Pasaulyje

2021.10.22 10:29

Per ES viršūnių susitikimą teisinis ginčas su Lenkija liko neišspręstas

BNS2021.10.22 10:29

 Europos Sąjungos viršūnių susitikimas ketvirtadienį užsitęsė iki vėlumos, kilus dideliems nesutarimams dėl Europos Sąjungos teisinės tvarkos ir energetikos, rytinėms narėms Lenkijai, Vengrijai ir Čekijai stojus prieš Briuselį.

Teisinės valstybės klausimas buvo ypač sunkus ir gali supurtyti pačius 27 narių bloko pamatus.

„Rytų“ ir „Vakarų“ nesutarimai tikriausiai tęsis ir penktadienį, lyderiams sugrįžus aptarinėti migracijos – klausimo, smarkiai supriešinusio europiečius, kai Vokietija 2015 metais atvėrė savo sienas nuo karo bėgantiems prieglobsčio prašytojams.

Lenkija ir vėl gynė spalio 7 dieną jos Konstitucinio Tribunolo priimtą sprendimą, kad ES teisė taikytina tik tam tikrose apribotose srityse, o visur kitur pirmumą turi Lenkijos įstatymai.

Europos Komisija ir kai kurios narės, įskaitant Nyderlandus, Suomiją ir Belgiją, pareiškė, kad tokia pozicija žalinga ES sanglaudai ir yra teisinė priedanga Varšuvai, jai siekiant panaikinti teismų nepriklausomumą ir nebesilaikyti demokratinių normų.

Tačiau dėl Prancūzijos ir Vokietijos, spaudusių kalbėtis, o ne kovoti su Lenkija, autoriteto ginčo metu buvo išsaugota tam tikra ramybė.

Prieš pat viršūnių susitikimą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel surengė dvišalius susitikimus su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu,

E. Macronas paragino M. Morawieckį „rasti sprendimą, atitinkantį mūsų principus ir bendras taisykles“, sakė vienas Eliziejaus rūmų pareigūnas.

Tuomet lyderiai surengė palyginti trumpą, dviejų valandų diskusiją šiuo klausimu. Ją pradėjo M. Morawieckis.

„Debatai vyko ramiai“, – sakė vienas ES pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės.

Pasak jo, šie debatai „buvo žingsnis, turintis padėti nueiti prie sprendimų“.

Tačiau prieš tai keturias valandas ginčytasi dėl energetikos – iš pradžių pagrindiniu laikyto darbotvarkės klausimo.

Europa ieško būdų, kaip dorotis su pasauline energijos krize, laikantis savo ambicingos žaliosios politikos, kurią ES po dviejų savaičių pristatys per svarbią Jungtinių Tautų konferenciją klimato kaitos klausimais COP26.

Diplomatai sakė, kad Čekijos premjeras Andrejus Babišas, kurį rėmė Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas, atsisakė pasirašyti viršūnių susitikimo išvadas dėl energijos, norėdamas naujų formuluočių dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) – didžiausios pasaulyje taršos leidimų rinkos, kai pramonė moka už teisę teršti. A. Babišas šiai sistemai nepritaria.

Ir V. Orbanas, ir A. Babišas yra M. Morawieckio sąjungininkai, o Vengrija ir Lenkija yra susitarusios savo veto teise ginti viena kitą nuo bet kokių ES bandymų jas nubausti.

Šių dviejų ginčų sukelta trintis apkartino ES viršūnių susitikimą – tikriausiai paskutinį A. Merkel, perduosiančiai valdžią po rugsėjo rinkimų, kuriuose ji nedalyvavo, formuojamai naujai vyriausybei.

Vis dėlto bendra lyderių nuotrauka – padaryta laikantis socialinio atstumo – pademonstravo vienybę, palikdama nesutarimus už uždarų durų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt