Pasaulyje

2021.11.03 22:09

Kinija elgiasi kaip imperinė ir sovietų Rusija – nusitaikė į mažumų kalbą ir kultūrą

Peh Hong Lim, Voice of America, LRT.lt2021.11.03 22:09

Kurį laiką vykdžiusi eksperimentus, kuriais buvo siekiama asimiliuoti etnines mažumas Tibete, Vidinėje Mongolijoje ir Sindziange, Kinijos Vyriausybė, ieškanti būdų kontroliuoti mažumų atstovus, pradeda taikyti kultūrinės asimiliacijos politiką ir naikina mokyklose pamokas jų gimtąja kalba.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Voice of America“ originalus kūrinys.

Praėjusio mėnesio pabaigoje Pekinas paskelbė atnaujintą vaikystės raidos planą, kuris nenumato mažumų vaikams teisės į išsilavinimą gimtąja kalba.

Rugsėjo 27 d. paskelbtoje naujojoje Kinijos nacionalinėje vaiko vystymosi programoje (2021–2030 m.) neliko ankstesnių direktyvų, kaip antai „gerbti ir saugoti etninių mažumų vaikų teises į išsilavinimą savo kalba“.

Valdžia pakeitė šią formuluotę į „bendrinės nacionalinės kalbos skatinimą“. Vadovaujantis šiomis gairėmis, etninėms mažumoms priklausantys vaikai mokyklose greičiausiai bus mokomi skaityti ir rašyti mandarinų kinų, o ne savo gimtąją kalba.

Kalbos vartojimo draudimas arba ribojimas yra viena iš plačiai naudojamų priverstinės asimiliacijos taktikų. Imperinė ir sovietų Rusija bandė uždrausti ukrainiečių, lenkų, lietuvių ir baltarusių kalbų vartojimą. Anglija siekė įtvirtinti Velso, Škotijos ir Airijos kontrolę, uždrausdama mokslą atitinkamomis kalbomis. Havajiečių kalbos vartojimas valstybinėse mokyklose buvo uždraustas po to, kai Amerikos interesų spaudžiama karalienė Liliuokalani 1893 m. buvo priversta atsisakyti sosto.

Naujausia Kinijos nacionalinė vaiko vystymosi programos redakcija prieštarauja UNESCO politikai, kuri nuo 1953 m. skatina bent pradinio ugdymo pakopoje vaikus mokyti jų gimtąja kalba. Šią poziciją patvirtina visa virtinė akademinių tyrimų, teigia Pasaulinė švietimo partnerystė, mokslininkų rekomendacijas apibendrinusi 2014 m. paskelbtame tinklaraščio įraše: „Vaikai labiau linkę lankyti mokyklą ir jiems kur kas geriau sekasi, jei vartojama jų gimtoji kalba“.

VOA susisiekė su Kinijos ambasada Vašingtone, prašydama pakomentuoti naująją politiką, tačiau atsakymo nesulaukė.

Taivano nacionalinio Yang Ming Chiao Tung universiteto Humanitarinių ir socialinių mokslų katedros profesorė Pan Mei-Lin VOA sakė, kad Kinijos politika palaipsniui sunaikins unikalias etninių mažumų kultūras.

„Žvelgiant iš hanių kinų perspektyvos, tai yra nacionalinės vienybės didinimas, tačiau tikroji jo pasekmė bus tam tikrų kultūrų sunykimas“, – interviu telefonu sakė ji. Kinijoje yra dešimtys etninių mažumų grupių, tačiau daugiau nei 90 proc. šalies gyventojų yra haniai. Tai, kas laikoma kinų kultūra, yra hanių kultūra.

Kultūros antropologas ir Japonijos Šizuokos universiteto profesorius Yangas Haiyingas įsitikinęs, kad Kinijos komunistų partija (KKP) tyliai plečia naująją asimiliacijos politiką.

Šiuo metu stebima asimiliacijos plėtra žymi nukrypimą nuo naujausios oficialios politikos etninių mažumų atžvilgiu. Devintajame dešimtmetyje Pekinas ėmėsi skatinti jų kultūrinę autonomiją ir stengėsi sumažinti socialinę ir ekonominę nelygybę tarp mažumų atstovų ir hanių kinų. Tokia pozicija buvo lyg tam tikra kompensacija už persekiojimus ir spaudimą asimiliuotis, kuriuos etninės mažumos patyrė 1966–1977 metais vykusios kultūrinės revoliucijos metu.

Ir nors atrodė, kad siekis skatinti kultūrinę autonomiją buvo naudingas daugeliui mažumų, prie šalies vairo stojus prezidentui Xi Jinpingui, pastangos sinizuoti mažumų grupes vėl suaktyvėjo.

Koronavirusas padėjo sinizuoti mažumų anklavus. Dėl pandemijos negalintys išvykti už Kinijos ribų haniai turistai lankosi mažumų teritorijose. „KKP įgyvendina etninių mažumų kultūros komercializacijos strategiją, kurios tikslas – neutralizuoti jų unikalią ir išskirtinę tapatybę“, – spalio 1 d. leidinyje „The Hill“ pasirodžiusiame straipsnyje teigia Joyce Ho iš Žmogaus teisių fondo.

Yangas Haiyingas VOA sakė, kad nuo rugsėjo pradžios Kinijos valdžia jau pakeitė keletą vaikų darželiams ir pradinėms mokykloms centrinėje Hubėjaus provincijoje, kur gyvena kelios etninės mažumos, taikomų taisyklių.

Anot Yango Haiyingo, vietos taisyklės buvo peržiūrėtos ir mažumoms uždrausta mokyklose vartoti savo kalbą, ją pakeičiant mandarinų kalba – oficialia Kinijos kalba.

„Priežastis ta, kad Hubėjuje gyvena tudzių ir še etninės mažumos, kurios yra labai nedidelės. Buvo paskaičiuota, kad jų reakcija į tokią asimiliacijos politiką nebus labai audringa ir tai taps tarsi bandomuoju projektu, vėliau siekiant pritaikyti asimiliacijos politiką ir kitoms etninėms mažumoms“, – sakė jis.

Yango Haiyingo teigimu, anksčiau Pekino valdžia užtrukdavo metus ar dvejus, kol bandomosios programos apimdavo visas provincijas. „Tačiau dabar matome, kad jie spartina šias pastangas ir net nesivargina pasakyti, kad „gerbiame mažumų teises“, – pridūrė Yangas Haiyingas.

Tibetas, Vidinė Mongolija ir Sindziangas

Iš 56 Kinijoje gyvenančių etninių mažumų tibetiečiai, mongolai ir uigūrai drąsiausiai pasisako prieš Pekino represinę politiką.

2020 m. balandį „The Diplomat“ pranešė, kad Pekinas pasitelkė pandemijai valdyti taikomą socialinį stebėjimą Tibeto gyventojų sekimui sustiprinti. Praėjus kiek daugiau nei metams, šių metų liepą, „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Pekinas sustiprino 6,3 mln. Kinijoje gyvenančių tibetiečių stebėjimą ir sugriežtino jiems taikomus ribojimus. Tradiciniai meno kūriniai mokyklose buvo pakeisti Xi Jinpingo portretais.

Vokiečių antropologas Adrianas Zenzas yra šiuolaikinės Tibeto švietimo sistemos tyrimo „Grėsmė „tibetiškumui“?“ autorius. Remiantis jo tyrimu, nuo 2015 m. Tibeto mokyklos nebesamdo mokytojų, dėstančių tibetiečių kalba. Daugiau nei 10 metų rinkęs vietos valdžios skelbiamus darbo pasiūlymus, A. Zenzas padarė išvadą, kad Tibete pagrindinė mokomoji kalba yra ne tibetiečių, o mandarinų. Oficialioji Kinijos žiniasklaida užginčijo jo tyrimą, o patį A. Zenzą pavadino „akademiku save vadinančiu sukčiumi“.

Jungtinės Tautos „bet kokį tyčinį veiksmą, padarytą siekiant sunaikinti kalbą“, apibrėžia kaip lingvistinį genocidą, kuris pagal 1948 m. Tarptautinę konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį yra vienas kultūrinio genocido aspektų ir nusikaltimas žmoniškumui.

Tibeto Vyriausybės tremtyje atstovas Taivane Kelsangas Gyaltsenas Bawa VOA prisipažino nerimaujantis dėl tibetiečių kalbos ateities.

„Anksčiau 70–80 proc. Tibete gyvenančių žmonių laisvai kalbėjo tibetiečių kalba, – sakė jis. – Dabar 9 iš 10 jaunų tibetiečių nemoka rašyti savo kalba.“

Panaši mažumų kalbų ribojimo politika taikoma ir Sindziange, kur gyvena musulmonai uigūrai.

Vokietijoje įsikūrusio Pasaulio uigūrų kongreso Kinijos reikalų direktorius Ilshatas Hassanas Kokbore VOA sakė, kad dideliuose miestuose labai mažai jaunų žmonių bemoka uigūrų kalba.

Jis pridūrė, kad dėl ilgametės Kinijos asimiliacijos politikos Sindziange vietos gyventojams darosi vis sunkiau išsaugoti savo kalbą, kultūrą ir tapatybę. „Sunkiai dirbame, kad gyvendami užsienyje išsaugotume savo kalbą ir kultūrą, todėl mums reikia kitų šalių ir sąjungininkų pagalbos, stabdant KKP vykdomą mūsų kultūros paveldo naikinimą“, – sakė jis VOA.

Vidinėje Mongolijoje 2020 m. etniniai mongolai tėvai ir mokiniai surengė plataus masto boikotą, protestuodami prieš naują dvikalbio švietimo politiką, pagal kurią mokyklose nuo pirmos klasės turi būti naudojami nacionaliniai vadovėliai mandarinų kalba, pakeisiantys dabartinius mongolų kalba parašytus vadovėlius.

Temtsultu Shotsood yra Tokijuje įsikūrusio Pietų Mongolijos kongreso, kurio tikslas – ginti mongolų teises – pirmininkas. VOA jis sakė, kad protestų metu buvo sulaikyta daugiau nei 5 tūkst. žmonių.

KKP „mano, kad po sulaikymų situacija stabilizavosi. Tačiau iš tiesų mongolai labai pikti. Galbūt kol kas jie neturi kanalų išreikšti savo nepasitenkinimą, bet tarptautinėje arenoje mes su jais [KKP] aiškinamės, mes jiems sakome, kad tai yra kultūrinis genocidas“, – interviu telefonu sakė jis.

Kinijos konstitucijoje parašyta, kad „visos Kinijoje gyvenančios etninės grupės turi laisvę ir teisę vartoti ir puoselėti savo šnekamąją ir rašomą kalbą“.

Antropologas Yangas Haiyingas prognozuoja, kad kitas Pekino žingsnis bus pakeisti konstituciją. „Šiuo metu KKP teikia pataisas vietos reglamentuose, o kitas žingsnis bus pakeisti šalies konstituciją, atsisakant formuluotės, kad visos etninės grupės turi teisę vartoti savo kalbas, – sakė jis. – Tikėtina, kad po to visi autonominiai regionai bus prilyginti provincijoms.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt