Pasaulyje

2021.10.27 05:30

Didžiausia EP partija palaiko Lietuvą dėl sienos finansavimo: jei yra kitas būdas saugoti visą ES – pateikite jį

Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt iš Briuselio2021.10.27 05:30

Po Europos Vadovų Tarybos Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen padėjo tašką – Bendrija neskirs pinigų sienos su Baltarusija statyboms. Tačiau Lietuva nenusileidžia, o pagalbą įtikinant Komisiją bei šalis nares žada ir didžiausia partija Europos Parlamente (EP). Jos lyderis Manfredas Weberis LRT.lt teigė nesuprantantis, kokiais argumentais remiamasi neskiriant pinigų fizinio barjero statyboms, ir Komisijos elgesyje įžvelgia dvejopus standartus.

Iš Bavarijos regiono Vokietijoje kilęs politikas buvo įvardijamas kaip vienas kandidatų pakeisti dabartinį EP pirmininką D. Sassolį jau sausį vyksiančiuose rinkimuose, tačiau prieš porą mėnesių jis paskelbė nekandidatuosiantis į šį postą. Prieš dvi savaites jis vėl užsitikrino savo partijos paramą ir buvo perrinktas Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pirmininku. Jo vedama partija žada paramą Lietuvai ir sieks, kad Komisija persvarstytų savo sprendimą.

– Europos institucijos deklaruoja palaikymą Lietuvai, vasarą ne vienas aukščiausias lyderis lankėsi šalyje ir galėjo patys susipažinti su situacija. Tačiau pastaruoju metu tonas griežtėja. Eurokomisarė Ylva Johansson nuogąstavo, kad situacija pasienyje kelia didelį susirūpinimą, ir kvietė į susitikimą Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ambasadorius ES, o praėjusią savaitę Ursula von der Leyen tvirtai pareiškė, kad Bendrija nefinansuos aštrių vielų ir sienų. Ar tai reiškia, kad Bendrija padėjo tašką?

– Mūsų Europos liaudies partija, kuri yra didžiausia Parlamente, niekaip negali suprasti, kodėl Europa negali finansuoti ir fizinio barjero statybų pasienyje su Baltarusija. Mes žinome apie grėsmes – tai hibridinis karas. Baltarusijos režimas, Aliaksandras Lukašenka vykdo tikrą hibridinį karą, nukreiptą ne tik prieš Lietuvą, bet ir visą Bendriją, todėl mes turime apsiginti. Premjerė Ingrida Šimonytė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis priklauso mūsų politinei šeimai ir mes remiame savo draugus Lietuvoje, tvirtai manome, kad finansiniai ištekliai turi būti panaudoti ir sienos statybai.

– Komisija ir šalys pripažįsta, kad situacija yra kitokia nei anksčiau kilus krizei ir kad tai yra hibridinė ataka. Tai yra svarbus pareiškimas, tačiau priemonių kovoje EK nekeičia, kodėl?

– Turime prisiminti seną šių debatų istoriją. Jau 2015 metais šiuo klausimu buvo daug diskusijų ir tada Komisija nusprendė nefinansuoti tvorų. Bet situacija pasikeitė, Baltarusijos režimas yra fundamentalus iššūkis Bendrijai ir mes turime savo piliečiams užtikrinti, kad apsaugosime savo sienas. Tik pačios Europos agentūros, ar tai būtų „Frontex“, ar kitos, ir šalių pasieniečiai – mes visi kartu sprendžiame, kas yra laukiami Europos Sąjungoje, o ne diktatoriai, tokie kaip A. Lukašenka.

Debatai vyks ir esu tikras, kad mano politinei grupei pavyks inicijuoti diskusijas, kad žinutė, jog finansavimo sienoms nebus, nėra paskutinis Bendrijos žodis.

M. Weberis

Todėl finansavimas privalo būti suteiktas. Debatai vyks ir esu tikras, kad mano politinei grupei pavyks inicijuoti diskusijas, kad žinutė, jog finansavimo sienoms nebus, nėra paskutinis Bendrijos žodis.

– Kokių argumentų iš Komisijos išgirdote? Gal ir negalime lyginti, bet, pavyzdžiui, Graikijai buvo duota pinigų migrantų centrų statyboms, kurie apsupti spygliuota viela ir yra uždari.

– Jūs visiškai teisi, mes negalime priimti tokių dvejopų standartų. Kritikai sako, kad tai (Graikijos migrantų stovyklų, kurioms Bendrija skyrė finansavimą, – LRT.lt) pozityvus pavyzdys ir tai yra sėkmės pavyzdys. Mes pasiekėme, kad R. T. Erdoganas nešantažuotų Europos Sąjungos ir kad nenaudotų žmonių kaip ginklo prieš ES vienybę. Todėl mūsų partija ir Graikijos premjeras Kyriakas Mitsotakis visada palaikė idėją, kad reikia fizinio barjero su Turkija. Tai pozityvus pavyzdys, kurį mes turime pakartoti ir Lietuvos, Latvijos, Lenkijos pasienyje, kad praneštume A. Lukašenkai, jog čia ne jis sprendžia dėl migrantų, čia mes sprendžiame.

– Ar Europos Parlamentas turi galių ir kokie tie svertai įtikinti Komisiją?

– Europos Parlamentas, kaip ir visi parlamentai, turi galią sprendžiant dėl biudžeto, pinigų ir mes panaudosime šį argumentą diskusijoje. Galiu tik pasakyti, kad kol kas socialistai ir liberaliosios partijos nėra mūsų pusėje, mes dar neturime daugumos. Bet Lietuvos žmonėms noriu pasakyti, kad Europa nėra vienas blokas, mes turime skirtingą nuomonę.

– Pats pripažįstate, kad daugumos neturite. Kaip ruošiatės įtikinti kitus?

– Mums reikia viešų debatų, politinė kairė turi suprasti, kad tikrai susidurs su didelėmis problemomis ir iššūkiais, jei ir toliau priešinsis sienų apsaugai. Tikiuosi, kad po šių viešų debatų jie persvarstys savo poziciją, mes turime rasti bendrą sprendimą.

– Kaip suprantu, esate gana pozityviai nusiteikęs?

– Aš visiškai dėl to pozityvus, bet nesupraskite manęs klaidingai. Mes nesame dešinieji ekstremistai populistai, mes dešiniųjų krikščionys demokratai ir žmonės, kurie atvyksta, yra aukos. Jie, pabrėžiu, nėra problema.

Krikščioniškomis vertybėmis paremtame žemyne mes turime jais pasirūpinti. Tarp tų žmonių yra šeimų ir mes negalime jų palikti. Tuoj žiema ir situacija bus dar sudėtingesnė, taigi čia reikia rasti pusiausvyrą. Vienas politinis scenarijus ekstremalus, sakantis, kad reikia atsikratyti žmonių ir kad tai ne ES problema, bet čia ne mūsų pozicija. Kita pusė, kairioji, sako, kad sienų apsauga nereikalinga, ir tai irgi yra kvaila.

Krikščioniškomis vertybėmis paremtame žemyne mes turime jais pasirūpinti. Tarp tų žmonių yra šeimų ir mes negalime jų palikti. Tuoj žiema ir situacija bus dar sudėtingesnė, taigi čia reikia rasti pusiausvyrą.

M. Weberis

Mes turime rasti vidurio poziciją, kad svarbi stipri sienų apsauga, tačiau turime prisiimti atsakomybę ir už tuos žmones, kurie jau pateko į ES teritoriją. <...> Labiausiai nerimą kelia situacija Lenkijoje. Prašiau Lenkijos Vyriausybės, kad įsileistų „Frontex“ į pasienio teritoriją, nes dabar mes nežinome, kas vyksta jų pasienyje, „Frontex“ ten negali dalyvauti, žiniasklaida eliminuota. Reikia daugiau skaidrumo.

– Sakote, kad reikia rasti vidurio poziciją. O kaip rasti vidurio poziciją su bandančiaisiais kirsti sieną? Europos Komisija iki šiol išsisukdavo nuo tiesaus atsakymo, ar apgręždamos migrantus šalys elgiasi teisėtai. Tačiau klausimas išties labai sudėtingas, jei šalys tęsia apgręžimo politiką – vaikšto ant ašmenų dėl žmogaus ir ES teisės aktų pažeidimo. Jei leidžia jiems patekti į teritoriją, stumia save dar didesnės krizės link. Kaip elgtis šalims, kai nėra aiškių gairių iš pačios Komisijos?

– Visa sienos ir pasieniečių darbo esmė yra ta, kad jie patys sprendžia, kada įsileisti žmones. Ir mes šitą taisyklę turime apginti. Pasieniečiai nustato, ar žmogus turi pagrindą patekti į Šengeno erdvę, ar turi vizą arba legalią priežastį, tokia yra sienų esmė. Todėl noriu, kad Europos Komisija suteiktų daugiau aiškumo.

Aš norėčiau, kad Europos sienų kontrolė būtų stipri ir Bendrija žinotų, kas patenka į ES teritoriją. Situacija nėra normali, tai hibridinis karas, todėl Europa ir Komisija turi būti ne naivi, o realistiška. Ir mes turėtume įvesti Baltarusijos režimui daugiau sankcijų. Pirmą žingsnį jau padarėme – padidinome spaudimą Minsko režimui, paskutinei diktatūrai Europos žemyne.

Pasieniečiai nustato, ar žmogus turi pagrindą patekti į Šengeno erdvę, ar turi vizą arba legalią priežastį, tokia yra sienų esmė. Todėl noriu, kad Europos Komisija suteiktų daugiau aiškumo.

M. Weberis

Daug žmonių – pilietinė Baltarusijos visuomenė – kenčia nuo režimo, todėl, jeigu situacija nesikeis, Europa turi imtis papildomų sankcijų. Mes turime parodyti A. Lukašenkai, taip pat V. Putinui, kuris stovi už A. Lukašenkos, kad mes pasiruošę veikti.

– Tačiau dabar plėsti sankcijų šalys neskubėjo, o ir ne visi joms pritaria. Pavyzdžiui, per Europos Vadovų Tarybą Liuksemburgo premjeras Xavieras Bettelis aiškiai pasakė nesąs sankcijų Baltarusijai šalininkas ir kad Bendrija turėtų daugiau kalbėti ne tik su Baltarusija, bet ir su Rusija.

– Europos gyvenimo būdas – demokratija, laisvė, teisės viršenybė, o drąsūs žmonės Baltarusijoje turi eiti į gatves ir kovoti dėl šių teisių, kuriomis mes remiamės ir kuriomis gyvename. Todėl sankcijomis be alternatyvų mes rodome pasauliui, kad nepalaikome diktatoriaus, kuris baudžia savo gyventojus. Mes turime deklaruoti tai labai aiškiai.

Aktyvuokime paskutinį sankcijų paketą, dėl kurio Bendrija jau sutarė, tos sankcijos ekonomiškai yra labai galingos, ypač prieš oligarchus, ir palaukime rezultatų, kokią įtaką jos turės. Mano žinutė – neikime staiga prie dar vieno paketo. Mano žinutė – turime parodyti, jog Europa turi valios ir galimybių eiti ir toliau. Sankcijos turi būti ant stalo ir A. Lukašenka turi suprasti, kad mes neatsitrauksime.

– Ar Europos Parlamentas galėtų eiti teismo keliu dėl sienos finansavimo, kaip, pavyzdžiui, Parlamentas siūlo dabar – paduoti Komisiją į teismą dėl jos neveiklumo teisės viršenybės konflikte su Lenkija?

– Mes kovosime dėl to, bet tam mes turime turėti daugumą. Žmonės turi suprasti realybę ir tikiuosi, kad kairiųjų ir liberalų požiūris pasikeis. Nėra tinkama strategija finansuoti tik „gražius“ dalykus – automobilius, kameras ir kitą techniką pasienyje. Atsiprašau, aš irgi nenoriu matyti sienų pasaulyje, bet jei techniškai neįmanoma kitaip apsisaugoti, prašau pateikite mums kitą atsakymą. Iš Komisijos aš jo neišgirstu, todėl ir palaikau Lietuvą.

Atsiprašau, aš irgi nenoriu matyti sienų pasaulyje, bet jei techniškai neįmanoma kitaip apsisaugoti, prašau pateikite mums kitą atsakymą. Iš Komisijos aš jo neišgirstu, todėl ir palaikau Lietuvą.

M. Weberis

– Parlamentas turėjo kritikos ir Migracijos paktui, kurį praeitais metais pristatė Komisija. Dėl migracijos politikos reikės susitarti, bet derybos bus nelengvos, laukia kova. Pavyzdžiui, Višegrado šalys griežtai pasisako prieš bet kokias privalomas migrantų kvotas, Komisija savo pakte tai įvardija kaip solidarumą, kuris tam tikrais atvejais turi būti privalomas. Kaip manote, kuo baigsis šios derybos?

– Tai neišspręstas iššūkis, kuriam Bendrija negali rasti sutarimo. Fundamentalus dalykas yra tai, kad visi turi būti įtraukti [į migracijos krizių valdymą, – LRT.lt]. Prieš 10 metų su krizėmis susidūrė Pietų šalys – Graikija, Italija, Malta, prieš penkerius – Vokietija, Švedija, dabar – Lietuva, Latvija, Lenkija. Turime suprasti, kad tai iššūkis mums visiems. Jeigu norime, kad Šengeno kodeksas būtų veiksmingas, turime būti vieningi dėl migracijos ir saugoti savo sienas kartu. Kiekviena šalis gali patirti migrantų krizę ir tai yra visų problema.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt