Pasaulyje

2021.10.27 14:13

ETT skiria Lenkijai 1 mln. eurų baudą kasdien, Varšuva tai vadina šantažu

atnaujinta 17.53
LRT.lt, ELTA, BNS2021.10.27 14:13

Europos Teisingumo teismas paskelbė skiriantis Lenkijai 1 mln. eurų baudą kasdien dėl to, kad šalies valdžia nepašalino kontroveriškos Aukščiausiojo teismo teisėjų disciplinavimo kolegijos. Tai pranešė portalas „Deutsche Welle“.

Lenkija rugpjūtį pažadėjo uždaryti šią kolegiją, tačiau to vis dar nepadarė.

Liepos viduryje aukščiausiasis ES teismas nustatė, kad naujieji Lenkijos Aukščiausiojo Teismo drausmės rūmai neužtikrina nešališkumo ir nepriklausomumo, todėl pažeidžia ES teisę.

Varšuva privalo paisyti šių sprendimų, „kad būtų išvengta rimtos ir nepataisomos žalos ES teisinei tvarkai ir vertybėms, kuriomis grindžiama ši sąjunga, ypač teisinės valstybės principui“, sakoma oficialiame Teismo pranešime žiniasklaidai.

2018 metais įsteigti rūmai gali atleisti bet kurį teisėją ar prokurorą, todėl baiminamasi, kad jie gali būti naudojami teisėjams bausti už nepaklusnius sprendimus ir taip trukdyti jų nepriklausomumui.

Rugsėjo 9 dieną Europos Komisija paprašė ETT skirti Lenkijai kasdienes baudas už tai, kad ji nevykdo Liuksemburge įsikūrusio ES aukščiausiojo teismo sprendimo. Tai paaštrino ilgalaikį ginčą su Varšuva dėl pastaraisiais metais įvykdytų vidinių teismų reformų.

„Teisingumo sistemos visoje ES turi būti nepriklausomos ir teisingos“, – tuomet sakė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

„Šantažas“

Lenkijos vyriausybė atmetė Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimą skirti šaliai 1 mln. eurų per dieną baudą, pavadindama tai „šantažu“. „ETT visiškai niekina ir ignoruoja Lenkijos konstituciją ir Konstitucinio teismo sprendimus“, – trečiadienį tviteryje rašė teisingumo viceministras Sebastianas Kaleta.

ETT, anot jo, viršijo savo įgaliojimus. „Tai dar vienas operacijos, kuria norima atimti iš Lenkijos įtaką savo politinei sistemai, etapas. Tai uzurpacija ir šantažas“, – kritikavo viceministras.

Ši sprendimas gali dar labiau paaštrinti priešpriešą tarp Briuselio ir Varšuvos, kai kuriems reiškiant abejones dėl Lenkijos narystės Bendrijoje ateities.

„Baudų ir šantažo mūsų šaliai kelias nėra teisingas“, – per „Twitter“ pakomentavo Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris.

„Tai nėra modelis, pagal kurį turėtų veikti Europos Sąjunga – suverenių valstybių sąjunga“, – pridūrė jis.

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas, vertinantis norminių teisės aktų atitikimą šalies Konstitucijai, anksčiau spalį nusprendė, kad dalis ES sutarties straipsnių ir kai kurie teisminiai nutarimai nesuderinami su šalies Pagrindiniu įstatymu.

Anot teisėjų, Lenkijos narystė ES nesuteikia Bendrijos institucijoms viršenybės teisės srityje ir nereiškia, kad Lenkija atsisakė savo suvereniteto ES naudai.

Šis sprendimas kertasi su ES teisės viršenybės principu, kurio laikytis griežtai reikalauja Briuselis. Šis principas reiškia, kad ES valstybių narių teisės aktai virtinėje sričių negali būti taikomi, jei kertasi su bloko teisės normomis.

„Žaidžia su ugnimi“

Ginčo epicentre yra Aukščiausiojo Teismo drausminimo kolegija – institucija, kuriai valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) suteikė įgaliojimus drausminti teisėjus. Daugelis lenkų teisėjų laiko šią kolegiją įrankiu spausti teisėjus priimti valdžiai palankius sprendimus.

Liepą ESTT nurodė Lenkijai laikinai sustabdyti drausminimo kolegijos darbą, tačiau ši institucija tebedirba.

Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis praėjusią savaitę Europos Parlamente sakė, kad kolegija bus panaikinta, tačiau jokio termino nenurodė.

Stebėtojai atkreipia dėmesį, kad kol kas nepateiktas joks teisės akto projektas dėl drausminimo kolegijos panaikinimo.

ESTT nurodė, kad baudų mokėjimo mechanizmas bus aktyvuotas, kai Lenkija bus „informuota“ apie šį nurodymą. Jis galios, kol šalis įvykdys ankstesnį reikalavimą dėl drausminimo kolegijos arba kol bus priimta galutinė nutartis.

Vienas šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP, kad Europos Komisija mokėti baudas gali paprašyti jau trečiadienį.

Per praeitą savaitę Briuselyje vykusį ES viršūnių susitikimą M. Morawieckis teigė, kad Lenkija „pasiruošusi dialogui“, bet neketina „veikti patirdama šantažo spaudimą“.

Vėliau jis dar pareiškė, kad ES laiko „įrėmusi ginklą mums į galvą“, grasindama sankcijomis, jeigu Varšuva reikalavimų nevykdys.

Keli ES lyderiai per viršūnių susitikimą tvirtino, kad Briuselis neturėtų skirti Lenkijai 36 mlrd. eurų iš Bendrijos ekonomikos atsigavimo po koronaviruso pandemijos fondo, tačiau šis klausimas dar nėra išspręstas.

Europos Komisija sakė svarstanti kitokias galimybes, įskaitant galimybę įšaldyti Lenkijos balso teisę priimant ES sprendimus arba aktyvuoti naują mechanizmą, kuris leistų įšaldyti Varšuvai planuojamas skirti lėšas.

ES šalys ne pirmus metus reiškia susirūpinimą dėl Lenkijos nuokrypio nuo demokratinių principų teismų nepriklausomumo ir žiniasklaidos laisvės srityse.

Lenkijos konservatyvios valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis, taip pat einantis premjero pavaduotojo pareigas ir daugelio laikomas įtakingiausiu šalies politiniu veikėju, „privalo rinktis: arba grįžimas prie teisinės valstybės, arba „Polexitas“, savo tviterio žinutėje parašė buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras europarlamentaras Radoslawas Sikorskis.

„Negalite žertis į kišenes visų pinigų, bet išsižadėti vertybių“, – per Briugės kolegijos atidarymo ceremoniją sakė Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo.

Belgų premjeras taip pat pareiškė, kad M. Morawieckis, kuris neseniai pareiškė, jog ES spaudimas Varšuvai gali privesti prie „Trečiojo pasaulinio karo“, „žaidžia su ugnimi, grasindamas karu kolegoms europiečiams dėl vidaus politikos priežasčių“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt