Pasaulyje

2021.10.23 19:21

Estija ginkluojasi: Rusijai signalą siųs raketos ir minos, bet ar išvysime Baltijos šalių naikintuvus

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2021.10.23 19:21

Estijos oro erdvę šiemet bent 6 kartus pažeidė Rusijos lėktuvai, vasarą į šalies vandenis neteisėtai įplaukė Irano fregata. Rekordiškai daug savo gynybai skiriantis Talinas ginkluojasi, perka naujas raketų paleidimo sistemas, minas ir pabrėžia – galbūt rusai per kelias dienas ir užimtų sostinę, bet toliau pažengti negalėtų.

Liepą Pentagonas stebėjo didžiausią Irano karinį laivą „Makran“, nes įtarė, kad šis iš tanklaivio į karinį transporterį perdirbtas laivas gali pristatyti ginklų Venesuelos režimui. Tačiau laivas pakeitė kursą ir pro Danijos krantus įplaukė į Baltijos jūrą. Tai pirmas kartas, kai iraniečių laivai pastebėti šioje jūroje, jie plaukė į Sankt Peterburgo uostą dalyvauti Rusijos karinio jūrų laivyno dienoje.

„Žinoma, mes juos pasveikinsime, kai jie atplauks. Tas pats pasakytina apie Rusijos povandeninius laivus, kuriuos šią vasarą matėme Danijos vandenyse“, – Danijos žiniasklaidai tada sakė šalies karališkojo laivyno atstovas Peras Hansenas.

Tačiau vienas iš iraniečių laivų – fregata „Sahand“ – netikėtai įplaukė į Estijos teritorinius vandenis ir sulaukė Talino įspėjimo. Estija dėl jūrų erdvės pažeidimo įteikė diplomatinę notą iraniečių pasiuntiniui.

Iraniečių elgesys sukėlė įtarimų ir atvirųjų šaltinių žvalgybos entuziastams. Svarstoma, kad, plaukdami pro Didžiojo Diržo tiltą Danijos teritoriniuose vandenyse, iraniečiai bandė paslėpti „Makraną“, kad nebūtų užfiksuota, kaip jis palieka Baltijos jūrą. Laivas neperduoda savo vietos signalo, todėl jo judėjimo kelias nefiksuojamas atviruose šaltiniuose, o rugpjūčio 4-osios pavakarę „Makranas“ bandė pasislėpti nuo ant tilto įrengtų stebėjimo kamerų ir perplaukti po tiltu, kai ten buvo civilinis tanklaivis.

Talinui nerimą kelia ir Rusijos kariniai lėktuvai, skraidantys su išjungtais atsakikliais. Vien šiemet Rusijos lėktuvai 6 kartus buvo neteisėtai kirtę Estijos oro erdvę, rugsėjį estų oro erdvėje prie vienos iš šalies salų rusų orlaivis išbuvo apie minutę. Pasiaiškinti į Estijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas rusų ambasadorius, bet šalių diplomatiniai santykiai sudėtingi – estai yra išsiuntę kelis Rusijos diplomatus, reaguodami į tai, kad Rusijos žvalgyba buvo sulaikiusi estų konsulą Sankt Peterburge. Atsakydama Rusija taip pat išprašė estų diplomatų.

Rusija nedvejos

„Pagrindinė grėsmė Estijos saugumui 2020-aisiais yra Rusija. Grėsmė nesikeitė, nes ir Rusija nepasikeitė“, – taip padėtį pernai apibūdino Estijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas.

Estijos numatomos išlaidos gynybai 2022-aisiais vėl rekordinės. Pateiktame biudžeto projekte šalies saugumui numatoma skirti 748 mln. eurų (103 mln. daugiau nei šiemet) – tai sudarys 2,31 šalies BVP.

„Didinamas biudžetas mums leis siųsti įtikinamą signalą tiek mūsų sąjungininkams, tiek potencialiems agresoriams, kad Estija į savo saugumą žiūri labai rimtai ir yra pasirengusi jį finansuoti“, – sakė estų gynybos ministras Kalle Laanetas.

Estijos partijos 2012 metais sudarė nacionalinį susitarimą, kuriuo įsipareigojo kasmet gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP, ši riba buvo peržengta jau 2015 metais, kasmet lėšų skiriama vis daugiau.

Spalį Estija paskelbė sudariusi sutartį su „Proteus Advanced Systems“ dėl „Blue Spear 5G SSM“ žemės ir vandens raketų sistemų įsigijimo. Tai vienas didesnių Baltijos šalių saugumo priemonių įsigijimų, o raketos turėtų padidinti Estijos pakrančių saugumą. Anot Estijos gynybos ministro, raketų sistemos „siųs aiškią žinią, kad Estija prisideda prie regioninių ir kolektyvinių gynybos pastangų“.

„Ilgą nuotolį galinčios įveikti raketos, kai jos bus dislokuotos pakrantės gynybos daliniuose, apsunkins Rusijos karinius skaičiavimus ir prisidės prie Baltijos jūros gynybos prieš vis agresyvesnę Rusiją“, – LRT.lt sakė Estijos Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) ekspertas Martinas Hurtas.

Izraelio ir Singapūro kompanijų pagamintos „Blue Spear“ raketos gali būti paleistos iš įvairių antžeminių platformų ir skriedamos garso neviršijančiu greičiu pataikyti į taikinius už 290 km. Gamintojai teigia, kad raketos yra nepažeidžiamos GPS signalų blokavimu ir turi vidinę taikinio nustatymo funkciją bei „išmanų sekimą“, paremtą radarų duomenimis. Tikslios sandorio detalės neatskleidžiamos, bet gamintojai teigė turintys nedaug laiko pristatyti ginkluotę ir sakė ateityje besitikintys papildomų užsakymų iš Talino.

Leonas Aronas iš konservatyvaus Amerikos įmonių instituto (American Enterprise Institute) leidinio „Politico“ publikacijoje svarstė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali mėginti pelnyti dar vieną „pergalę“ savo populiarumui auginti šalies viduje ir pulti Baltijos šalis bei taip diskredituoti NATO. Vienas iš potencialių taikinių – rytinės Estijos vietovės (Rytų Virumos apygarda ir Narva), kur gyventojų daugumą (apie 74 proc.) sudaro rusakalbiai.

„Rusijos Federacija nedvejodama naudos savo karinę galią prieš kaimynes, kad pasiektų savo strateginius tikslus“, – gegužę Estijoje vykusių NATO pratybų „Spring Storm“ metu sakė estų kariuomenės vado pavaduotojas gen. mjr. Indrekas Sirelas.

Talinas planuoja, kad mobiliosios raketų sistemos užtikrins visos Estijos pakrantės saugumą. Estijos laivyno komandoras Jüri Saska pabrėžė, kad šios raketų sistemos taps estų jūrinės gynybos pamatu dešimtmečiams.

Estijos laivynas demontuoja ir teritoriniuose vandenyse esančias Antrojo pasaulinio karo minas. Dabar Talinas iš neįvardytų Suomijos gamintojų įsigijo papildomų naujų minų, jas dislokuos pakrantėje. Manoma, kad jas Estija turėtų gauti dar šiemet. Estijos kariuomenės atstovai sakė, kad kartu su minomis bus gaunama jų kompiuterinė įranga, tai turėtų pagilinti ir Estijos kariuomenės žinias, kaip dirbti su tokia ginkluote.

Tas pats estų laivyno vadas J. Saska sakė, kad minų tikslas – atgrasyti potencialius agresorius, o minų buvimo vieta bus atskleidžiama tik tam tikriems laivyno pareigūnams, kurie privalės tai žinoti. Estijos kariuomenė jau įdarbino IT specialistus, kurie programuos minas, kad jos pažintų priešininkų ir draugiškus laivus.

„Jie mirs Taline“

Estijos žvalgyba savo 2020 m. grėsmių ataskaitoje pernai pažymėjo, kad tiesioginės Rusijos agresijos prieš Estiją tikimybė išlieka nedidelė, bet Rusijos ir Vakarų konfrontacija greitai „virstų grėsme Estijai, Latvijai ir Lietuvai“. Visuomenės apklausos rodo, kad estiškai ir rusiškai kalbantys Estijos gyventojai skirtingai vertina grėsmes – pirmiesiems jos atrodo didesnės. Beveik pusė gyventojų palaiko dabartinį šalies saugumo finansavimą ir nemano, kad jis turėtų būti didinamas ar mažinamas.

„Nepamirškime, kad tiek Lietuva, tiek Lenkija nusprendė siekti iki 2030-ųjų gynybai skirti 2,5 proc. BVP ir Estija tikrai nenori atrodyti atsiliekanti“, – sakė M. Hurtas.

Kremlius nuolat kaltina NATO provokacijomis pasienyje. Anot Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, prie vakarinių NATO sienų sąjungininkai „treniruojasi kariniam konfliktui“ su Maskva, o Baltijos valstybės tapo pagrindine tokių žaidimų aikštele, čia dislokuojami papildomi daliniai ir raketos.

Buvęs NATO pajėgų Afganistane vadas gen. Johnas Nicholsonas pabrėžia, kad Aljansui prireiktų apie 90 dienų mobilizuoti ir Baltijos šalyse dislokuoti konvencines pajėgas, kurios būtų didesnės už Rusijos pajėgumus. Anot L. Arono, Kremlius per tris savaites aneksavo Krymą, surengė „referendumą“ ir inkorporavo pusiasalį į Rusijos Federacijos sudėtį.

Todėl Baltijos šalys stiprina savo gynybą ir bando sujungti pajėgumus. Lietuva su Lenkija yra susitarusios keistis radarų stebėjimo duomenimis ir kitais pajėgumais. Pernai gegužę Lietuva, Latvija ir Estija paskelbė kartu pirksiančios raketų paleidimo sistemų. „Mano nuomone, Baltijos šalys turėtų turėti bendrus pajėgumus kautis, bet taip pat ir atgrasyti bet kokį agresorių, kad jie mus vertintų rimtai“, – „Defense News“ spalį sakė Estijos gynybos ministras Kalle Laanetas.

Estija savo 2017–2026 m. gynybos įsigijimų strategijoje yra numačiusi įsigyti raketų, panašių į Lietuvos 2017 m. pirktas naujausio modelio vidutinio nuotolio priešlėktuvines oro gynybos sistemas NASAMS. Iš viso NASAMS raketų sistemų jau yra įsigijusios 15 valstybių, tarp jų ir Lenkija, JAV, kitos NATO sąjungininkės. Estija taip pat yra numačiusi pirkti panašios ginkluotės ir tikisi tai padaryti bendradarbiaudama su JAV, sakė ministras.

Šiandien Baltijos šalių oro erdvės saugumą užtikrina NATO oro policijos misija, jos naikintuvai kyla iš bazės Šiauliuose ir Amaryje Estijoje. Tačiau Estijos ministras neatmetė galimybės, kad Estija, Latvija ir Lietuva galėtų kartu pirkti naujausios ginkluotės, pavyzdžiui, naikintuvų. „Apie tai nediskutavome, bet niekada nesakyk niekada“, – „Defense News“ sakė K. Laanetas.

Anot M. Hurto, apie bendrus Baltijos šalių gynybos pirkimus kalbama jau seniai, bet sėkmingų pavyzdžių nedaug. „Kiekviena šalis turi savo skirtingų karinių prioritetų“, teigia M. Hurtas, todėl, pavyzdžiui, Lietuva pirko antžeminių oro gynybos sistemų, kol Baltijos kaimynės to nedarė.

„Diferenciacija taip pat gali būti naudinga visoms trims šalims. Pavyzdžiui, jei Estija, Latvija ir Danija nuspręstų Tarptautinę Šiaurės diviziją paversti tikromis kovos pajėgomis, kiekviena šalis turėtų tam skirti daugiau išteklių, kurti naujus oro gynybos ir inžinerijos batalionus ir pan. (...) Bendrų įsigijimų nereikėtų, bet tai būtų naudinga visoms trims Baltijos valstybėms“, – sakė M. Hurtas.

Dabar Estijoje tebegalioja pirmojo po nepriklausomybės atgavimo šalies kariuomenės vado Aleksandro Einselno Visuotinis įsakymas Nr. 1 – jei prasideda užsienio šalies invazija į Estiją, visos gynybos pajėgos automatiškai, be papildomų prezidento sprendimų, pradeda kovą prieš agresorių.

„Nuolat vyksta diskusijos, kad rusai gali pasiekti Taliną per 2 dienas. Galbūt. Bet jiems nepavyks užimti visos Estijos per 2 dienas. Jie gali pasiekti Taliną, bet užnugaryje mes atkirsime jų komunikacijos, tiekimo linijas, visiškai viską. (...) Jie gali pasiekti Taliną per 2 dienas. Bet Taline jie mirs. Ir jie tai žino. (...) Į juos ugnis bus nukreipta iš kiekvieno kampo, kiekviename žingsnyje“, – taip Estijos pasiryžimą gintis „Politico“ dar 2018 metais apibūdino Estijos specialiųjų pajėgų vadas plk. Riho Uhtegi.

Anot karininko, Rusija 2008 m. nebandė užimti Sakartvelo sostinės Tbilisio dėl asimetrinių pajėgumų – už savo sostinę kartvelai būtų kovęsi „lyg išprotėję“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt