Pasaulyje

2021.11.01 21:20

Brutalumu lygiuojasi į Mao laikus ir sovietų „troikas“ – aiškėja Pekino represijos prieš uigūrus

Julius Palaima, LRT.lt2021.11.01 21:20

Kinija toliau aktyviai vykdo represijas prieš uigūrų etninę mažumą, šnipinėdama, gąsdindama ir į vadinamąsias perauklėjimo stovyklas siųsdama minėtos grupės asmenis. Ekspertai mano, kad Pekinas, nepaisant siekių taisyti savo reputaciją Vakaruose, represinės politikos uigūrų atžvilgiu nesiruošia keisti, o šių žmonių ateityje galimai laukia George`o Orwello knygoje „1984“ aprašytas scenarijus.

Paskelbtoje ataskaitoje rašoma, kad nuo pat 2017-ųjų, kai pirmą kartą prabilta apie vykdomas Kinijos valdžios represijas prieš uigūrus ir kitas etnines mažumas, iki dabar yra sukaupta gana daug įrodymų apie žmogaus teisių pažeidimus Sindziango regione.

Pažymima, kad žinių apie tikruosius žmogaus teisių pažeidėjus yra mažai, o kritika dėl pažeidimų dažniausiai skrieja Kinijos komunistų partijai, jos sekretoriui Chenui Quanguo ar prezidentui Xi Jinpingui.

ASPI ataskaitoje minima, kad Vakarų valstybės dėl šios priežasties kol kas dar negali taikyti sankcijų Kinijai, nes nėra aišku, kas konkrečiai stovi už žmogaus teisių pažeidimų.

Tyrimą atlikę ASPI atstovai tikino aptikę tūkstančius mandarinų kalba publikuotų šaltinių, įskaitant ir policijos įrašus ar Vyriausybės biudžeto dokumentus, kurie nebuvo publikuoti, siekiant nuslėpti prastą žmogaus teisių padėtį Kinijoje.

„Pastarąjį dešimtmetį suaktyvėjo represinės priemonės. Galbūt aktualesnis lūžis – 2009-ieji ir neramumai regiono sostinėje Urumčyje. Po šio įvykio priverstiniai dingimai ir susidorojimas su internete nuomonę reiškusiais asmenimis galimai nurodė būsimus Kinijos centrinės valdžios veiksmus. Internavimo, sekimo ir įkalinimo režimas, kurį matėme nuo 2017 metų, yra tokių priemonių tąsa, siekiant galutinai išspręsti „uigūrų klausimą“, – kalbėjo uigūrų žmogaus teisių projekto tyrėjas Henrykas Szadziewskis.

Prieš uigūrus nukreiptos represijos primena Mao laikų Kiniją

ASPI centro ataskaitoje rašoma, kad vykdomos represijos primena Mao Dzedongo laikų Kiniją.

„Ne tik vykdomi priverstinio darbo pavedimai, bet ir liepiama dalyvauti politiniame teatre, masiniuose parodomuosiuose teismuose, denonsavimo sesijose, lojalumo pažaduose, į pamokslus panašiose propagandos paskaitose ir skanduotėse už šalies lyderio Xi Jinpingo sveikatą“, – rašoma ataskaitoje.

Taip bandoma „mobilizuoti neaiškius priešininkus, kurie slepiasi tarp žmonių: vadinamąsias „trijų blogių jėgas“ ir „dviveidžius žmones“.

Tyrėjai taip pat atskleidė Sindziango vietos valdžios planus ir elgesį su mažumų atstovais.

18-metis uigūras Anayitas Ablizas dar 2017 metais buvo valdžios sučiuptas besinaudojantis failų dalijimosi programėle.

Už tai jam buvo skirta bausmė perauklėjimo stovykloje.

Kai jis buvo sulaikytas, už bausmę atsakingas Kaimynystės komitetas per savaitę šešis kartus lankydavosi vaikino namuose, stebėdavo jo šeimos narių elgesį ir vertindavo, ar šie yra „emociškai stabilūs“.

„Svarbu įvertinti, kad grąžinus masinius įkalinimus, perauklėjimo stovyklas ir priverčiamųjų darbų užduotis Sindziange grįžta ekstremalus maoistinių komunistinių kampanijų valdymo stilius“, – portalui LRT.lt aiškino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) ir parlamentinių ryšių su Kinijos Respublika (Taivanu) narė Dovilė Šakalienė.

Socialdemokratė dar gegužės mėnesį Seime buvo viena iš pagrindinių rezoliucijos, skirtos Kinijos vykdomam uigūrų etninės mažumos genocidui pasmerkti, iniciatorių.

D. Šakalienė kartu su kitais 8 Europos Sąjungos šalių parlamentarais buvo sankcionuota Kinijos Liaudies Respublikos š.m. kovo 26 d. dėl uigūrų klausimo kėlimo ir darbo Tarpparlamentiniame aljanse dėl Kinijos.

Pradėjus taikyti represijas uigūrams, Kinijos valdžios tarnybos pritaikė penkių tipų politiką, skirtą šalies valdančiosios partijos ideologijai įtraukti į uigūrų kasdienį gyvenimą.

Nemaža dalis tapo įtariamaisiais

Didelė dalis uigūrų etninės mažumos atstovų tapo Integruotos jungtinių operacijų platformos (IJOP) taikiniu.

Būtent šis IJOP mechanizmas yra atsakingas už pareigūnų komunikaciją ir tyrimus etninių gyventojų atžvilgiu.

ASPI ataskaitoje pažymima, kad kai kurie provincijos pareigūnai grasindavo ištisoms uigūrų šeimoms, kad galėtų juos iškelti iš gyvenviečių.

Nemažai jų buvo sulaikyti ir dėl religinių ar kultūrinių saviraiškos priemonių „taikymo“.

Iš slaptų Sindziango policijos įrašų matyti, kad pareigūnų akiratyje atsidurdavo ir tie gyventojai, kurie būdavo „nepatenkinti visuomene ar neturėdavo nuolatinių pajamų“.

Pavyzdžiui, uigūras Ekremas Iminas buvo sulaikytas, nes „pareigūnui paprasčiausiai reikėjo užpildyti sulaikytųjų kvotas“.

Vėliau jis perauklėjimo įstaigoje užsikrėtė B tipo hepatitu, taip pat sifiliu. Tai indikuoja apie prastas higienos sąlygas Sindziango perauklėjimo stovyklose.

Vis dėlto net ir į perauklėjimo stovyklas neuždarytų ar iš jų išleistų uigūrų laukia nepavydėtinas likimas.

„Ir toliau uigūrai vežami dirbti priverčiamųjų darbų, pavyzdžiui, daugiau kaip pusė milijono uigūrų, pavadintų pertekliniais darbuotojais arba skurdo pakirstų regionų gyventojais, buvo išvežta tūkstančius kilometrų nuo namų, draudžiant jiems grįžti į namus be leidimo, laikant pataisos namų sąlygomis, o tūkstančiai jų šeimų narių, senelių ar vaikų buvo išvežta į globos institucijas. Beje, kai kurios tarptautinės korporacijos naudoja tokį uigūrų darbą, pavyzdžiui, 2020 metais „Washington Post“ žurnalistai aptiko „Nike“ gamykloje Kinijoje dirbančių uigūrų, o gamykla atrodė it kalėjimas“, – tikino Seimo narė D. Šakalienė.

Valdžios rasizmas?

ASPI tyrėjai išsiaiškino, kad nemaža dalis Sindziango provincijoje vadovaujamas pareigas einančių pareigūnų buvo hanių etninės grupės atstovai.

Iki 2021 metų rugsėjo nė vienas uigūras Sindziange nebuvo tapęs partijos sekretoriumi, o tai naikina kažkada valdžios duotus pažadus apie etninę savivaldą.

Specialioje ASPI ataskaitoje tikinama, kad represijas Kinijoje prieš etnines mažumas kartais vykdo ir iš pažiūros pačiomis nekalčiausiomis laikomos tarnybos, įskaitant Miškininkystės ministeriją, kuri prižiūrėjo Kašgaro miesto perauklėjimo stovyklą kiek ilgiau nei metus.

Tekste aiškinama, kad Kinijos centrinė valdžia didžiulį dėmesį skiria propagandai, perauklėjimui, stebėjimui, indoktrinacijai, priverstiniam darbui ir populiacijos kontrolei.

Priduriama, kad valdžia siekia priversti uigūrus veikti ir kalbėti „atitinkamai“.

Uigūrai ir kitos etninės grupės net yra susiejami su hanių kilmės „giminėmis“, jie mokomi, kaip „deramai rengtis“ ir tvarkytis namuose.

„Australų tyrime atskleidžiamas naujas totalios kontrolės mechanizmas, vadinamosios „troikos“ („trejybės“). Septintajame dešimtmetyje veikę revoliuciniai kaimynystės komitetai kontroliavo gyventojų judėjimą, namų interjero dekoravimą ar drabužius, kuriuos galima dėvėti. Naujosios „troikos“ veikia panašiai, kasdien renkasi mažiausiai du kartus: „Rytinis desantas“ sprendžia, kuriuos namus tikrinti, „Vakarinis įvertinimas“ aptaria, kokių veiksmų imtis ir ką siųsti į perauklėjimo stovyklas“, – kalbėjo Seimo narė D. Šakalienė.

„Šitos naujosios kinų „troikos“ primena sovietines „troikas“, kurios pasmerkdavo „liaudies priešus“ tremčiai ar kalėjimui, tik šios dar ir kasdien kontroliuoja partijai neįtikusių žmonių gyvenimą“, – pridūrė D. Šakalienė.

ASPI Kibernetinio saugumo politikos skyriaus specialistai nurodė, kad Sindziange taikomos „stabilumo užtikrinimo“ priemonės yra kartojamos kitose Kinijos provincijose ir regionuose, įskaitant ir Honkongą.

„Kinija politikos kardinaliai nekeis“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dr. Konstantinas Andrijauskas sako, kad negalima teigti, jog „Vakarai paėmė ir pripažino Kinijos vykdomą uigūrų genocidą“.

„Tai buvo padaryta tik skirtingose šalyse arba skirtingų šalių tam tikros institucijos. Yra žengta keletas žingsnių ta linkme, Lietuvos Respublikos Seimas irgi yra žengęs tuos žingsnius, bet tai neprilygsta oficialiam genocido pripažinimui“, – teigė VU TSPMI dėstytojas.

Pasak K. Andrijausko, bendra uigūrų padėtis Sindziango regione ir toliau išlieka prasta.

„Situacija Sindziango regione išlieka apverktina, tikrai bloga. Pekinas pastaruosius metus ar pusantrų stengiasi panaikinti labiausiai išryškėjusius užsienio ir tarptautinės bendruomenės nepasitenkinimo šaltinius. Jeigu pasižiūrėtume į naujausius duomenis, atrodo, galima konstatuoti, kad žmonių skaičius vadinamosiose perauklėjimo stovyklose lyg ir mažėja, Kinija lyg ir linkusi žmones iš jų išleisti, bet vėlgi čia yra nemažai spekuliacijų, nes patekti ir nušviesti tikrąją situaciją Sindziango regione yra išties sudėtinga“, – aiškino VU TSPMI dėstytojas K. Andrijauskas.

„Kinija supranta sau padarytą reputacinę žalą, stengiasi eliminuoti tas didžiausias, labiausiai tarptautinės bendruomenės dėmesio sulaukusias problemas, bet apskritai tikrai negalima sakyti, kad fundamentaliai keičia savo politiką uigūrų atžvilgiu“, – pridūrė ekspertas.

Seimo narė D. Šakalienė sako, kad Vakarų bendruomenė turi pasidaryti išvadas, nes situacija Kinijoje labai greitai gali tapti sudėtinga.

„Tarptautinė demokratinių valstybių bendruomenė turėtų pasidaryti labai rimtas išvadas. Akivaizdu, kad Xi sugrąžina visiškai totalitarinį komunizmą, ir klausimas, ar Sindziango kampanija nėra bandomasis projektas siekiant sugniaužti visą Kiniją geležiniame maoistiniame kumštyje“, – aiškino D. Šakalienė.

„Todėl, jei ne dėl humanistinių priežasčių, tai mąstydamos pragmatiškai Vakarų, Azijos ir Okeanijos demokratinio bloko valstybės turėtų labai rimtai įvertinti riziką, kuri jau auga. Tad mažų mažiausiai būtinas bendras tarptautinis spaudimas siekiant nepriklausomo teisinio tyrimo dėl situacijos Sindziange, o ir sankcijų griežtinimas bei ekonominės priklausomybės nuo KLR mažinimas turėtų būti strateginis demokratinio pasaulio tikslas.

Verta pamąstyti, ar globalaus svorio ir politinę ekonominę ekspansiją vykdanti valstybė, gebanti 21 amžiuje vykdyti tokio masto ir tokio efektyvumo masinės piliečių kontrolės eksperimentą su milijonais uigūrų, vargu ar apsiribos savais piliečiais. Pasiskaičius tyrimus apie Sindziangą atrodo, kad G. Orwelo knygos „1984“ scenarijus yra įgyvendinamas su kaupu“, – tikino Seimo narė D. Šakalienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt