Pasaulyje

2021.10.21 20:17

Kremlius rado balsų savo „Vieningajai Rusijai“ – „rinkimuose“ balsavo tūkstančiai okupuotų gyventojų

Soso Dzamukashvili, Emerging Europe, LRT.lt2021.10.21 20:17

Išdalinęs pasus okupuotose Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos teritorijose gyvenantiems rusams, Kremlius įgijo patogų pasiteisinimą toliau daryti spaudimą savo kaimynams. 

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Emerging Europe“ originalus kūrinys.

Tris rugsėjo dienas Rusijos Federacijoje vyko balsavimas, kurio metu buvo renkami 450 Dūmos – žemųjų šalies parlamento rūmų – deputatų.

Šimtai tūkstančių balsų buvo atiduota ir už Rusijos ribų – Krymo, Donecko ir Luhansko regionuose Ukrainoje, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje Sakartvele bei Padniestrės regione Moldovoje.

Nė viena iš šių šešių teritorijų nėra Rusijos dalis, tačiau šalis, nepaisydama tarptautinės teisės, vienaip ar kitaip yra jas užėmus ir jau seniai vykdo pasportizacijos politiką – išduoda Rusijos piliečių pasus jų gyventojams.

Kaip ir visuose ankstesniuose Rusijos rinkimuose, praėjusį mėnesį vykęs balsavimas neišvengė kaltinimų sukčiavimu ir plataus masto rinkimų tvarkos pažeidimais. Tikriems opozicijos veikėjams praktiškai nebuvo leista kandidatuoti. Nepaisant to, prezidentą Vladimirą Putiną palaikanti partija „Vieningoji Rusija“, nors ir iškovojo daugumą, nesurinko nė 50 proc. rinkėjų balsų – ryškus palaikymo smukimas, lyginant su ankstesniais rinkimais.

Partija, kuriai reikalingi balsai

Tačiau „Vieningajai Rusijai“ viskas galėjo baigtis daug blogiau.

Dėl sunkios ekonominės situacijos, prastėjančio gyvenimo lygio ir represijų prieš pagrindinius opozicijos veikėjus, tokius kaip Aleksejus Navalnas, partijos populiarumas nuo šių metų pradžios smarkiai sumenko.

Remiantis Rusijos nepriklausomos nevyriausybinės visuomenės nuomonės tyrimų organizacijos „Levada“ atliktos apklausos rezultatais, pavasarį parama „Vienimngajai Rusijai“ siekė vos 27 proc. – prasčiausias rezultatas per pastaruosius 8 metus.

Desperatiškai ieškodama, iš kur gauti balsų, Rusijos valdžia atsigręžė į okupuotas teritorijas.

Rytų Ukrainos Donecko ir Luhansko regionuose „Vieningosios Rusijos“ rinkimų kampanija buvo ypač intensyvi – kandidatai rinkėjams brėžė „pripažinimo“ ir integracijos į Rusiją perspektyvą.

Regione rinkimų kampanijas taip pat buvo leista surengti Rusijos komunistų partijai ir plačiai Kremliui palankiai koalicijai priklausančioms partijoms „Teisinga Rusija“ ir „Patriotai už tiesą“.

Kremlius atidarė apie 400 „informacijos centrų“, teikiančių ukrainiečiams „techninę pagalbą“ balsuojant internetu.

Ukrainos krizių žiniasklaidos centro atstovų teigimu, kai kurie Donecko ir Luhansko gyventojai netgi buvo verčiami balsuoti, o gausios karinės pajėgos užtikrino, kad žmonės balsuotų už „teisingą“ partiją.

Pasak Prahoje įsikūrusios Tarptautinių reikalų asociacijos mokslinio bendradarbio Pavelo Havličeko, rengdama rinkimus okupuotose teritorijose, Rusija dar kartą pabandė „daryti spaudimą ir pakenkti šių valstybių suverenitetui – toks yra ilgalaikis Rusijos užsienio politikos tikslas“.

„[Rinkimų rengimas] blogina padėtį [okupuotose teritorijose] ir apsunkina sprendimų paiešką“, – „Emerging Europe“ sakė P. Havličekas.

Tarptautinės teisės ignoravimas

Rinkimai okupuotose teritorijose vyko be Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos sutikimo, nors ir bendradarbiaujant su vietos de facto valdžios institucijoms.

Visos trys šalys pasmerkė rinkimus. Savo pareiškime Sakartvelo užsienio reikalų ministerija rinkimus pavadino „dar vienu destruktyviu, prieš Sakartvelo suverenitetą ir teritorinį vientisumą nukreiptu žingsniu, šiurkščiai pažeidžiančiu pagrindines tarptautinės teisės normas“.

Nepaisant neabejotino Maskvos ir vietos valdžios institucijų spaudimo, aktyvumas okupuotose teritorijose buvo palyginti mažas, o čia gyvenančių rinkėjų balsai greičiausiai neturėjo jokios įtakos, nes rinkimuose balsavo daugiau nei 110 mln. žmonių.

Abchazijoje ir Pietų Osetijoje iš viso buvo atiduota 24 tūkst. balsų, Padnestrėje balsavo apie 59 tūkst. žmonių. Aktyviausi (arba labiausiai spaudžiami) rinkėjai buvo Rytų Ukrainoje, kur į rinkimų apylinkes atvyko daugiau nei 150 tūkst. balso teisę turinčių asmenų.

Be to, verta paminėti, kad rinkėjai okupuotose teritorijose buvo priskirti pačioje Rusijoje esančioms rinkimų apygardoms, o tai gali būti vertinama kaip dar vienas žingsnis, siekiant okupuotų regionų ir jų gyventojų de facto integracijos į Rusijos politinę sistemą.

Pasportizacija

Rusijos pasportizacijos politika – tik Rusijos piliečiai gali balsuoti Rusijos rinkimuose – pradėta įgyvendinti beveik prieš du dešimtmečius.

Nuo tada maždaug 85 proc. okupuotų Sakartvelo, Ukrainos ir Moldovos teritorijų gyventojų buvo neteisėtai įteikti Rusijos pasai.

Prie šios politikos grįžta 2019 m. balandį, kai Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, palengvinantį Rusijos pilietybės suteikimą Donecke ir Luhanske gyvenantiems Ukrainos piliečiams. 2021 m. gegužę Rusijos Vyriausybė pranešė, kad, taikant 2019 m. dekretą, ukrainiečiams išduota daugiau nei pusė milijono pasų.

Teigiama, kad iki 2021 metų pabaigos Rusijos pareigūnai planuoja išdalinti milijoną pasų.

P. Havličekas mano, kad pasų išdavimas yra labai svarbus žingsnis, siekiant pakirsti Sakartvelo, Ukrainos ir Moldovos suvereniteto pamatus.

„[Pasportizacija] sukuria naują realybę, kuria, prireikus, galima bet kada pasinaudoti ir kuri padeda kaimyninėse valstybėse įtvirtinti Rusijos revizionistinę darbotvarkę, kaip kad 2008 m. matėme Sakartvele“, – sako jis.

Kai 2008 m. rugpjūtį Rusijos tankai įsiveržė į Pietų Osetiją, pagrindiniu tokių veiksmų pretekstu buvo įvardijama pagalba saviems piliečiams – Rusijos pasus turintiems pietų osetinams.

„Tokia yra oficiali Rusijos užsienio politika – „apsaugoti“ užsienyje gyvenančius tautiečius. Todėl pasportizacija yra patogus būdas įgyvendinti savo politinius tikslus“, – reziumuoja P. Havličekas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt