Pasaulyje

2021.10.19 19:35

Čilėje per protestus prasiveržus smurtui žuvo 2 žmonės, 450 areštuota

BNS2021.10.19 19:35

Čilėje per masinius protestus kilus susirėmimams žuvo du žmonės, 56 buvo sužeisti, o 450 – areštuoti, antradienį pranešė policija.

Pirmadienio demonstracijomis visoje šalyje buvo paminėtos 2019-ųjų spalio protestų, išprovokavusių politines permainas ir Augusto Pinocheto diktatūros laikų konstitucijos perrašymo procesą, antrosios metinės.

Santjage per bandymą apiplėšti parduotuvę buvo šaudoma, žuvo vyras, o viena moteris sostinėje žuvo nukritusi nuo motociklo.

Didžiausi neramumai pirmadienį vyko Santjage, kur vandalai gatvėse pastatė barikadų, užpuolė vieną policijos nuovadą, plėšė parduotuves ir valstybinius pastatus, sakoma policijos ataskaitoje.

Pareigūnai visoje šalyje areštavo 450 žmonių, iš jų 279 sostinėje. Buvo sužeista 11 civilių ir 45 policininkai.

„Skaičiai labai dideli“, – sakė Čilės nacionalinės policijos tvarkos ir saugumo padalinio direktorius Marcelo Araya.

Tūkstančiai demonstrantų išėjo į gatves 50 vietų visoje šalyje paminėti studentų vadovautų gatvių protestų, kuriuos išprovokavo metropoliteno bilietų pabrangimas, metinių.

Per neramumus po 2019-ųjų protestų žuvo 34 žmonės, o dar 460 dėl policijos panaudotų šratų ir ašarinių dujų patyrė akių sužeidimus. Tarp nuketėjusiųjų yra apakusių žmonių.

Dešiniojo sparno prezidento milijardieriaus Sebastiano Pineros vyriausybė buvo kritikuojama dėl kartais brutalaus saugumo pajėgų atsako, apėmusio ir tam tikrus teisių pažeidimus.

Anie protestai tęsėsi keturis mėnesius, kol kilo koronaviruso pandemija.

Vidaus reikalų sekretoriaus pavaduotojas Juanas Francisco Galli dėl pirmadienio smurto kaltino opozicijos kandidatus kitą mėnesį įvyksiančiuose prezidento rinkimuose, kairiųjų atstovą Gabrielį Boricą ir centristę Yasną Provoste (Jasną Provostę), dėl pasiūlymo suteikti malonę sulaikytiesiems, „plėšusiems, viską naikinusiems ir svaidžiusiems Molotovo kokteilius“ per 2019 metų protestus.

„Už šį smurtą atsakingi žmonės, sukėlę mūsų šalyje nebaudžiamumo pojūtį, [jausmą], kad smurto pasekmių nebūna“, – sakė J. F. Galli.

Smurtas buvo kontrastas taikiam 10 tūkst. žmonių protestui Italijos aikštėje Santjago centre, kur buvo 2019-ųjų judėjimo epicentras. Pasak M. Arayos, protestuotojų elgesys buvo „daugiausia teigiamas“.

Šis protestas truko maždaug keturias valandas, jį stebėjo minimalios policijos pajėgos. Vis dėlto valdžia prieš renginį iš tos vietos pašalino šviesoforus ir šiukšliadėžes, kad vandalai jų nenuniokotų.

Visoje šalyje buvo dislokuota maždaug 5 tūkst. policininkų tvarkai palaikyti, pranešė šalies žiniasklaida.

Protestuotojai reikalavo visuotinės sveikatos apsaugos, nemokamo ir geresnio ugdymo, didesnių pensijų.

Demonstracija sutapo su steigiamojo susirinkimo, išrinkto konstitucijai perrašyti, darbo pradžia po 100 dienų periodo, kai buvo nustatytos jo vidaus taisyklės.

Dabartinė Čilės konstitucija buvo priimta per A. Pinocheto diktatūrą, trukusią nuo 1973 iki 1990 metų, ir buvo tarp pagrindinių 2019-ųjų protestus nulėmusių veiksnių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt