Pasaulyje

2021.10.28 11:31

Dėl aukštų energijos kainų neva kalta Lietuva – Kremliaus propaganda kaltę verčia kovai prieš Astravo AE

LRT.lt2021.10.28 11:31

Lietuvos veiksmai stabdant pigios elektros srautą iš Astravo AE Baltijos regione elektros kainą kelia į neregėtas aukštumas, o Latvija ir Estija jau prašo pagalbos iš Rusijos šią žiemą – tokias žinutes, pasak dezinformacijos tyrimų iniciatyvos „DebunkEU.org“, rugsėjį apie Lietuvos vyriausybės veiksmus Astravo AE atžvilgiu platino Kremliui palanki žiniasklaida, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„DebunkEU.org“ vyriausiasis analitikas Algirdas Kazlauskas išskyrė, kad dėmesio Kremliui palankiuose kanaluose sulaukė naujiena apie Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ sumažintą maksimalų elektros perdavimo pajėgumą per Lietuvos ir Baltarusijos jungtis.

„Ši žinia davė impulsą įvairioms Lietuvos sprendimo interpretacijoms bei tariamam Latvijos ir Estijos kerštui. [Sakoma, kad ] vienašališkais veiksmais Lietuva daro spaudimą Baltijos šalims dėl Astravo AE, kelia nesantaiką ir griauna partnerių vienybę“, – sako A. Kazlauskas.

Pavyzdžiui rubaltic.ru teigė, kad Lietuvai vienašališkai mažinant elektros tinklų prie sienos su Baltarusija pajėgumus, vis tiek nepavyks užblokuoti Astravo AE. Maža to, Lietuvos valdžia esą rizikuoja įsivelti į rimtą konfliktą su Latvija, Estija ir savo gyventojais dėl žiemą neva laukiančio energetinio kracho. Taip pat su Lietuvos kova prieš Astravo AE buvo bandoma susieti Europoje kylančias energijos kainas.

„Rugsėjo 24 d. BNS paskelbė Latvijos ekonomikos ministerijos komentarą, teigiantį, „kad nėra jokio techninio pagrindo „Litgrid“ sumažinti bendrus perdavimo pajėgumus tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Todėl Latvijos vyriausybė nusprendė, kad kitas jos žingsnis bus bendravimas su Europos Komisija ir ES energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra“, – pastebi A. Kazlauskas.

Kremliui palankioje žiniasklaidoje žinutė apie šiuos planus buvo aprašyta taip, lyg viskas jau būtų įvykę.

„Baltijos valstybės jau keletą metų puoselėja svajonę 2025 m. sulaužyti elektros žiedą BRELL, jungiantį Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros sistemas. Tačiau staiga tarp Baltijos šalių kilo nesantaika: lietuviai pradėjo riboti elektros tiekimą iš Baltarusijos, kovodami prieš Vilniaus nekenčiamą Astravo AE [...] Ryga jau išsiuntė skundą prieš Lietuvą Europos Komisijai ir atitinkamai ES agentūrai“, – rašė tinklalapis tsargrad.ru.

A. Kazlausko teigimu, buvo daroma prielaida, kad minėti Lietuvos veiksmai ir kylančios elektros kainos verčia Latviją ir Estiją prašyti Rusijos pagalbos, pavyzdžiui, viena antraštė skelbė, neva „Latvija ir Estija susikivirčijo su Lietuva dėl elektros ir prašė pagalbos iš Rusijos“.

Kai kurie su Kremliumi siejami šaltiniai kūrė prielaidas, kad Lietuvos veiksmai neleidžia Latvijai ir Estijai prieiti prie Rusijoje pagamintos elektros energijos, kuri yra žymiai pigesnė, ir verčia jas pirkti brangią elektrą iš Vakarų.

Pasak A. Kazlausko, šie teiginiai yra klaidingi dėl kelių priežasčių. „Visų pirma, elektra nėra perkama tiesiogiai iš Rusijos, kainos taip pat nėra nustatomos Rusijos. Elektra Baltijos regione parduodama per „Nord Pool Spot“, kur ji suteka iš visų regiono gamintojų, o galutinė kaina kiekvienoje šalyje nustatoma pagal faktinį paklausos ir pasiūlos santykį“, – sako analitikas.

Be to, Lietuvos energetikos ministerijos duomenimis, prarastas elektros iš Rusijos srautas neturės didelės įtakos elektros kainai regione. Pasak ministerijos atstovų, dabartinė situacija visiškai nesiskiria nuo pernai metų, o šiandien stebimas kainų augimas yra susijęs su globalia energetine krize.

Jei to prireiktų, elektros trūkumas Latvijoje ir Estijoje galėtų būti kompensuojamas importuojant energiją iš Kaliningrado regiono.

Kremliui palanki žiniasklaida daug dėmesio rugsėjį skyrė tariamam ginčui tarp Baltijos šalių dėl to, kad Lietuva nusprendė riboti elektros iš Astravo AE patekimą į Baltijos šalių rinką. Buvo teigiama, kad šis sprendimas yra nelogiškas, atsižvelgiant į kylančias energijos kainas. Lietuvos Vyriausybės politika buvo vaizduojama kaip kišamasis į Baltarusijos vidaus reikalus, o kitos Baltijos valstybės spaudžiamos priešintis Astravo AE, eskaluojamas naratyvas, neva Lietuvos bandymai sustabdyti Astravo AE yra be perspektyvų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt