Pasaulyje

2021.10.27 12:16

JAV ketina apskųsti JK atsisakymą išduoti „WikiLeaks“ įkūrėją Assange`ą

atnaujinta 17.02
BNS2021.10.27 12:16

JAV Vyriausybė trečiadienį turi paprašyti Didžiosios Britanijos aukštesniojo teismo panaikinti teisėjos sprendimą, kad vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange`as neturėtų būti perduotas Jungtinėms Valstijoms, kur jo laukia kaltinimai šnipinėjimu.

Sausio mėnesį žemesnės instancijos teismo teisėja atmetė JAV prašymą išduoti J. Assange'ą dėl slaptų karinių dokumentų paskelbimo „WikiLeaks“ prieš dešimtį metų.

Apygardos teisėja Vanessa Baraitser atsisakė patenkinti Vašingtono prašymą dėl priežasčių, susijusių su šio australo sveikata, ir sakė, kad jis sunkiomis Amerikos kalėjimo sąlygomis tikriausiai nusižudytų.

Tačiau ji atmetė gynybos argumentus, kad J. Assange'ui Amerikoje gresia politiškai motyvuotas baudžiamasis persekiojimas nepaisant žodžio laisvės apsaugos, ir sakė, kad JAV teismų sistema surengtų jam teisingą teismą.

JAV valdžiai atstovaujantiems teisininkams buvo palikta galimybė teikti apeliaciją. Per vieną ankstesnį posėdį jie abejojo bylos psichiatrine ekspertize ir teigė, jog J. Assange'as nėra toks ligonis, kad būtinai pakenktų sau.

Dvi dienas truksiančio bylos nagrinėjimo Londone pradžioje JAV vyriausybė paprašė Britanijos aukštesniojo teismo panaikinti ankstesnį sprendimą.

„Mes tvirtiname, kad darydama tokią išvadą apygardos teisėja klydo“, – sakė JAV vyriausybės advokatas Jamesas Lewisas.

Pirminis sprendimas dėl ekstradicijos iš dalies buvo pagrįstas nuogąstavimais, kad J. Assange'as gali būti laikomas izoliuotas vieninteliame JAV federaliniame paties griežčiausio režimo kalėjime – Kolorade įsikūrusiame „ADX Florence“.

Tačiau J. Lewisas teisme pareiškė, kad J. Assange'as nebus laikomas šioje liūdnai pagarsėjusioje įstaigoje nei prieš teismo procesą, nei po jo.

Advokatas tai pat patikino, jog „WikiLeaks“ įkūrėjas „gaus bet kokį rekomenduojamą klinikinį ir psichologinį gydymą“ ir kad galiausiai jis turės galimybę pasiprašyti būti perkeltam į gimtąją Australiją.

„Garantijos niekada anksčiau nebuvo pažeidžiamos“, – tvirtino J. Lewisas.

Tačiau kaltinamojo komanda teismui pateiktuose dokumentuose nurodė, kad net esant tokioms garantijoms negalima atmesti galimybės, kad jų klientas gali būti laikomas šioje įstaigoje, „panašiame“ federaliniame kalėjime arba valstijos lygio „supergriežtojo“ režimo pataisos įstaigoje.

Dviejų apeliaciją nagrinėjančių teisėjų, įskaitant Anglijos ir Velso teismų sistemos vadovą lordą Ianą Burnettą, verdikto laukiama po kelių savaičių.

Tačiau net ir jų verdiktas tikriausiai neužbaigs šios teisinės sagos, nes pralaimėjusioji šalis dar galės teikti apeliaciją JK Aukščiausiajam Teismui.

Prie Londono centre esančių teismo rūmų J. Assange'o partnerė Stella Moris – su kuria jis susilaukė dviejų vaikų – prisijungė prie kelių dešimčių protestuotojų, reikalavusių nedelsiant jį paleisti iš Londono griežtojo režimo Belmaršo kalėjimo.

„Esu labai susirūpinusi dėl Juliano sveikatos“, – sakė S. Moris žurnalistams po pasimatymo su juo kalėjime šeštadienį.

„Jis labai sulysęs. Tikiuosi, kad teismai užbaigs šį košmarą“, – kalbėjo ji.

Viena juodai apsirengusi demonstrantė su juodu laidotuvių šydu ant veido laikė plakatą su užrašu „ATA Britanijos teisingumui“. Kita, 20-metė Ruby Allen, sakė, kad J. Assange'as yra nekaltas „spaudos laisvės“ gynėjas.

„Ekstradicija iš esmės yra mirties nuosprendis. Jeigu jis bus perduotas Amerikai, sąlygos bus daug blogesnės“, – kalbėjo ji.

Laukia ginčai

JAV prokurorai pateikė 50 metų J. Assange'ui 17 kaltinimų šnipinėjus ir vieną kaltinimą nederamai pasinaudojus kompiuteriais. Kaltinimai susiję su 500 tūkst. įslaptintų karinių ir diplomatinių dokumentų paviešinimu 2010 metais. Tuose dokumentuose išsamiai aprašomi amerikiečių karinių kampanijų Afganistane ir Irake kai kurie aspektai.

Pagal šiuos kaltinimus J. Assange'as galėtų gauti iki 175 metų įkalinimo.

Kaltintojų teigimu, J. Assange'as neteisėtai padėjo JAV kariuomenės žvalgybos analitikei Chelsea Manning pavogti įslaptintų dokumentų paketą, o paskui – atskleidė konfidencialius šaltinius iš viso pasaulio.

J. Assange'o advokatai įrodinėja, kad jis veikė kaip žurnalistas ir gali pasinaudoti JAV konstitucijos Pirmosios pataisos, skirtos užkirsti kelią vyriausybei riboti žodžio laisvę, apsauga.

JAV vyriausybė pareiškė, kad sausį sprendimą priėmusi teisėja V. Baraitser „neįvertino svarbos“ ekspertų parodymų, kad J.Assange'ui negresia savižudybė.

A. Baraitser atmetė JAV ekspertų tvirtinimą, kad J. Assange'as bus apsaugotas nuo savęs žalojimo, pažymėdama, kad kiti, pavyzdžiui, nuteistas JAV finansininkas Jeffrey Epsteinas, sugebėjo nusižudyti kalinamas JAV.

Tačiau JAV vyriausybės teisininkai įrodinėja, kad A. Baraiser „suklaidino“ J. Assange'o psichiatrinę ekspertizę atlikęs ekspertas Michaelis Kopelmanas. Anot jų, psichiatras nuslėpė kai kuriuos dalykus, pavyzdžiui, kad gyvendamas Ekvadoro ambasadoje Londone jo klientas pradėjo du vaikus su S. Moris.

Švedijai 2010 metais išdavus orderį suimti „WikiLeaks“ įkūrėją dėl kaltinimų lytiniu smurtu, jis pasiprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur išbuvo nuo 2012 iki 2019 metų.

2019 metų balandį Ekvadoras, kuriam tuo metu vadovavo dešiniųjų prezidentas Leninas Moreno, atėmė iš jo pilietybę. Paskui britų policija ištempė J. Assange'ą iš ambasados ir areštavo jį dėl paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimo.

Švedija 2019 metų lapkritį nutraukė tyrimą dėl įtariamų lytinių nusikaltimų, nes nuo jų praėjo per daug laiko, bet J. Assange'as lieka kalėjime. Sausį ekstradiciją blokavusi teisėja nurodė, kad J. Assange'as turi būti sulaikytas, kol bus išnagrinėtos visos galimos JAV apeliacijos, nes paleistas jis gali pabėgti.

Kreipimasis į J. Bideną

Pasak „WikiLeaks“ šalininkų, per ekstradicijos svarstymą duoti liudytojų parodymai, kad J. Assange'ą Ekvadoro ambasadoje CŽA prašymu šnipinėjo viena ispanų saugumo firma ir kad būta net kalbų apie jo pagrobimą ar nužudymą, paneigia JAV pareiškimus, kad su juo bus elgiamasi sąžiningai.

Žurnalistikos organizacijos ir žmogaus teisių gynimo grupės ragina JAV prezidentą Joe Bideną nutraukti J. Assange'o baudžiamąjį persekiojimą, pradėtą valdant ankstesniam prezidentui Donaldui Trumpui.

Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard pareiškė, kad kaltinimai jam yra politiškai motyvuoti ir turėtų būti panaikinti.

„Po beveik 20 metų praktiškai iš nė vieno atsakingo už įtariamus JAV karo nusikaltimus, įvykdytus per Afganistano ir Irako karus, nėra pareikalauta atsakomybės, jau nekalbant apie patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, tačiau šiuos nusikaltimus atskleidusiam leidėjui gali grėsti įkalinimas iki gyvos galvos“, – sakė ji.

Vokietija lapkritį ketina atšaukti nepaprastąją padėtį dėl COVID-19

Teisės ekspertas Carlas Tobiasas iš Ričmondo universiteto Virdžinijoje teigė, kad JAV turi „šansų“ laimėti apeliaciją.

„JAV gali įsitikinti Aukštesnįjį teismą, kad A. Baraitser suteikė per didelę reikšmę“ M. Kopelmano ataskaitai, sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Tačiau net jeigu Aukštasis teismas sutiks su JAV teiginiu, kad ji suteikė pernelyg didelę reikšmę eksperto ataskaitai, to gali nepakakti, kad būtų panaikintas visas jos sprendimas“, – pridūrė jis.

Žiniasklaidos laisvę ginanti nevyriausybinė organizacija „Žurnalistai be sienų“ (RSF) ragina JAV prezidentą J. Bideną nutraukti šią bylą, sakydama, kad „WikiLeaks“ įkūrėjas yra persekiojamas „už jo indėlį į viešąjį interesą (ginančius) pranešimus“.

J. Assange'as nesėkmingai siekė gauti J. Bideno pirmtako D.Trumpo malonę. Pastarojo 2016 metų prezidento rinkimų kampanijai buvo naudinga „WikiLeaks“ paskelbta medžiaga, pakenkusi jo varžovei demokratų kandidatei Hillary Clinton.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt