Pasaulyje

2021.10.22 07:49

Bidenas: JAV gintų Taivaną nuo Kinijos

atnaujinta 14.39
BNS2021.10.22 07:49

Prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos gintų Taivaną, jei jį užpultų Kinija, laikanti šią salą savo teritorijos dalimi.

„Taip, – atsakė J. Bidenas, per transliuotojo CNN organizuotą renginį paklaustas apie Taivano gynimą. – Esame dėl to įsipareigoję.“

J. Bideno pareiškimas neatitinka ilgametės JAV politikos, vadinamos „strategine dviprasmybe“, kai Vašingtonas padeda Taivanui kurti gynybinius pajėgumus, bet atvirai nežada ateiti salai į pagalbą.

Dėl Taivano J. Bidenas panašiai kalbėjo rugpjūčio interviu transliuotojui ABC, kuomet tvirtino, kad JAV visuomet gins svarbius sąjungininkus, tarp jų Taivaną, nors pasitraukė iš Afganistano.

Pasak JAV prezidento, Amerika yra davusi „šventą pasižadėjimą“ ginti NATO sąjungininkes ir kad tas pats pasakytina apie Japoniją, Pietų Korėją, Taivaną.

Vėliau Baltieji rūmai reporteriams sakė, kad JAV politika dėl Taivano „nesikeičia“.

Tiesiogiai transliuotame CNN renginyje žmogaus iš auditorijos paklaustas, ar Jungtinės Valstijos galėtų spėti su sparčia Kinijos karine plėtra, J. Bidenas irgi atsakė: „Taip.“

„Nesirūpinkite dėl to, ar... jie bus galingesni, – sakė jis. – Kinija, Rusija ir likusi pasaulio dalis žino, kad turime galingiausią kariuomenę per pasaulio istoriją.“

Tačiau J. Bidenas išreiškė susirūpinimą, kad konkuruojančios šalys gali „užsiimti [tokia] veikla, kai gali padaryti rimtą klaidą“.

Jis paminėjo daug metų trunkantį savo bendravimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir pakartojo savo poziciją, kad nenori „pradėti naujo šaltojo karo su Kinija“.

Tačiau jis įspėjo: „Tiesiog noriu, kad Kinija suprastų: mes nesitrauksime atgal.“

Kinija vis garsiau žvangina ginklais aplink Taivaną: kinų naikintuvai ir bombonešiai, galintys gabenti branduolinį ginklą, nuolat pažeidinėja salos oro gynybos zoną.

J. Bideno komentaras pasirodė po britų laikraščio „Financial Times“ straipsnio, kad Kinija slapta išbandė moderniausią hipergarsinę raketą, galinčią nešti branduolinį ginklą. Pranešta, kad raketa nedideliame aukštyje apskriejo aplink Žemę, o vėliau nusileido netoli numatytos vietos.

Jungtinės Valstijos ir Rusija skuba kurti savus hipergarsinius ginklus. Nuo šių ginklų sunkiau apsiginti nei nuo esamų balistinių raketų.

Kinija po J. Bideno komentarų žada, kad jokių kompromisų dėl Taivano nebus

Kinija penktadienį pareiškė, kad nėra jokių kompromiso ar nuolaidų Taivano klausimu galimybių, JAV prezidentui Joe Bidenui pasakius, kad Amerika yra įsipareigojusi ginti šią salą, jei ji būtų užpulta.

Po J. Bideno komentaro, pareikšto ketvirtadienį per televizijos CNN surengtą forumą, kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas per eilinę spaudos konferenciją pakartojo ilgametę Kinijos poziciją, kad Taivanas yra jos teritorijos dalis.

Kinija pastaruoju metu vis labiau grasina Taivanui, siunčia prie jo savo karo lėktuvus ir rengia išsilaipinimo krante pratybas.

„Kalbant apie klausimus, susijusius su Kinijos suverenumu, teritoriniu vientisumu ir kitais svarbiais interesais, nėra galimybių Kinijai leistis į kompromisus ar daryti nuolaidas, ir niekas neturėtų neteikti deramos reikšmės kinų liaudies dideliam ryžtui, tvirtai valiai ir stipriems pajėgumams ginti nacionalinį suverenumą ir teritorinį vientisumą“, – sakė Wang Wenbinas.

„Taivanas yra neperleidžiama Kinijos teritorijos dalis. Taivano klausimas yra vien tik Kinijos vidaus reikalas“, – kalbėjo jis ir nurodė, kad joks kišimasis iš užsienio yra neleistinas.

J. Bideno ketvirtadienio komentaras buvo įvertintas kaip neatitinkantis ilgametės JAV politikos, vadinamos „strategine dviprasmybe“, kai Vašingtonas padeda Taivanui kurti gynybinius pajėgumus, bet atvirai nežada ateiti salai į pagalbą.

JAV turėtų „atsargiai vartoti žodžius ir [atsargiai] veikti Taivano klausimu ir nesiųsti jokių neteisingų signalų Taivano... separatistų jėgoms, kad rimtai nepakenktų Kinijos ir JAV santykiams, taikai ir stabilumui Taivano sąsiauryje“, sakė Wang Wenbinas.

Kinija ir Taivanas atsiskyrė per pilietinį karą 1949 metais. JAV 1979-aisiais nutraukė oficialius diplomatinius santykius su Taibėjumi ir pripažino Pekiną. JAV atvirai neginčija Kinijos pretenzijų į Taivaną, bet pagal įstatymą privalo užtikrinti salai galimybes apsiginti, o visus grasinimus jos atžvilgiu vertinti kaip „didelį susirūpinimą“ keliančius dalykus.

Valdant prezidentui Xi Jinpingui, kuris taip pat yra Komunistų partijos lyderis ir ginkluotųjų pajėgų vadas, Kinija didina karinį, diplomatinį ir ekonominį spaudimą Taivanui. Mėnesio pradžioje per Nacionalinės dienos savaitgalį Kinija pasiuntė prie Taivano rekordiškai daug karinių orlaivių – 149. Jie kovos rikiuotėmis praskrido į pietvakarius nuo salos, priversdami taivaniečius pakelti savo orlaivius ir parengti oro gynybos sistemas.

Neseniai Kinija taip pat surengė išsilaipinimo į krantą pratybas savojoje 160 km pločio Taivano sąsiaurio pusėje. Šias pratybas, kaip ir lėktuvų įsibrovimus, Pekinas pavadino įspėjimu Taivano prezidentės, nepriklausomybės šalininkės Tsai Ing-wen administracijai.

JAV savo paramą Taivanui sustiprino karinių prekių pardavimo kontraktais. Valstybės departamento atstovas Nedas Price`as šį mėnesį sakė, kad Amerikos parama Taivanui išlieka tvirta. JAV „taip pat labai aiškiai kalba, kad esame įsipareigoję plėsti savo ryšius su Taivanu“, sakė jis.

Trečiadienį J. Bideno ambasadoriumi Pekine paskirtas Nicholas Burnsas jo paskyrimą svarstantiems įstatymų leidėjams pasakė, kad amerikiečiai turėtų „pasitikėti savo stiprybe“, kai kalbama apie Kinijos kilimą. Pasak jo, JAV ir jų sąjungininkės gali sutramdyti šią šalį.

N. Burnsas atkartojo J. Bideno administracijos poziciją bendradarbiauti su Kinija tose srityse, kur tai įmanoma, bet smerkti daugelį jos veiksmų, įskaitant politiką dėl Taivano ir pusiau autonominio Honkongo, kur griežtais įstatymais ir areštais praktiškai buvo užgniaužti visi opozicijos balsai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt