Pasaulyje

2021.10.21 22:29

Europos Vadovų Taryboje – kibirkštys dėl Lenkijos: sulaukia ir palaikymo, ir grasinimų pasekmėmis

Mindaugas Laukagalis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.10.21 22:29

Briuselyje prasidėjusioje Europos Vadovų Taryboje – ryškūs valstybių vadovų pozicijų skirtumai teisės viršenybės Lenkijoje klausimu. Dalis valstybių Varšuvą kritikuoja itin aštriai ir kalba net apie narystės sustabdymą, kitos – tarp jų ir Lietuva – siūlo konfliktą spręsti diskusijomis.

O Lenkija sako esanti pasirengusi diskutuoti, bet pabrėžia neišsižadėsianti pozicijos, kad jos teisė – aukščiau už Europos Sąjungos.

Panorama. Per Europą slenkanti galinga audra jau pareikalavo gyvybių, šimtai tūkstančių žmonių be elektros (su vertimu į gestų k.)

Kaktomuša tarp Briuselio ir Varšuvos – visą Europos Sąjungą padalijo į dvi puses. Beveik visi į Briuselį atvykstantys Bendrijos šalių vadovai turėjo savo nuomonę, kaip elgtis dėl teisės viršenybės Lenkijoje. Nyderlandai pasisako už aiškias pasekmes Lenkijai.

„Tai susiję su Lenkijos teismų nepriklausomybe. Tai – esminis klausimas, kuris pastatytas ant kortos. Manau, kad tai svarbu aptarti, nes sunku matyti, kaip didelė pinigų suma iš Europos fondų galėtų pasiekti Lenkiją, kol nėra sutarimo“, – kalba Nyderlandų ministras pirmininkas Mark Rutte.

Nyderlandų premjeras sako, kad toliau reikia dirbti ties 7-uoju Bendrijos sutarties straipsniu. Jame numatyta galimybė įšaldyti kai kurias Europos Sąjungos narės teises. Vasarą M. Rutte tą patį kalbėjo apie Vengriją, kai kilo skandalas dėl LGBT teises ribojančių įstatymų.

Po 16 metų kanclerės poste tikriausiai į paskutinę Tarybą atvykusi Angela Merkel – daug nuosaikesnė. Kviečia diskutuoti ir nepriimti skubotų sprendimų.

„Teisės viršenybė yra esminis Europos Sąjungos aspektas. Tačiau mums reikia rasti kelius, kaip vėl susivienyti, nes krūva bylų Europos Teisingumo Teisme nėra sprendimas“, – tvirtina ji.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad, nepaisant kardinaliai skirtingų nuomonių, nesutarimus dar galima išspręsti taikiai. Jis nesutinka, kad būtų ribojamos Bendrijos lėšos Lenkijai ir teigia, jog tolesnis konflikto eskalavimas gali turėti dideles pasekmes.

„Lietuva gerbia teisės viršenybės principą, nes tai yra kertinis Europos Sąjungos principas – taip ir liks. Bet Lietuva nori išgirsti, išklausyti abi puses, o ne užsidėti teisėjo mantiją ir sėsti į teisėjo suolą“, – teigia G. Nausėda.

Lenkijos premjeras taip pat kviečia diskutuoti, bet pabrėžia – nenusileis.

„Nesileisime palenkiami šantažo. Esame pasiruošę dialogui. Nesutinkame su nuolat platėjančiomis Europos Sąjungos kompetencijomis, bet mes, žinoma, kalbėsime apie tai, kaip dialogo ir supratimo principu išspręsti nesutarimus“, – aiškina Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas palaiko Lenkiją, teigdamas, kad Europos teisės viršenybė sutartyse nenumatyta. Į klausimą, ar palaikytų Lenkiją, jei būtų pradėtos įšaldymo narystės Europos Sąjungoje procedūros, atsako: „Tam nėra priežasties. Lenkija – gera šalis, viena geriausių Europoje. Jiems puikiai sekasi, tai – sėkmės šalis. Puiki ekonomika, klesti demokratija, sąžiningi rinkimai. Kokia problema su Lenkija?“

Kol Europos šalių lyderiai apie Lenkiją kalbasi Briuselyje, Strasbūre susirinkęs Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kritikuojančią Lenkiją dėl teisės viršenybės pažeidimų. Europarlamentarai ragina ne tik stabdyti popandeminius pinigus, bet ir įšaldyti Varšuvos narystę.

Pasiūlymų, kaip spręsti šią problemą, yra, deja, visi – kardinaliai skirtingi. Europos Sąjunga išsikėlė neįmanomą užduotį, kad visi būtų patenkinti. Bet esant tokiems aštriems nuomonių skirtumams, pralaimėtojų vis tiek bus.

Briuselyje susitikę vadovai bando išspręsti ir didėjančių šildymo bei elektros kainų rebusą. Vis garsiau kalbama apie Rusijos vaidmenį brangstančios energijos krizėje.

„Šiandien mes matome, kad galimai yra manipuliuojama dominuojančia rinkos padėtimi, sukeliant kainų šoką ir po to naudojantis situacija tiek finansiniais, tiek politiniais sumetimais. Europa negali leisti sau būti pažeidžiama“, – tvirtina G. Nausėda.

Apie tai kalba ir Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Nors nei Rusijos, nei „Gazprom“ jis oficialiai nemini, energetikos kainų didėjimą vadina geopolitiniu iššūkiu.

„Mes turime didelį geopolitinį iššūkį – energijos kainas. Tai reiškia dideles socialines pasekmes. Energetikos kainos yra didelio geopolitinio žaidimo pasekmė su stipriu išoriniu aspektu“, – teigia J. Borrellis.

Toks požiūris nesutampa su Vokietijos, į kurią nutiestas „Nord Stream 2“ vamzdis iš Rusijos, kanclerės nuomone. Ji kartoja, kad kainos didėja dėl išaugusios paklausos.

Europos lyderiai už uždarų durų tariasi, kaip valdyti šią krizę. Svarstoma, ar reikia didesnių Bendrijos energetikos sektoriaus reformų, taip pat – organizuoti bendrus dujų pirkimus. Gitanas Nausėda šią idėją palaiko.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt