Pasaulyje

2021.10.20 22:00

„Žmonės šaukia valandų valandas“: buvę kaliniai pasakoja apie kankinimus Rusijos kalėjimuose

Robert Coalson, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2021.10.20 22:00

Šio mėnesio pradžioje nevyriausybinė organizacija „Gulagu.net“, stebinti žmogaus teisių pažeidimus Rusijos policijos veikloje ir šalies kalėjimuose, atskleidė turinti daugiau nei 40 gigabaitų vaizdo medžiagos, kurioje užfiksuoti kalinių mušimai, žaginimai ir kankinimai Rusijos kalėjimuose ir laikinojo sulaikymo centruose.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Praėjus vos kelioms valandoms po to, kai ši žinia buvo paviešinta, Federalinė kalėjimų tarnyba (FSIN) paskelbė atleidusi Saratovo srities kalėjimų tarnybos vadovą ir kelis kitus aukščiausius regiono kalėjimų pareigūnus. FSIN taip pat pranešė tirianti vaizdo įrašuose, kurie, kaip įtariama, buvo daryti laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2020 m. Irkutsko, Vladimiro ir Saratovo sričių kalėjimuose ir areštinėse, pateiktą medžiagą.

„Vėl kankinimai, – spalio 8 dieną savo „Telegram“ kanale rašė su įkalintu opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu siejama teisininkė ir aktyvistė Liubov Sobol. – Irkutsko tardymo izoliatorius Nr. 1 (SIZO-1) yra pagrindinis šalies kankinimų centras. Vienas iš kaltininkų viską prisipažino priešais kamerą, papasakojo apie kalinių kankinimus ir prievartavimus. Tai yra tikras pragaras. Visa FSIN sistema turi būti išformuota ir patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Fašistai.“

L. Sobol turėjo omenyje buvusį Irkutsko SIZO-1 kalinį Denisą Golikovą, kuris organizacijai „Gulagu.net“ sakė buvęs maždaug trisdešimties „razrabočikų“ – šis iš rusiško veiksmažodžio „išdirbti“ padarytas daiktavardis, pasirodžius kankinimų vaizdo įrašams, įsitvirtino bendrinėje rusų kalboje – gaujos, kuri kalėjimo pareigūnų nurodymu kankino šimtus kalinių, narys.

„Prokurorų prašymu, sulaikytieji, atsisakę „bendradarbiauti“ su tyrėjais, buvo perduodami mums, – savo filmuotame pareiškime teigia D. Golikovas. – Mes buvome priversti „padirbėti“ su jais, kad jie duotų „reikiamus“ parodymus, kokių norėjo tyrėjai.“

„Mainais jie pažadėjo manęs neliesti, – pridūrė D. Golikovas. – Be to, tyrėjas pažadėjo kažkaip „susitvarkyti reikalus“ su teisėju, kad mane paleistų lygtinai.“

Vladimiras Matuškejevas yra verslininkas iš Irkutsko, sėdėjęs Irkutsko SIZO-1 – pagrindiniame ikiteisminio sulaikymo centre šiame Rytų Sibiro mieste. Jis RFE / RL sakė, kad sulaikymo metu kalėjimo darbuotojai iš jo prievartavo pinigus, grasindami kankinimais ir išžaginimu.

„Daviau pinigų FSIN pareigūnui – 30 tūkstančių rublių [420 JAV dolerių] maistui ir steroidams kameros vyresniajam razrabočikui Denisui Golikovui ir kitiems kankintojams, – sakė D. Matuškejevas. – Po išprievartavimų kaliniai buvo verčiami pasirašyti melagingus prisipažinimus, prisiimti kaltę, taip pat toliau „bendradarbiauti“ su tyrėjais, t. y. duoti melagingus parodymus ne tik prieš save, bet ir prieš kitus kalinius. Jie buvo šantažuojami tuo, kad jų prievartavimas buvo filmuojamas, jiems buvo grasinama, kad medžiaga bus paviešinta.“

Savo liudijime „Gulagu.net“ D. Golikovas sakė, kad FSIN pareigūnai jam duodavę steroidų, todėl kalėjime jo kūno masė praktiškai padvigubėjo. Savo komentare „Gulagu.net“ atstovai rašė, kad prižiūrėtojai „išdarkė jo kūną narkotikais ir steroidais ir pavertė jį steroidais skatinama kankinimų mašina“.

V. Matuškejevas RFE / RL taip pat sakė, kad prigąsdintas jis sutiko dalyvauti kitų kalinių kankinime, prižiūrint FSIN pareigūnams.

„Daugiau nei metus dirbau izoliacinėse „apdirbimo“ kamerose ir dalyvavau kankinimuose, – sakė jis. – Mačiau, kaip SIZO-1 darbuotojai per maisto langelį padavė D. Golikovui vaizdo registratorių ir kaip D. Golikovas ir kiti filmavo kankinimus ir prievartavimus.“

„Po to jie grąžindavo įrašymo įrenginį operatyvininkui kaip atliktos specialiosios operacijos ataskaitą, reikalingą kompromituojančiai medžiagai rinkti“, – pridūrė jis.

Rusijos kalėjimų kultūroje, jei yra žinoma, kad kalinys buvo išprievartautas, jis priskiriamas žemiausiai kastai vidinėje hierarchijoje ir jam skiriamos nešvariausios ir labiausiai žeminančios užduotys, pavyzdžiui, tualetų ir kanalizacijos valymas.

„Kad išgyvenčiau, kas savaitę operatyvininkui mokėjau daugiau nei 30 tūkstančius rublių [420 JAV dolerių]“, – sakė V. Matuškejevas.

„Gulagu.net“ įkūrėjas Vladimiras Osečkinas RFE / RL sakė, kad, remdamasi D. Golikovo pareiškimu, trijų Irkutsko „SIZO-1“ darbuotojų, kurių tapatybė nebuvo skelbiama, liudijimais, mažiausiai 10 kitų razrabočikų ir 30 kankintų kalinių pasakojimais, NVO paskaičiavo, kad Irkutsko SIZO-1 buvo kankinta daugiau nei 400 kalinių.

„Daugiau nei 100 iš tų 400 buvo priversti ištverti prievartavimus ir smurtą“, – sakė V. Osečkinas.

Vienas iš kankinimų aukų, du kartus 2014 ir 2018 metais Irkutsko SIZO-1 sėdėjęs, taip pat dviejuose regiono kalėjimuose – IK-14 ir IK-15 – kalėjęs vyras, prašęs neskelbti pavardės, RFE / RL papasakojo, ką patyręs tose institucijose.

„Abu kartus, kai pakliuvau SIZO, iš karto buvau perduotas razrabočikams, – sakė buvęs kalinys. – Aš jau buvau nuteistas už apiplėšimą ir laukiau, kol būsiu perkeltas į kalėjimą. Nepaisant to, razrabotčikai mane mušė ir spardė, kol visas mano kūnas liko nusėtas mėlynėmis. Jie neturėjo jokios priežasties taip elgtis. Jie tiesiog norėjo išlieti pyktį.“

„Bet kai reikėdavo išmušti prisipažinimą, jie turėjo kitų metodų, – pasakojo kalinys. – Žmonės valandų valandas šaukdavo, kad yra žudomi... Pasirašytum bet ką, kad tik negirdėtum tų riksmų, jau nekalbant apie tas akimirkas, kai jie pradėdavo tave „apdirbinėti“.

Su RFE / RL kalbėjęs kalinys kaip tik kalėjo netoli Angarsko esančioje griežto režimo kolonijoje IK-15, kai 2020 m. balandį čia įvyko masinis kalinių sukilimas. Aktyvistai ir kalinių artimieji teigia, kad nuo to laiko šimtai kalinių buvo kankinami, siekiant išgauti prisipažinimus organizavus riaušes.

„Vis dar nesuprantu, kaip man pavyko ištrūkti gyvam. Stebuklas, kad aš išgyvenau“, – sakė buvęs kalinys.

Jis sakė, kad į kalėjimą buvo atvykę kaukėti FSIN pareigūnai, kurie „mušė visus“.

„Jie prievartavo žmones ten pat kalėjime, nors ir ne taip masiškai kaip SIZO“, – pridūrė jis, įsitikinęs, kad tokiu būdu pareigūnai norėjo „atkeršyti“.

„Po kelių mėnesių kai kurie iš tų, kurie buvo išvežti į izoliatorius ar kitus kalėjimus „perauklėjimui“, pradėjo grįžti, – pasakojo kalinys. – Jie buvo juodi nuo mėlynių. Ant jų kūnų nebūdavo nė lopinėlio baltos odos. Beveik ketvirtadalis iš grįžusiųjų iš SIZO į IK-15, buvo žemiausios kastos. Daugiau nei 1000 buvo sumušti, šimtai išprievartauti.“

FSIN spaudos tarnyba Irkutske neatsakė į RFE / RL telefono skambučius ir prašymus pakomentuoti šią istoriją. Angarsko kalėjimo pareigūnai neatsakė į raštu pateiktus klausimus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt