Pasaulyje

2021.10.27 16:08

Nausėda teigia, kad yra pasirengęs svarstyti Karoblio kandidatūrą į ambasadorius prie ES

atnaujinta 17.42
Andrius Balčiūnas, LRT.lt, Ignas Jačauskas, BNS2021.10.27 16:08

Trečiadienį Vilniuje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmojo oficialaus vizito šalyje priėmė naująjį Estijos prezidentą Alarą Karisą. Spaudos konferencijos metu G. Nausėda pareiškė, kad yra pasirengęs svarstyti buvusio Krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio kandidatūrą užimti ambasadoriaus prie Europos Sąjungos pareigas.

Anot G. Nausėdos, tai, kad Lietuva jau metus neturi nuolatinio ambasadoriaus prie ES, nėra „normali“. Dabar Lietuvai prie ES atstovauja laikinasis reikalų patikėtinis Simonas Šatūnas, Lietuvos prezidentas pabrėžia, kad dėl ambasadoriaus nebuvimo Lietuvos pozicija nėra atstovaujama silpniau. Tačiau jis pareiškė vėl svarstysiantis kandidatų užimti ambasadoriaus sąrašą, kuris jam buvo pateiktas anksčiau.

„Grįžtu prie trumpojo sąrašo, kuris man buvo pateiktas ir sakau, kad esu pasirengęs rimtai svarstyti pono Raimundo Karoblio kandidatūrą šią poziciją užimti“, – sakė Lietuvos prezidentas.

R. Karoblis 2010–2015 m. ėjo Lietuvos nuolatinio ambasadoriaus prie ES pareigas, anksčiau dirbo šios misijos ambasadoriumi ypatingiems pavedimams. Nuo 2020-ųjų jis eina Užsienio reikalų ministerijos ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigas.

Suverenios valstybės pasirinkimas

Paklaustas, ar palaiko sprendimą Lietuvoje akredituoti Taivaniečių diplomatinę atstovybę, Lietuvos prezidentas sakė, kad šalis gali plėtoti santykius su tomis valstybėmis, su kuriomis nori. Šį sprendimą pasmerkė Kinijos vadovai, pareiškę, neva Lietuva pažeidė „vienos Kinijos“ principą, bet G. Nausėda tai paneigė.

„Manau, kad mūsų sprendimai turėtų būti geriau suprantami, ne taip irzliai, ir priimami valstybės, kuri ėmėsi tam tikrų demaršų. Bet mūsų pozicija nesikeičia, nes stai suverenios, nepriklausomos valstybės pozicija“, – sakė G. Nausėda.

Rusijos ir Baltarusijos karinė sąjunga

G. Nausėda džiaugėsi, kad vienu pirmųjų oficialių vizitų Estijos kolega pasirinko Lietuvą. „Tiek Lietuva, tiek Estija supranta, kad tik būdami vieningi ir susitelkę atremsime bet kokias grėsmes mūsų ir regiono saugumui“, – sakė G. Nausėda, dėkojęs Estijos prezidentui už šalies pagalbą su migracijos krize susidūrusiai Lietuvai.

Lietuvos prezidentas taip pat dėkojo Estijai už paramą Lietuvos siūlymui keisti ES migracijos politiką.

„Nerimą kelia ir karinė Baltarusijos-Rusijos integracija, iš esmės keičianti Baltijos regiono saugumą ir poreikius. Turime stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje ir ypač glaudžiai bendradarbiauti transatlantinių santykių srityje“ – sakė G. Nausėda, pabrėžęs, kad Europos saugumo iniciatyvos neturi kirstis su translatlantinio saugumo santykiais.

Šalių vadovai taip pat aptarė energetikos, transporto infrastruktūros klausimus, Astravo atominės elektrinės saugumo problemas.

Prezidentai aptarė ir valstybių sienų stiprinimo klausimus. Estijos prezidentas sakė, kad G. Nausėda jį patikino, jog Lietuva ir toliau sieks, kad Europos Sąjunga finansuotų barjero pasienyje su Baltarusija statybas.

„Jei Lietuvai reikia pagalbos, tai Estija, kaip ir anksčiau, yra pasirengusi ateiti į pagalbą šiuo klausimu“, – sakė A. Karis.

G. Nausėda sakė, kad teiginiai, jog Europos Sąjunga (ES) neskirs lėšų fizinės užtvaros statyboms prie sienos su Baltarusija, tėra „pirmieji mėginimai“ reaguoti į Bendrijos lyderių praėjusią savaitę priimtas išvadas dėl migracijos ir įpareigojimus Europos Komisijai (EK).

Taip G. Nausėda pasisakė trečiadienį, po praėjusios savaitės EK pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškimo, kad iš ES biudžeto „nebus finansuojama aštri viela ir sienos“.

„Dėl sienos finansavimo – žinote, formuluotė buvo pasirinkta tokia, kokią praktiškai siūlė tos valstybės, kurios yra labiausiai paveiktos migracijos krizės. Ir Lietuva čia vaidino vieną svarbiausių vaidmenų, kad būtų priimta būtent tokia redakcija. Tačiau Europos Vadovų Taryba (EVT) neteikia instrukcijų – ji nesurašo išsamiai, kokios priemonės ir kokie veiksmai turi būti padaryti, ji pirmiausia duoda politinį užsakymą vykdomosios valdžios institucijoms“, – teigė G. Nausėda.

„Štai kodėl atskiri pareiškimai, kad siena bus finansuojama, arba siena nebus finansuojama, dar yra pirmieji mėginimai užpildyti šiuos pareiškimus, šitą gairių tekstą, kuris buvo nustatytas Europos Vadovų Taryboje“, – tvirtino Lietuvos vadovas bendroje spaudos konferencijoje su Estijos prezidentu Alaru Karisu.

Anot G. Nausėdos, EVT posėdis, įvykęs pradėjusią savaitę, buvo svarbus, nes jame „tikrai buvo pasiektas persilaužimas“ vertinant Baltarusijos veiksmus Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pasienyje siunčiant migrantus, jog tai yra „migracijos hibridinė ataka“. Taip pat reikšmingu jis vadina ES lyderių išsakytą įpareigojimą EK pateikti „priemones ir adekvatų finansavimą priemonėms“, skirtoms stabdyti migracijai ir „suteikti tinkamą atkirtį“.

G. Nausėda priminė, jog bemaž pusė ES valstybių parėmė Lietuvos ir kitų valstybių poziciją dėl migracijos taisyklių keitimo ir fizinio barjero finansavimo ES lėšomis.

„Mes padarėme puikią pradžią, dabar reikia dirbti toliau: sprendimas padarytas, politinės nuostatos ir Europos Sąjungos politinė pozicija yra aiški: tai yra atsakas, tai yra greita reakcija, kad Baltarusijos režimas nesinaudotų žmonėmis kaip ginklais prieš suverenias kaimynines valstybes“, – kalbėjo jis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt