Pasaulyje

2021.10.24 18:19

Buvusi Trumpo patarėja Hill: pats Kremlius nėra tikras, ar Putinas liks valdžioje po 2024-ųjų

Mike Eckel, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2021.10.24 18:19

Rusija įžengia į nestabilumo laikotarpį, kai, artėjant 2024 metams, Kremlius nėra tikras, ar galimybę likti prezidento poste įgijęs Vladimiras Putinas planuoja ja pasinaudoti, sakė buvusi Baltųjų rūmų vyriausioji patarėja Rusijos klausimais Fiona Hill. 

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Pokalbio metu F. Hill taip pat nubrėžė paralelę tarp Vladimiro Putino ir buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo, kurio administracijoje ji dirbo 2,5 metų, teigdama, kad JAV politinė sistema įkaistų iki raudonumo, jei 2024 metais D. Trumpas grįžtų į prezidento postą.

„Deja, dabar matau daug paralelių [su] tuo, kas vyko Rusijoje praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje“ ir kas šiandien vyksta JAV, – sakė F. Hill, duodama interviu nuotoliniu būdu iš savo namų Vašingtone.

Jungtinės Karalystės gimusi ir vėliau JAV pilietybę įgijusi F. Hill, save vadinanti „nepartine užsienio politikos eksperte“, yra mokslininkė ir istorikė, parašiusi keletą knygų apie Rusiją, įskaitant ir 2013 metais pasirodžiusią V. Putino biografiją, kurią ji išleido bendradarbiaudama su kitais autoriais.

Neseniai pasirodžiusioje jos naujausioje knygoje „Čia jums nieko nėra“ (angl. „There Is Nothing For You Here“) analizuojama jos gimtoji šalis, jos antroji tėvynė ir Rusija – jų panašumai, iš dalies susiję su kiekvienos iš šių šalių pramoninės bazės žlugimu. Tai, anot autorės, atvėrė kelią populistiniams lyderiams, tokiems kaip V. Putinas, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir D. Trumpas.

Laisvai rusiškai kalbanti F. Hill antrosios prezidento George`o W. Busho kadencijos metu dirbo Nacionalinėje žvalgybos taryboje. Kai kurių kolegų nuostabai, prezidentu tapus D. Trumpui, ji sutiko eiti vyriausiosios patarėjos Rusijos klausimais pareigas Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo taryboje.

Dirbdama patarėja, F. Hill nuolat buvo dėmesio centre, prezidento administracijai stengiantis suformuoti nuoseklų požiūrį į Rusiją – šias pastangas neretai apsunkindavo atviras D. Trumpo žavėjimasis V. Putinu.

2018 m. liepą Helsinkyje vykusioje spaudos konferencijoje, kur kartu su JAV delegacija dalyvavo ir F. Hill, D. Trumpas į žurnalisto klausimą, ar prezidentas sutinkąs su JAV žvalgybos agentūrų išvadomis, kad Rusija kišosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, kuriuos jis laimėjo, atsakė taip padrikai ir nerišliai, kad V. Putinui tapo dar lengviau viską neigti.

„Svarsčiau galimybę apsimesti, kad mane ištiko priepuolis ar suvaidinti traukulius, galvojau atatupsta atsitraukti į už manęs buvusią žurnalistų minią, – savo knygoje rašo F. Hill. – Bet tai būtų tik dar labiau atkreipę visų dėmesį į šį žeminantį reginį.“

„Klausimai užkabino pačią jo nesaugumo esmę“, – rašo ji ir priduria, kad jei D. Trumpas būtų sutikęs, jog Rusija 2016 metais kišosi į jam sėkmingai susiklosčiusius rinkimus, jis taip pat sėkmingai galėjo pasakyti „taip, aš esu neteisėtai išrinktas“.

Kalbant apie V. Putiną ir jo patarėjus, kilęs furoras, F. Hill teigimu, sugriovė bet kokias tuo metu besimezgusias pastangas sudaryti naujus dvišalius susitarimus, pavyzdžiui, dėl ginklų kontrolės. „Išeidamas iš spaudos konferencijos [V. Putinas], girdint mūsų vertėjui, savo spaudos sekretoriui mestelėjo, kad spaudos konferencija buvo „visiška nesąmonė“, – rašo F. Hill.

Tačiau tik 2019 m. pabaigoje, kai F. Hill liudijo pirmajame D. Trumpo apkaltos procese Kongrese, jos pavardė plačiai nuskambėjo visoje šalyje.

Apkaltą paskatino D. Trumpo telefoninis pokalbis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu 2019 m. liepą, kuriame D. Trumpas, manais už karinę pagalbą Ukrainai, reikalavo Ukrainos Vyriausybės pradėti baudžiamąjį tyrimą dėl Joe Bideno ir jo sūnaus Hunterio veiklos.

F. Hill pasitraukė iš D. Trumpo administracijos likus vos kelioms dienoms iki šio pokalbio.

Demokratų vadovaujamuose Atstovų rūmuose D. Trumpui buvo paskelbta apkalta, tačiau Respublikonų vadovaujamas Senatas jį išteisino.

„Aš nesigailiu, kad tai padariau, – sakė F. Hill, kalbėdama apie darbą D. Trumpo administracijoje. – Aš ėjau ten, kad pabandyčiau sutvarkyti visa tai, apie ką kalbėjome. Nes aš mačiau, kas vyko 2016 metais, kaip buvo savotiškai bandoma pakenkti mūsų vidaus politikai. Pasėti chaosą.“

„Man tai atvėrė akis, pamačiau pačių JAV problemas“, – sakė ji RFE / RL.

Šio mėnesio pradžioje, prieš pat oficialų naujausios F. Hill knygos pristatymą, D. Trumpas paskelbė pareiškimą, kuriuo pasistengė įžeisti autorę, pavadindamas ją „giluminės valstybės perėjūne su maloniu akcentu“ ir tvirtindamas, kad ji „labai prastai atliko savo pareigas“.

Putinas destabilizuotojas?

Pokalbyje su RFE / RL F. Hills sakė, kad 2014 m. Rusijos įvykdyta Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksija buvo lūžio taškas V. Putino, kaip Rusijos lyderio, evoliucijoje, „leidusioje jam atsidurti tokioje pusiau autokratinėje padėtyje“.

„Rusijos valstybė yra gyva ir gyvybinga, atlieka savo funkcijas, tačiau jis šiuo metu stovi aukščiau visko, – sakė ji. – Aš šiek tiek nustebau, kad jis pasiekė šį tašką, nes tai iš tikrųjų destabilizuoja Rusiją arba turi potencialo destabilizuoti Rusiją – rezultatas gaunasi priešingas, nei jis bando pasiekti.“

„Manau, kad jis, sukaupdamas tiek daug galios, įstūmė Rusiją į gana pavojingą, nenuspėjamą padėtį“, – sakė ji RFE / RL.

Praėjusiais metais Kremlius sugalvojo konstitucinius pakeitimus, kurie atvėrė kelią V. Putinui likti prezidento poste ir po 2024 m., galimai net iki 2036 m. Tačiau jis dar nepasakė, ar to sieks, užgniauždamas bet kokias diskusijas apie įpėdinystę, nes tai, anot jo, „destabilizuoja“ padėtį.

„Nemanau, kad jis liks valdžioje iki 2036 m., – sakė F. Hill. – Todėl, nenorėdamas, kad į jį žiūrėtų, kaip į kadenciją baigiantį prezidentą, jis turi versti mus spėlioti. Ir pasirūpinti, kad informacija nenutekėtų. Todėl spėju, kad užkulisiuose jau yra planas, tik jie susiduria su sunkumais jį įgyvendindami.“

Tačiau ji taip pat atkreipia dėmesį į Aleksejų Navalną, kovotoją su korupcija ir opozicijos aktyvistą, kuris 2020 m. rugpjūtį vos nemirė apnuodytas, kaip pats teigia, V. Putino įsakymą gavusios Rusijos žvalgybos. Atsigavęs A. Navalnas grįžo į Rusiją, kur jam buvo mesti, jo paties ir jo bendražygių teigimu, politiškai motyvuoti kaltinimai, užtraukę įkalinimo bausmę.

„Priežastis, dėl kurios A. Navalnas sėdi kalėjime ir dėl kurios buvo bandoma jį nužudyti, yra labai paprasta – jie nenori, kad 2024 metais jis būtų visuomenės akiratyje, nes jis yra realus konkurentas“, – aiškino ji.

„Našta ant pečių“

F. Hill teigimu, šiandien Rusijos žvalgybos naudojami nuodai yra sovietmečio šnipinėjimo, žudymo ir sabotažo taktikos palikimas – sistemos, kurioje tarnavo ir kurioje veikti apmokytas buvo ilgametis sovietų KGB karininkas V. Putinas.

F. Hill taip pat atkreipė dėmesį į „Havanos sindromu“ vadinamą reiškinį – nepaaiškinamus, sekinančius negalavimus, kuriuos patyrė apie 200 JAV diplomatų, žvalgybos pareigūnų, karininkų ir kitų Vyriausybės darbuotojų.

„Tai įvairūs dalykai, apie kuriuos mes garsiai nekalbame, nors jie kelia pagrįstą nerimą,– sakė ji. – Yra Havanos sindromas, keliantis rimtą susirūpinimą ir šiuo metu intensyviai tiriamas. Ir vėl atrodo, kad [rusai] yra labiausiai tikėtinas kaltininkas, nes nemažai žinome apie anksčiau jų kurtus panašius ginklus.“

Įtampa tarp Vašingtono ir Maskvos, kurią balandžio mėnesį Rusijos užsienio reikalų ministras pavadino grėsmingesne nei Šaltojo karo metais, neslūgsta, nepaisant vis labiau ryškėjančio noro JAV Vyriausybėje ir už jos ribų, išeiti iš Šaltojo karo laikus primenančios aklavietės. Daugelis JAV ekspertų teigimu, šiuo metu Kinija turėtų būti pagrindinis rūpestis – šio požiūrio laikosi ir prezidento Joe Bideno administracija.

„Vienas aukšto rango pareigūnas man prieš daugelį metų sakė, kad Rusija yra tarsi našta ant pečių, kurios niekaip nepavyksta nusikratyti. Tai buvo keistokas palyginimas, – sakė F. Hill, – Bet taip daugelis žmonių tuo metu galvojo: „Kodėl vis dar gaji ši konfrontacija? Argi Šaltasis karas nesibaigė?“

„Rusija daugeliui amerikiečių tapo praeities realija. Visuomenė nebepalaiko konfrontacijos su Rusija“, – sakė ji.

Probleminis laikotarpis

Darbas Baltuosiuose rūmuose, F. Hill teigimu, leido jai įžvelgti paralelių tarp Jungtinių Valstijų šiandien ir Rusijos praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai prezidentas Borisas Jelcinas susirėmė su parlamentu, todėl 1993 m. spalį parlamento pastatas buvo apšaudytas ir šturmuotas.

„Jungtinės Valstijos išgyvena į tuos neramumus, kuriuos Rusija patyrė dešimtajame dešimtmetyje“, panašų „probleminį laikotarpį“, – sakė ji ir pridūrė, kad kai kurie rusai D. Trumpą lygina su B. Jelcinu.

„Tačiau B. Jelcinas buvo labiau disciplinuotas, – sakė ji. – Jis nesistengė visą laiką iškreipti demokratijos – jis galėjo pasinaudoti daugiau konstitucinių galių, nei kad sau suteikė po to baisaus Baltųjų rūmų apšaudymo, bet to nepadarė.“

„Tačiau atėjo V. Putinas ir tai padarė, tiesiog suteikė dar daugiau galių vykdomajai valdžiai, prezidentui. Taigi, deja, matau labai daug paralelių su tuo, kas įvyko Rusijoje dešimtajame dešimtmetyje“, – sakė ji.

„O lyginant su V. Putinu, yra labai didelis skirtumas, – aiškino F. Hill. – D. Trumpas nenori valdyti per valstybę. Jis nori išardyti valstybę.“

Kitos paralelės, jos teigimu, susijusios su abiejų lyderių polinkiu pasitelkti ne tik „asmeninės galios elementus“, bet ir viešų pasirodymų galią.

„V. Putinas yra šoumenas. Jis yra vaidybos meistras.... Ir D. Trumpas daro tą patį, – sakė ji. – Jis visada rengia performansus, performansus miniai, performansus savo rinkėjams, jis pavertė politiką politiniu performansu.“

Po Krymo aneksijos V. Putino populiarumas tarp rusų išaugo – daugelis jų tai vertino kaip istorinės klaidos atitaisymą. Kai kurie įtakingi patarėjai kalbėjo apie „Novorosiją“ – istorinę koncepciją, pasiekusią mus iš imperinės Rusijos laikų, kai Maskva kontroliavo dalį Ukrainos.

„Matote panašumų. [D. Trumpas] taip pat žaidžia nostalgija. Jis sako, kad vėl padarys Ameriką didžia, o V. Putinas sako tą patį; jis net aneksuoja kitos valstybės teritoriją, – aiškino F. Hill. – D. Trumpas „daro daug dalykų... kurie labai primena tai, ką darė V. Putinas.

„Tačiau didžiausias skirtumas yra tai, kad D. Trumpas kariauja su valstybe. V. Putinas su valstybe nekariauja. Tačiau jie abu kuria savotišką plebiscitinę demokratiją; viskas sukasi apie juos“, – sakė ji.

F. Hill negailėjo kritikos ir JAV Demokratų partijai. Pokalbyje su RFE / RL ji nubrėžė paralelę su laikotarpiu po Sovietų Sąjungos žlugimo, kai „Jabloko“ ir kitos liberalios politinės partijos buvo susiskaldžiusios, nuolat ginčijosi ir niekaip nesugebėjo susitarti.

JAV demokratai „neturi partijos sanglaudos ir darnos koncepcijos, – tvirtino ji. – Jie visi kelia klausimus, kovoja dėl skirtingų partijos pusių ir frakcijų. Tą patį matėme ir Rusijoje, tiesa? Opozicijoje B. Jelcinui buvusios liberalios partijos... nuolat tarpusavyje kovojo... Tai dar viena paralelė su dešimtojo dešimtmečio Rusija.

„Yra daug neaiškumų. Manau, suprantate, kad tiek JAV, tiek Rusijoje viskas gali pasisukti skirtingomis kryptimis, – sakė F. Hill. – Aš nerimauju dėl to, kokia kryptimi juda Jungtinės Valstijos. Bet manau, kad yra daug galimybių jas pasukti kitu keliu. Tą patį, manau, būtų galima pasakyti ir apie Rusiją.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt