Pasaulyje

2021.10.27 15:03

Lenkijos kariuomenė išaugs dvigubai – Varšuva nori gintis nuo Rusijos ir Baltarusijos grėsmių

atnaujinta 15.10
LRT.lt, BNS2021.10.27 15:03

Lenkijos kariuomenė paskelbė ketinanti padvigubinti savo pajėgų skaičių dėl augančios įtampos šalies rytuose.

Antradienį Lenkijos Vyriausybė paviešino šalies gynybos įstatymo projektą, kuriame numatytas ženklus išlaidų gynybai augimas. Valdančiosios „Teisės ir Teisingumo“ (PiS) partijos vadovas Jarosławas Kaczyńskis sakė, kad tokiu būdu Varšuva reaguoja į politinius pokyčius regione.

Didžiausiomis saugumo grėsmėmis J. Kaczyńskis vadino „Rusijos imperines ambicijas“ ir migrantų krizę pasienyje su Baltarusija, rašo „Deutsche Welle“.

„Jei norime išvengti blogiausio, tai yra karo, turime elgtis pagal taisyklę: jei nori taikos, ruoškis karui“, – spaudos konferencijoje kalbėjo politikas.

Jo teigimu, Lenkija, kaip rytiniame ES ir NATO flange esanti šalis, privalo turėti rimtas atgrasomąsias pajėgas ir „pajėgumus veiksmingai ilgą laiką gintis pati“.

Pagal siūlymą Lenkijos kariuomenė išaugtų nuo 110 tūkst. iki 250 tūkst. karių, taip pat būtų sukurtas 50 tūkst. karių rezervas. Taip pat būtų perkama papildoma karinė įranga, bet prie privalomos karinės tarnybos grįžtama nebūtų.

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Błaszczakas sakė, kad papildomas finansavimas būtų sukurtas per vyriausybines obligacijas. Dėl šių priemonių Lenkijos gynybos biudžetas veikiausiai smarkiai viršytų NATO numatytą 2 proc. BVP ribą. Įstatymo projektą dar turi patvirtinti parlamentas bei prezidentas.

J. Kaczynskis taip pat sakė, jog Lenkija tikisi sustiprinti savo pajėgas nupirkdama amerikiečių gamybos karinės įrangos, bet taip pat domėsis Europoje gaminamais ginklais.

Kai kurie opozicijos parlamentarai kritikavo planus ir atkreipė dėmesį, kad juos teikia valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), jų teigimu, ne kartą silpninusi kariuomenę.

„Neatrodo gerai, – sakė centristų Pilietinės platformos parlamentaras Cezary Tomczykas. – Kas atsikratė armijos generolų, pulkininkų ir majorų? Kas sustabdė lenkų armijos modernizavimą?“

Planas stiprinti kariuomenę pasirodė Lenkijai susidūrus su dideliu migracijos spaudimu iš Baltarusijos. Varšuva kaltina Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą skatinant migrantus iš Vidurinių Rytų, Afrikos ir kitų regionų bandyti per Lenkijos sieną patekti į ES.

Lenkija taip pat vis labiau nesutaria su partnerėmis Bendrijoje. Šį mėnesį pagilėjo konfliktas dėl Lenkijos teismų sistemos reformų, kurias ES laiko teismų nepriklausomumo puolimu, ir premjeras Mateuszas Morawieckis laikraščiui „Financial Times“ pirmadienį pareiškė, kad jei ES dėl teisinės valstybės klausimų sulaikys lėšas Lenkijai, tai bus panašu į Trečiojo pasaulinio karo pradėjimą.

Atskirai M. Morawieckis antradienį paskelbė apie pakeitimus ministrų kabinete, įskaitant naujus Klimato ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Technologijų ir plėtros ministerijos vadovus. Kai kurie stebėtojai sakė, kad pakeitimai yra susiję su kai kurių M. Morawieckio sąjungininkų pasitraukimu.

Reaguodama į migrantų krizę Lenkija paskelbė nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija, prie sienos įrengia pjaunančios vielos užtvaras, dislokavo karių padėti pasieniečiams. Vyriausybė taip pat planuoja pastatyti prie sienos aukštą tvorą su judesio jutikliais.

Lenkų pasieniečiai išstumia migrantus, įskaitant šeimas su vaikais, atgal per sieną. Antradienį įsigaliojo naujas Lenkijos įstatymas dėl tokio atstūmimo įteisinimo.

Žmogaus teisių pareigūnai kritikuoja Lenkijos nepaprastąją padėtį , o Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra sako, kad naujuoju įstatymu „pakertama viena pagrindinių teisių prašyti prieglobsčio“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt