Pasaulyje

2021.10.23 14:39

Lenkijos argumentai dėl teisinės valstybės ES lyderių neįtikino

BNS2021.10.23 14:39

Lenkijos argumentai, kad didelio masto šalies teisinės sistemos pertvarka nesukėlė pavojaus Europos Sąjungos principams ir vertybėms, penktadienį neįtikino pagrindinių Bendrijos lyderių, pareiškusių, kad bus blokuojamos Varšuvai skirtos išmokos iš bloko ekonomikos gaivinimo fondo, jeigu šios šalies pozicija nepasikeis.

Baigiantis dvi dienas trukusiam ES viršūnių susitikimui, per kurį ypač daug dėmesio buvo skirta bloko pagrindinėms vertybėms, tokioms kaip teismų nepriklausomumas arba Bendrijos įstatymų viršenybė valstybėse narėse, didžioji dalis lyderių tvirtino, kad turi būti toliau ruošiamasi skelbti sankcijas Lenkijai.

„Jokia Europos šalis negali vadintis europietiška, jeigu jos teisėjai nėra nepriklausomi“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Lenkų premjerui Mateuszui Morawieckiui pareiškus, kad ES teisė kai kuriais atžvilgiais negali būti viršesnė už nacionalinius įstatymus, kai kurie lyderiai teigė, kad Europos Komisijai nelieka kitos išeities, tik imtis naujų veiksmų prieš Lenkiją, tęsiantis ginčui dėl teisinės valstybės.

„Kitų alternatyvų nėra. Įstatymai aiškūs, – sakė Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi. – Iškeltas klausimas dėl [ES] sutarties, Sąjungos pagrindo. Aišku, kad Komisija negali eiti į priekį.“

ES šalys jau ne pirmus metus reiškia nuogąstavimus dėl, anot jų, demokratijos principų silpninimo Lenkijoje, ypač teismų nepriklausomumo ir žiniasklaidos laisvės srityse. Jos atkreipė dėmesį, kad konservatyvi Varšuvos vyriausybė delegavo į konstitucinį teismą virtinę teisėjų ir paskui paprašė šios institucijos pateikti išaiškinimą dėl ES teisės viršenybės.

M. Morawieckis savo ruožtu pareiškė, kad ES institucijos taip ištroškusios valdžios, kad 27 Bendrijos nares faktiškai laiko vasalėmis, uzurpuoja valdžią neturėdamos teisinio pagrindo ir primeta savo vertybes prieš suverenių tautų valią.

Pasak Lenkijos premjero, grasindama sankcijomis ES akivaizdžiai „šantažuoja“.

Net jeigu potencialias sankcijas įvesti prireiktų mėnesių ar net metų, ES iki šiol nėra patvirtinusi Lenkijos planų gauti 36 mlrd. eurų iš Bendrijos atsikūrimo po koronaviruso pandemijos fondo. Šių lėšų skyrimas yra įšaldytas, nes Lenkija turi atitikti tam tikrus kriterijus. Anot daugelio bloko lyderių, tam Lenkija privalo atlikti teisinių pakeitimų, su kuriais nesutinka M. Morawieckis.

„Jeigu visa tai tęsis, nematau galimybės, kaip Komisija gali nuspręsti dėl atsparumo plano Lenkijai, – sakė Nyderlandų premjeras Markas Rutte. – Reikia išspręsti esmines problemas dėl įstatymų viršenybės. Tai buvo labai aišku.“

Jis pridūrė, kad tokios pozicijos laikėsi didžioji dalis viršūnių susitikimo dalyvių.

ES vykdomosios valdžios institucija gali pradėti teisės pažeidimo procedūras arba aktyvuoti mechanizmą, leidžiantį įšaldyti kitas Bendrijos išmokas teisinės valstybės principus pažeidusiai narei.

Tačiau tokia priešprieša gali atvesti ES į naują egzistencinę krizę, o didelę įtaką bloke turinti Vokietijos kanclerė Angela Merkel nori šio scenarijaus išvengti.

A. Merkel sakė, kad per susitikimus su M. Morawieckiu ji ir E. Macronas „išreiškėme didelį susirūpinimą ir [raginome] išeiti iš šios besiplečiančios spiralės, nes teisinė valstybės – ypač šiuo teismų nepriklausomumo kontekstu – be abejo, yra esminis Europos vertybių stulpas.“

Lenkija, panašiais kaip Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausybė, pastaraisiais metais ne kartą buvo kaltinta silpninanti ES prieš Briuselį nukreipta retorika ir veiksmais. Baiminamasi, kad tai gali atvesti prie padėties, panašios į susiklosčiusią Jungtinėje Karalystėje, kurios piliečiai per 2016 metų referendumą nubalsavo išstoti iš Bendrijos.

Po viršūnių susitikimo M. Morawieckis per spaudos konferenciją Briuselyje tikino, kad Lenkijai nekyla jokių problemų dėl įstatymų viršenybės ir kad manantys kitaip nesupranta Lenkijos teismų sistemoje susikaupusių problemų, dėl kurių vyriausybė buvo priversta imtis radikalių reformų. Premjeras taip pat teigė, kad ES valdžią būtina apriboti ir kad Bendrija nėra „supervalstybė“.

„Su tuo niekas Europoje nesutiko“, – tvirtino ji.

M. Morawieckis argumentavo, kad kai kuriose srityse ES teisė negali būti viršesnė už nacionalinę, pavyzdžiui, sporto, sveikatos apsaugos, visuomenės saugumo ir sienų apsaugos klausimais.

Nors prieš viršūnių susitikimą M. Morawieckis tvirtino esąs ištikimas Europos Sąjungai ir jos pagrindiniams principams, jis šio renginio kuluaruose susitiko su Prancūzijos kraštutinio dešiniojo sparno politikais, įskaitant jų lyderę Marine Le Pen.

M. Le Pen ilgai tvirtino, kad Prancūzija turėtų pasitraukti iš bloko, bet pastaruoju metu pakeitė retoriką ir pradėjo reikalauti pertvarkyti ES, kad jos narės turėtų daugiau galių, o Bruselio galios būtų susilpnintos.

Po susitikimo su Lenkijos premjeru M. Le Pen per „Twitter“ paskelbė dvi jųdviejų nuotraukas ir parašė, kad pritaria M. Morawieckio nuostatai, jog būtina ginti ES narių suverenitetą. Be to, jie aptarė „Europos Komisijos vykdomą nepriimtiną šantažą“.

M. Morawieckis sakė susitikęs su M. Le Pen jos prašymu. Anot premjero, jam atrodo savaime suprantama su bet kuriuo iš svarbių kandidatų į Prancūzijos prezidento postą.

Šis susitikimas daugeliui Lenkijoje atrodė kaip akibrokštas, nes valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) iki šiol vengė bendradarbiauti su Prancūzijos ultradešiniaisiais dėl jų ryšių su Kremliumi. Liberaliosios opozicijos lyderis Donaldas Tuskas, buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, per „Twitter“ pakomentavo, kad tuo metu, kai ES lyderiai „mėgina išspręsti dilemą, kaip išlaikyti Lenkiją ES, apginti teisinę valstybę ir atblokuoti lėšas, premjeras Morawieckis susitinka su proputiniška ir euroskeptiška Marine Le Pen.”

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt