nuolatinis dialogas tarp visų aštuonių Šiaurės šalių politikų. Tai jau savaime yra vertinga. Mes išnaudojame tai, kad nuo viduramžių turėjome bendrą kultūrą ir ją tebeturime. Gali kilti klausimas, ar suomiai niekuo nesiskiria nuo senųjų vikingų? Atsakymas būtų – ne, jie puikiai dera Šiaurės šalių šeimoje. Mūsų gerovės valstybės yra labai panašios.“

„[2013 m.] Johno F. Kennedy centre, Vašingtone, buvo surengta paroda „Nordic Cool“. Jos kuratorė Alicia Adams po parodos sakė, kad dvejus metus ieškojo skirtumų tarp Šiaurės šalių. Ir nerado nė vieno.“

„Daugiau nei 90 procentų visų Šiaurės šalyse gyvenančių žmonių labai džiaugiasi Šiaurės šalių bendradarbiavimu, 60 procentų ir daugiau norėtų, kad jis būtų glaudesnis, ir tik vienas procentas mano, kad jis nereikalingas, todėl galima teigti, kad Šiaurės šalių bendradarbiavimas visuotinai palaikomas.“

„Man kartais gėda, kad mes, politikai, nepateisiname tų lūkesčių. Trūksta įsitraukimo.“

„Problema ta, kad Šiaurės šalių bendradarbiavimas yra toks sėkmingas ir visi jį remia, todėl nekyla jokių konfliktų ir laikraščiuose nemirga antraštės. Tai verčia žmones galvoti, kad jis nėra svarbus.“

„Tačiau aš labai norėčiau, kad Šiaurės šalių ministrai pirmiausia pasikalbėtų tarpusavyje ir tik tada vyktų į susitikimus ES. Nes jei Šiaurės šalys gali susitarti, didelė tikimybė, kad ir visai Europai bus priimtinas Šiaurės šalių sprendimas.“

„Esame gerbiami už tai, kad esame pragmatiški ir kad mūsų šalys puikiai veikia. Jei turime minčių, kaip valdyti tam tikrą Europos Sąjungos dalį, yra didelė tikimybė, kad tai turės įtakos. Ne atsitiktinumas, kad ES turi ombudsmeną ir kad pirmasis Europos ombudsmenas buvo suomis Jacobas Soedermanas.“

„Jo dėka administraciniai įpročiai ES Komisijoje pasikeitė, tapo mažiau paryžietiški ir kiek labiau šiaurietiški.“

Ar rekomenduotumėte Šiaurės Tarybos stiliaus asamblėjas kitose Europos dalyse?

„Kai lankiausi Belgrade, Serbijos parlamento pirmininko pavaduotoja Gordana Čomic pasakė: „Mes Balkanuose visada išryškiname savo skirtumus. Ir mums visada primenami mūsų konfliktai. Jūs, Šiaurės šalys, žinote, ką turite bendro ir kaip galite dirbti kartu.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt