Pasaulyje

2021.10.26 22:17

Konstantin Eggert. Nutraukęs santykius su NATO, Putinas ims didinti įtampą prieš Baltijos šalis

LRT.lt2021.10.26 22:17

Oficialiai įšaldęs santykius su transatlantiniu aljansu, Kremlius įgyja naujų galimybių kelti įtampą NATO rytiniame flange ir Ukrainoje, „Deutsche Welle“ (DW) portale rašo Konstantinas Eggertas. 

Pašaipiu tonu, jau tapusiu savotiška Rusijos užsienio reikalų ministro vizitine kortele, Sergejus Lavrovas pareiškė, kad „iškilus neatidėliotiniems klausimams“ aljansas turėtų kreiptis į Maskvos ambasadą Briuselyje, kuri yra atsakinga tik už dvišalius Rusijos ir Belgijos santykius.

Jei tarp aljanso ir Rusijos iš tiesų egzistuotų normalūs santykiai, klausimų, kuriuos reikia skubiai spręsti, būtų aibė: Afganistanas, įtampa Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, terorizmas, pasauliniai migracijos iššūkiai.

Nors niekas oficialiai neatšaukė 1997 m. NATO ir Rusijos santykių steigimo akto, nuo pat Rusijos ir Ukrainos karo pradžios 2014 m. Maskvos ir Aljanso santykiai buvo giliai įšaldyti.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui toks santykių nutraukimas yra logiškas žingsnis. Ir ne tik todėl, kad jis, kaip visada, bijo pasirodyti „silpnas“. 2020 m. įvykusiame referendume, kurį daugelis laiko suklastotu, V. Putinas užsitikrino galimybę likti prezidento poste iki 2036 m., kitaip tariant, iki gyvos galvos.

Ir vėl giliai įšaldyti

Nuo to laiko jis pradėjo naują Šaltojo karo prieš Vakarus, kurių pagrindinis simbolis yra NATO, etapą. Pastangose pakirsti ar net sugriauti transatlantinės bendruomenės vienybę jis mato saugumo garantiją ne tik savo sukurtam režimui Rusijoje, bet ir šalies ateičiai.

NATO misijos atšaukimas suteikia Kremliui oficialų pretekstą palaipsniui didinti įtampą su Rusijos kaimynėmis. Pirmiausia su Ukraina, o vėliau ir su Lenkija bei Baltijos šalimis. V. Putinui tokia įtampa yra svarbi priemonė skaldyti Vakarus ir išprovokuoti nesutarimus Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje.

Kaip galėtų atrodyti tokia eskalacija? Tai gali būti kariniai veiksmai, pavyzdžiui, Kerčės sąsiaurio Juodojoje jūroje ar net Ukrainos uostų blokavimas. Kalbant apie rytinį NATO flangą, Maskva padeda kurstyti migracijos krizę Lietuvos ir Lenkijos pasienyje su Baltarusija, remia pastarosios diktatorių Aliaksandrą Lukašenką. NATO sienų saugumo tikrinimas yra pagrindinis Kremliaus taktikos komponentas.

Koziris Putino rankose
Kremlius įsitikinęs, kad tokia politika padės dar labiau supriešinti ir įkalti pleištą tarp „gerųjų“ prancūzų, vokiečių, italų ir belgų bei „blogųjų“ lenkų, čekų, lietuvių, latvių ir rumunų.

Prieš porą savaičių Rusijos ambasadorius Belgijoje Aleksandras Tokovininas pateikė dar vieną puikų šios taktikos pavyzdį.

Interviu Belgijos žurnalistams diplomatas gyrė Belgiją už tai, kad ji, skirtingai nei kitos neįvardytos Europos valstybės, „nekelia problemų“ santykiuose su Rusija. „Jūs esate protinga šalis“, – sakė jis globėjišku kolonijos administratoriaus tonu. Ir iškart peršoko prie kitos svarbios temos – kaip naudinga ir pelninga bet kuriai Europos šaliai būti Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ kliente.

Tai taip pat simptomatiška. Vis gilėjanti dujų krizė, kurią Maskva išnaudoja savo naudai, karūnuoja V. Putinui itin sėkmingus metus. Tai tarsi vyšnaitė ant torto, kuriame sluoksnis po sluoksnio gula Ženevos viršūnių susitikimas su JAV prezidentu Joe Bidenu, faktiškai nutraukęs V. Putino tarptautinę izoliaciją, socialdemokratų pergalė Vokietijoje (vertinama kaip patogi Maskvai) ir JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojos Victorios Nuland vizitas į Maskvą aptarti nusiginklavimo ir galimo Rusijos vaidmens sprendžiant Afganistano problemą.

Palankus metas Rusijos režimui reklamuoti savo strateginį dujotiekį „Nord Stream 2“. Pagrindinis jo ginklas yra paruoštas ir užtaisytas. Nutraukęs ryšius su NATO, Kremlius dar aktyviau išnaudos šias ir kitas turimas galimybes.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt