Pasaulyje

2021.10.28 20:31

Lietuva susirūpino Kinijos jautrumu? Kas stabdo atstovybės Taivane atidarymą

Julius Palaima, LRT.lt2021.10.28 20:31

Šią savaitę Taivano delegacija vizito į Vilnių atvyko be užsienio reikalų ministro Josepho Wu. Manoma, kad diplomatijos vadovas neatvyko į Lietuvą, nes nesulaukė Užsienio reikalų ministerijos (URM) kvietimo. Situacija paskatino ekspertus kalbėti apie tikėtiną dabartinės Vyriausybės atsitraukimą konflikte su Kinija ar planus kiek pristabdyti diplomatinių korpusų atidarymą Lietuvoje.

Taivano nacionalinio vystymosi tarybos ministras Kung Ming-hsinas pareiškė, kad Taivanas iki šių metų pabaigos turėtų įsteigti ekonominę atstovybę Vilniuje, nepaisant Kinijos protestų ir neigiamos reakcijos.

Lietuva atstovybę Taivane ketina atverti 2022 metų pradžioje, pranešė Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Lietuva anksčiau paskelbė apie naujų rinkų atvėrimą ir atstovybių atidarymus Australijoje, Pietų Korėjoje, kurioje jau darbuojasi diplomatai, tačiau Taivano atstovybės atidarymas kiek užsitęsė.

Vis dėlto nemažai spekuliacijų kilo dėl Čekijoje ir Slovakijoje vizito metu tarp delegacijos narių buvusio Taivano užsienio reikalų ministro J. Wu neatvykimo į Lietuvą.

Tai pakurstė kalbas, kad galbūt Lietuvos URM atsisakė pirminio plano jį pasikviesti į Vilnių, baimindamasi dar didesnio Pekino įsiūčio.

Lietuva jaučia Kinijos spaudimą dėl to, kad Vilniuje akreditavo taivaniečių diplomatinę atstovybę. Pekinas teigia, kad tai pažeidžia „vienos Kinijos“ principą, nors Lietuva tai neigia.

Dar rugpjūčio mėnesį Pekinas paskelbė, kad atšaukia ambasadorių Vilniuje dėl Lietuvos išreikšto noro aktyviau bendradarbiauti su Taivanu.

Valdžia gina sprendimą

Taivanas šiemet pranešė apie planus Lietuvoje dar vasarą atidaryti taivaniečių atstovybę, nors Taipėjuje verslo atstovybės biurą Lietuva skelbė atidarysianti šį rudenį. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis LRT RADIJUI aiškino, kad delsimo nėra, vyksta parengiamieji darbai.

„Vyksta diskusijos, kai būsime pasiruošę pranešti apie tikslesnį laiką dėl atidarymo, tą padarysime. (...) Buvo pasakyta, kad rudenį bus sprendimai. Dar ruduo“, – antradienį sakė G. Landsbergis.

„Tikimės rezultatyvaus vizito. Iš tikrųjų tai yra beprecedentis vizitas Lietuvoje – daugiau kaip 60 atstovų“, – pridūrė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Krašto apsaugos ministras taip pat akcentavo, kad Lietuvos pasirinktas kelias dėl Taivano yra adekvatus.

„Jūs turėtumėte klausti Taivano, o ne Lietuvos. Ne Lietuva atidaro Taivano atstovybę, o Taivanas atidaro vienokiu ar kitokiu pavadinimu atstovybę Lietuvoje“, – prieš Vyriausybės posėdį atsakinėdamas į žurnalistų klausimus trečiadienį teigė šalies krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Ministras įsitikinęs, kad, nepaisant Kinijos kritikos, Lietuvos pasirinkta kryptis plėtoti santykius su Taivanu yra adekvati.

Paklaustas, ar palaiko sprendimą Lietuvoje akredituoti Taivaniečių diplomatinę atstovybę, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad šalis gali plėtoti santykius su tomis valstybėmis, su kuriomis nori. Šį sprendimą pasmerkė Kinijos vadovai, jie pareiškė, neva Lietuva pažeidė „vienos Kinijos“ principą, bet G. Nausėda tai paneigė.

„Manau, kad mūsų sprendimai turėtų būti geriau suprantami, ne taip irzliai, ir priimami valstybės, kuri ėmėsi tam tikrų demaršų. Bet mūsų pozicija nesikeičia, nes tai suverenios, nepriklausomos valstybės pozicija“, – sakė G. Nausėda.

Visgi Seimo opozicijos atstovai mezgamus santykius su Taivanu vadina „naiviais“.

Socialdemokratų partijos atstovas ir buvęs partijos pirmininkas Gintautas Paluckas neslėpė manantis, kad Lietuvos santykių su Taivanu „nereikia idealizuoti“.

„Jei nekalbame apie skaičius, memorandumus ir perspektyvas, nėra prasmės kalbėti. Su visais reikia bendrauti, tačiau neidealizuokime Taivano. Kad pramuštume langus į Kiniją, mums reikėjo beveik 8 metų, tad kalbėti, kad mūsų ekonomiką išgelbės 23 mln. gyventojų šalis, atsisakant 1,5 milijardo rinkos, – nemanau, kad tai ekonomiškai racionaliai pagrįsta“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ sakė G. Paluckas.

„Santykiai kuriami Kinijos sąskaita“

„Lietuvoje yra painiojami du dalykai. Taivano užsienio reikalų ministro vizitas yra visiškai atskiras reikalas. Lietuva, taip pat, kaip ir Čekija ir kiek mažiau Slovakija, yra įtraukiama į tų pačių santykių orbitą kaip savotiški santykių su Taivanu ledlaužiai“, – kalbėjo analitikas Marius Laurinavičius.

Pasak jo, kyla klausimas, kodėl Lietuva vykdama į Čekiją nepasinaudojo proga pakviesti Taivano užsienio reikalų ministro vizito į šalį.

„Tie ryšiai net ir politiniu lygiu yra labai svarbūs, norint pasiekti tų tikslų, kokių Lietuva siekia. Klausimas kyla, kodėl tai nepadaryta. Aš nežinau. Buvo visokių svarstymų, kad Taivano ministras galbūt negalėjo, tačiau jis tiesiog nebuvo pakviestas“, – aiškino M. Laurinavičius.

Analitikas teigia, kad „nėra joks mitas, kad santykiai su Taivanu yra kuriami santykių su Kinija sąskaita“.

„Jeigu taip daroma, tai mes turime kompensuoti santykiais su Taivanu tai, ką mes rizikuojame prarasti pablogėjus santykiams su Kinija, bet jeigu tie santykiai neplėtojami ar plėtojami nepakankamai, tada kyla rizika negauti pakankamai naudos, kuri man atrodo visiškai akivaizdi iš santykių su Taivanu. (...) Tas trypčiojimas nėra tik kažkokie simboliniai žingsniai, tai kainuoja labai konkrečius dalykus“, – sakė nepriklausomas ekspertas M. Laurinavičius.

Pasak analitiko, jeigu šalies ekonomikos ir inovacijų ministrė nori užsitikrinti Taivano puslaidininkių gamyklą Lietuvoje, ji jau turėjo lankytis Taipėjuje.

„Ji taip pat turėjo ten lankytis su labai rimta delegacija, išsiaiškinusi visas reikalingas sąlygas, kad tokia gamykla atsirastų“, – dėstė ekspertas.

Jo tikinimu, nuo „metų pradžios, kai buvo priimtas sprendimas tuos santykius su Taivanu plėtoti, per šiuos metus buvo padaryta mažai, išskyrus strateginį ėjimą – paskelbimą dėl Taivano atstovybės atidarymo“.

„Klausimas tuomet yra vienas – kokia yra ta Lietuvos politika Taivano atžvilgiu“, – retoriškai klausė M. Laurinavičius.

„Mes atsisakėme netvaraus bendradarbiavimo su Kinija. Mes tą netvarų bendradarbiavimą keičiame tvariu ir tai yra labai geras strateginis sprendimas, bet mes toliau nepadarome savo namų darbų, kad tai prasidėtų kuo anksčiau, duotų kuo geresnius rezultatus ir kad mes nepraloštume konkurencinės kovos, kad ir tai pačiai Čekijai. Ką mes galvojame, kad Čekija nenori pasistatyti tos puslaidininkių gamyklos?“ – mintis dėstė analitikas.

„Kinijos reakcija tikėtina, ji tokia ir turėjo būti Lietuvai pradėjus aktyvesnius santykius su Taivanu“, – LRT.lt kalbėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė Vida Mačikėnaitė-Ambutavičienė.

KTU docentės teigimu, tai tikrai didelis posūkis Lietuvos užsienio politikoje, nes nuo „1991 metų dvišaliame susitarime su Pekinu buvo pripažįstama, kad Lietuva gerbia Kinijos suverenitetą ir Taivaną kaip šios šalies dalį“.

„Ir dabar tas sprendimas įsteigti Taivano atstovybę yra labai didelis posūkis, nes tradiciškai visos valstybės turėjo ir turi dabar santykius su juo, bet jie būdavo neformalūs. Pats didžiausias skirtumas ir yra pavadinime, kad atstovybė pavadinta ne Taipėjaus, o Taivano vardu“, – pasakojo V. Mačikėnaitė-Ambutavičienė.

Pasak jos, Kinija ir toliau imsis griežtų priemonių, kad įtikintų „visas kitas valstybes, kad taip daryti, kaip daro Lietuva, nereikėtų“.

Pekinui mestas raudonas skuduras

Ekspertas M. Laurinavičius sako, kad Vakarai Lietuvai išreiškė pakankamai paramos santykių su Kinija ir Taivanu kontekste.

„Taip, yra kai kurių šalių, kurios nesutinka su Lietuvos pozicija, tačiau jei mes užsitikrinam Europos Parlamento (EP) rezoliuciją, kaip 100 procentų pritariančią šalies veiksmams, tai tos kai kurių šalių pozicijos nebėra tokios ir svarbios“, – aiškino analitikas M. Laurinavičius.

M. Laurinavičius sako, kad Lietuvoje yra kuriamas mitas, kad būtent dėl Taivano atstovybės pavadinimo Kinija įsižeidė dėl Vilniaus veiksmų.

„Kinijai tai yra tikrai jei ne raudonoji linija, tai kaip raudonas skuduras buliui, tai juos dar labiau suerzino. Bet visgi jeigu kas nors įsivaizduoja, kad Lietuva būtų atidariusi atstovybę Taipėjaus vardu ir kad čia nebūtų jokio konflikto, tai jie absoliučiai nesupranta, kas yra Kinija ir ką ji pastaraisiais metais daro“, – teigė nepriklausomas analitikas.

M. Laurinavičius sako, kad argumentas, kad pasaulyje yra atidaryta daug Taipėjaus atstovybių, nėra itin svarus, nes Europoje paskutinį kartą ji buvo atidaryta prieš 18 metų.

„Tuomet Kinijos politika buvo visiškai kita. (...) Ekonomine prasme tų visų sankcijų dėl savo veiksmų mes būtume sulaukę. Paskelbtų, nepaskelbtų – tai yra nesvarbu“, – LRT.lt sakė ekspertas.

Kalbėdama apie Lietuvą, KTU politologė V. Mačikėnaitė-Ambutavičienė teigė, kad toks ryškus strateginis posūkis turėjo būti labai apgalvotas.

„Turėjo būti apsvarstyta, kokių Kinija imsis priemonių, nes ji gali imtis pačių griežčiausių, kokias galime ir kokių negalime įsivaizduoti. Kinijai tai yra toks išlikimo klausimas, nes jeigu ji leidžia atidaryti taivaniečių atstovybę, tai yra precedentas, jis galimai reikštų, kad Taivano suverenitetas yra galbūt labiau pripažįstamas ir tada tikėtina, kad tos valstybės sektų tuo pavyzdžiu“, – kalbėjo KTU docentė V. Mačikėnaitė-Ambutavičienė.

„Sakyčiau, kad Lietuva ne visai įvertino, kokias pasekmes šie veiksmai turi, nes pats sprendimas ir Vyriausybės narių retorika yra gana provokatyvūs. Kai kuriuose interviu yra sakoma, kad Lietuva turi teisę palaikyti santykius su Taivanu ir kitomis demokratinėmis valstybėmis, tai reiškia, kad Taivanas traktuojamas kaip valstybė. O kitur jau sakoma, kad laikomės „vienos Kinijos“ principo. Dabar pradėjo aiškėti, kad situacija yra sudėtinga, Kinija į tai reaguoja jautriai ir galbūt iš tiesų pradėta galvoti, kad tos pasekmės gali būti ženklios“, – aiškino KTU ekspertė.

V. Mačikėnaitė-Ambutavičienė kalbėdama LRT.lt tikino, kad gali būti, kad dabar „vyksta savotiškas strategijos pergalvojimas dėl tokio drąsaus žingsnio“.

„Klausimas pasidarė sudėtingesnis, nei daug kam atrodė iš pradžių. Manyčiau, kad dabar į tai bus atsargiau pažiūrėta“, – kalbėjo politologė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt