Pasaulyje

2021.10.19 15:53

Lenkijos prezidento interviu LRT: Europos Komisija pavertė Varšuvą mušamu berniuku

Ewelina Mokrzecka, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.10.19 15:53

Lietuvoje šią savaitę besilankantis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda išskirtiniame interviu LRT teigia, kad Europos Komisija šiandien Varšuvą naudoja „kaip mušamą berniuką“ ir bando atimti dalį Europos Sąjungos valstybėms priklausančių prerogatyvų. Esą kalbų apie „Polexitą“ nė negali būti, bet Lenkija sieks kitų valstybių paramos ginče su Briuseliu.

– Prieš savaitę visoje Lenkijoje vyko protestai dėl Konstitucinio tribunolo sprendimo, kad kai kurios ES sutartys neatitinka Lenkijos Respublikos Konstitucijos. Opozicija apkaltina valdančiuosius dėl „Polexito“, o Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas ginčą tarp Varšuvos ir Europos Komisijos, pasakė, cituoju: „Šis klausimas labiausiai yra susijęs su Lenkija ir Europos Sąjunga, ir viliuosi, kad, nepaisant visko, bus išspręstas abiem pusėms priimtinu būdu“. Kol kas Lenkijos siekius parėmė tik Vengrija. Ar kreipsitės dėl paramos į prezidentą Nausėdą ir ar apskritai „Polexitas“ yra įmanomas?

– Visų pirma, pradėkime nuo to, kad terminas „Polexit“ yra viešųjų ryšių produktas, sugalvotas Lenkijos opozicijos tam, kad gąsdintų Lenkijos visuomenę, tam, kad būtų sukurta tema pokalbiams. Lenkijos Respublikos aukščiausiasis teismas Konstitucinis tribunolas nepasakė nieko ypatingo. Prieš kurį laiką lenkai nusprendė, kad Lenkijai reikia stoti į ES. Prisijungėme prie šios organizacijos, paklusome europietiškoms sutartims, kuriose numatyta, kad dalis mūsų suvereniteto perduota į ES rankas, kartu leidžiant ES spręsti tam tikrus klausimus. Visam tam absoliučiai pritariame. Dėl to nėra menkiausių abejonių.

Tačiau visa, kas peržengia dalykus, perduotus į ES rankas, dėl kurių Lenkijos visuomenė atidavė savo balsą referendume dėl stojimo į ES, jau lieka tik mūsų kompetencija. Būtent tai pripažino Lenkijos Konstitucinis tribunolas. ES turi teisę reaguoti į Lenkijos klausimus tik tame spektre, kuriame Lenkija perdavė savo kompetencijas ES, visais kitais atvejais – ne.

ES sutartyse yra aiškiai parašyta, kad teisinės sistemos valstybėje klausimas yra ES valstybės narės vidinis reikalas. Tačiau jau šešerius metus iš eilės ES institucijos – Europos Komisija, ES Teisingumo Teismas – nuolat kišasi į dalykus, susijusius su Lenkijos teisinės sistemos veikimu. Tai yra akivaizdus sutarčių laužymas, akivaizdus įstatymų taisyklių pažeidimas. Tai Europos Komisija ir ES Teisingumo Teismas pažeidžia taisykles Lenkijos atžvilgiu. Viliuosi, kad kitos ES valstybės pagaliau pamatys problemą, periodiškai iškylančią ES.

Turiu omenyje, kad ES institucijos, pvz., Europos Komisija, mėgina sau iškovoti iš ES narių daugiau kompetencijų, nei jų iš tikrųjų turi. Tai yra mėgina uzurpuoti kompetencijas. Tai tėra dar vienas bandymas. Tai jau buvo bandyta padaryti daugeliu būdų. Jei pažvelgtume iš istorinės perspektyvos, jau buvo keletas panašių puolimų. ES narės gynėsi. Tikiuosi, kas šįkart prie šios gynybos prisijungs kitos ES valstybės narės, nes akivaizdu, kad šiandien Europos Komisija išnaudoja Lenkiją kaip berniuką, kurį gali mušti. Išnaudojama tai, kad dabartinė Lenkijos valdžia, kalbant apie ideologinę pusę, rodo poziciją, besiskiriančią nuo daugelio ES politikų pozicijos. Nes visi jie yra liberalesnės, labiau kairuoliškos pakraipos atstovai. Lenkijos valdžia nėra nei liberali, nei kairuoliška, ji greičiau konservatyvi.

Matome čia esantį ideologinį ginčą ir šio ideologinio ginčo fone įvairiais būdais mėginama pulti Lenkiją ir jos valdžią. Visa tai vyksta jau keletą metų iš eilės. Jei ir toliau taip bus, tie patys metodai bus naudojami prieš kitas ES valstybes nares. Jei Europos Komisija bent kartą uzurpuos jai nepriklausančias teises, stengsis taip elgtis ir toliau. Labai tikiuosi, kad šiandien ES valstybėse narėse visa tai yra pastebima.

Tačiau nėra kalbos apie jokį „Polexitą“. Lenkai yra patenkinti naryste ES, norime būti europinės bendruomenės nariais, turime tas pačias vertybes. Tačiau norime, kad ES remtųsi vertybėmis, sudarančiomis pagrindą ES ir jai atsirasti. Kodėl atsirado Europos Sąjunga? Ji atsirado tam, kad daugiau nebebūtų karų, tokių tragedijų, kaip Antrasis pasaulinis karas. Būtent tam ES tėvai ją sukūrė kaip anglies ir plieno bendruomenę, kaip ekonominę bendruomenę, kurioje turėjo būti stiprinami ekonominiai ryšiai, vėliau turintys stiprinti santykius tarp tautų. O ne kaip darinį, kuriame bus primetami nauji ideologiniai modeliai ir naujos tradicijos iki šiol nežinomoms valstybėms narėms, kurios, iš esmės, neatspindi atskirų tautų tradicijų. Būtent šiuo atžvilgiu ES garantavo valstybių ir tautų nepriklausomybę.

– Ką turėjote omenyje, sakydamas „ideologinės vertybės“?

– Pavyzdžiui, kairuoliško pobūdžio vertybės, jų Lenkijoje niekada nebuvo. Lenkija visada buvo tolerantiška šalis. Pas mus niekada nevyko persekiojimai jokiu pagrindu. ES šalyse tokie žmonių persekiojimai vyko, pvz., homoseksualių asmenų persekiojimas, tačiau Lenkijoje viso to nebuvo. Lenkijoje jie niekada nebuvo persekiojami. Pas mus nebuvo teisės, nukreiptos prieš visus šiuos asmenis. Pas mus yra tolerancija ir visada buvo. Vadovaujamės nuostata, kad tai yra privatus asmens reikalas, jo asmeninis pasirinkimas. Ką žmogus veikia gyvendamas tarp keturių savo namo ar buto sienų – tai jo asmeninis reikalas.

– Pone prezidente, o „zonos be LGBT“ Lenkijoje?

– Tai nesąmonė. Tai yra melas. Niekada nieko panašaus nebuvo. Vienas iš LGBT veikėjų, labai radikalus ir labai agresyvus, inicijavo kampaniją internete, per ją sufalsifikavo realybę. Tai yra melagiena. Niekada Lenkijoje nebuvo apsispręsta dėl tokių dalykų. Niekada iš tiesų nebuvo jokios „laisvos nuo LGBT“ zonos. Tai yra melagiena. Visiškas šmeižtas Lenkijos atžvilgiu. Panašūs dalykai niekada nevyko. Žinoma, savivaldybės priimdavo sprendimus dėl šeimos apsaugos, tačiau tai buvo nutarimai dėl šeimos apsaugos. Nebuvo jokių zonų.

– Pone prezidente, per vizitą Kipre pabrėžėte, kad yra spaudimas ES sienoms. Imamės visų priemonių, kad saugotume sienas ir kad nekiltų migracijos krizė. Žiniasklaida skelbia, kad pasienyje, taip pat ir Lietuvos, užsieniečiai, pabėgėliai yra stumiami iš vienos sienos pusės į kitą. Ar jaučiate ES ir valstybių partnerių palaikymą šiuo atžvilgiu ir ar mes, pone prezidente, būdami europiečiais, neturėtume pažvelgti į šių žmonių likimus per humanistinių vertybių prizmę?

– Visą laiką žvelgiame į su pabėgėliais susijusius klausimus per humanistinių vertybių prizmę. Pabėgėliai – tai žmonės, neturintys sąlygų gyventi savo šalyje, nes yra persekiojami, vyksta karas ir jie gali žūti. Tarp kitko, būtent todėl ne per seniausiai savo lėktuvais evakavome iš Afganistano 1300 asmenų, didelė dalis jų šiuo metu yra Lenkijoje ir čia rado prieglobstį. Būtent dėl to priimdavome pabėgėlių iš Baltarusijos ir toliau priimame Lukašenkos režimo persekiojamus žmones.

Mūsų sienos yra atviros. Todėl visą laiką buvo galima atvykti į Lenkiją ir žmonės iš Baltarusijos, Ukrainos atvykdavo. Juk turime beveik du milijonus ukrainiečių, kurie atvyko čia, kurie gyvena ir dirba Lenkijoje, kurie, jei to reikia, čia randa pagalbą ir palaikymą. Esame atvira šalis. Tačiau šiandienos mūsų rytiniame pasienyje su Baltarusija su panašia problema susiduria ir Lietuva bei Latvija.

Susidūrėme su pabėgėlių krize, kurią sukūrė Baltarusijos valdžia. Būtent Baltarusijos valdžia priima pas save lėktuvus su migrantais iš Artimųjų Rytų, o vėliau siunčia juos į pasienį, tikriausiai taip pat užtikrindama jiems nuvykimą, o paskui tiesiog stumia juos prie sienos su Lenkija.

Galima užduoti klausimą, kodėl nesiunčia šių žmonių į pasienio punktus? Matome, kad jie yra siunčiami tikslingai. Kodėl jie nukreipiami į sieną, į nelegalius pasienio taškus? Tai yra esminis klausimas. Tam, kad būtų sukelta ši krizė. Lukašenkos režimas tyčia sukėlė krizę ir mes nuo to ginamės. Tai mūsų atsakomybė ne tik prieš Lenkijos piliečius ar Lietuvos piliečius Lietuvoje ir latvius Latvijoje. Tai mūsų atsakomybė taip pat ir prieš kitas ES ir Šengeno erdvės šalis. Nes mes turime tiek ES, tiek Šengeno erdvės sienas, jas privalome saugoti ir tą prievolę įgyvendiname. Neleidžiame nelegaliai kirsti Lenkijos, ES ir Šengeno erdvės sienų.

Užėmėme kietą, stiprią poziciją šios krizės, tyčia keliamos Lukašenkos, atžvilgiu ir garsiai sakome „ne“. Neturime jokių abejonių, kad tai yra bandymas sukelti krizę ne tik Lenkijoje, Lietuvoje ar Latvijoje, bet ir Europos Sąjungoje. Tai Lukašenkos kerštas už ES jam skirtas sankcijas. Privalome užkirsti šiai krizei kelią į ES. Kol kas ji vyksta tik pasienyje, nes bendromis jėgomis neleidžiame jai plisti toliau. Kas yra atsakingas už sudėtingą šių žmonių situaciją? Tas, kuris juos stumia į pasienį, kuris pasakoja, kad gali kirsti sienas. Tas, kuris pasakoja jiems, kad iškart už sienos yra Vokietija. Nes tie, kuriems pavyko pereiti sieną, būtent taip viską paaiškina. Neva baltarusiai jiems sakė, kad šia kryptimi jie gali nusigauti iki Vokietijos.

– Pone prezidente, ar pasirašysite įstatymo projektą dėl sienos tarp Lenkijos ir Baltarusijos statybos?

– Privalome apsaugoti sieną ir apsaugoti ją taip, kad ta apsauga būtų veiksminga. Jeigu ekspertai prieis išvadą, kad esant tokiai situacijai tik sienos statyba arba elektroninio užtvaro sustiprinimas iš tikrųjų prisidės prie kokybiškos apsaugos, būsime priversti tokius sprendimus priimti. Žinoma, Lenkijos valdžia priims juos atsakingai. Prašau nepamiršti, kad įstatymų priėmimo procesas iš pradžių apima dažniausiai Vyriausybės teikiamą projektą. Šiuo atveju tai bus būtent Vyriausybės projektas. Vėliau už tai balsuoja parlamentas, tai yra demokratiniu būdu išrinkta dauguma, ir tik vėliau toks projektas teikiamas prezidentui. Jeigu projektas neprieštaraus Konstitucijai, manau, kad dėl saugumo, už kurį esu atsakingas, tokia veiksminga siena turi atsirasti.

– Pone prezidente, pereiname prie Lenkijos ir Lietuvos santykių, sparčiai pagerėjusių premjerui Sauliui Skverneliui einant savo pareigas. Jį nemažai Lenkijos komentatorių vadino labiausiai prolenkišku Lietuvos premjeru. Beveik metus Lietuvai vadovauja konservatorių ir liberalų Vyriausybė su premjere Ingrida Šimonyte priešakyje. Nepaisant pasaulėžiūros skirtumų, atrodo, kad premjerė tęsia S. Skvernelio politiką. Kaip vertinate Lenkijos ir Lietuvos Vyriausybių bendradarbiavimą?

– Džiaugiuosi esama situacija ir tai akivaizdžiai matyti. Lenkijos ir Lietuvos draugystė, dar daugiau, kaip jau esu sakęs parlamente, Lenkijos ir Lietuvos brolystė, nepriklauso nuo to, kas yra valdžioje. Tikiuosi, kad tokia pat pozicija tiek Lenkijos, tiek Lietuvos pusėje bus matoma taip pat ir ateityje. Labai džiaugiuosi, kad šie santykiai tapo dar glaudesni, kad šiandien juose yra daugiau nuoširdumo ir daugiau bendro supratimo. Kartu esame ES, kartu esame NATO. Kartu kuriame tarptautinio bendradarbiavimo laukus, kurių tikslas – padaryti europietišką bendradarbiavimą dar glaudesnį.

Pavyzdžiui, bendradarbiavimas remiantis Trijų jūrų iniciatyva turi sustiprinti mūsų ES dalies, Vidurio Europos plėtrą. Mes daugybę metų gyvenome už geležinės uždangos ir toji plėtra pas mus atsilieka nuo Vakarų Europos, kalbant apie infrastruktūrą. Būtent tam ir buvo sukurta Trijų jūrų iniciatyva. Labai džiaugiuosi, kad Lietuva aktyviai bendradarbiauja šiuo klausimu tiek su Lenkija, tiek su kitomis šios iniciatyvos šalimis. Tai mane labai džiugina.

Kuriame mus vienijančius infrastruktūrinius sprendimus – „Rail Baltica“, „Via Carpatica“, dujotiekį tarp Lenkijos ir Lietuvos, energetinius tiltus. Man atrodo, kad visa tai kuria puikią tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvą. Kartu kuriame mūsų bendrą saugumą, esame NATO nariai. NATO, Bukarešto devintuke, kuriame bendradarbiaujame Vidurio Europos formatu, siūlant Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai skirtingus sprendimus, susijusius su mūsų Europos dalimi ir saugumo stiprinimu. Tad šių bendradarbiavimo plotmių šiandien yra labai daug, o taip pat kontaktų tarp šalių valdžių.

Vakar su žmona skaičiavome, kad mūsų kontaktai su Lietuvos prezidentu ir pirmąja ponia, mano kontaktai su prezidentu Gitanu Nausėda yra vieni dažniausių. Tad džiaugiuosi dėl šios draugystės ir kad šiomis dienomis galime viešėti Vilniuje ir kartu paminėti mūsų tautų jungtuves pagal Gegužės 3-iosios Konstituciją. Tai rodė, kad ne tik galime sugyventi ir pasiekti bendrus, svarbius mūsų valstybėms tikslus, bet, visų pirma, kad sugebame kurti didelį Europos darinį.

Dažnai sakoma, kad Lenkijos-Lietuvos unija buvo Europos Sąjungos pirmtakas, pasižymintis, kas buvo nebūdinga tiems laikams, tolerancija, sukurtas ant stiprių šiuolaikinių teisinių pamatų. Juk ilgą laiką buvome galingiausia Europos valstybe. Turime į tai atsižvelgti ir semtis iš to įžvalgų. Daugelį metų, kol nebuvo priimti blogi sprendimai, sprendimas sukurti Lenkijos-Lietuvos uniją ir jau esamus ryšius dar sustiprinti prisidėjo prie to, kad tapome galinga valstybe Europos ir pasaulio mastu. Verta padaryti išvadas.

– Pone prezidente, Lietuvos lenkų situacija visada buvo nesutarimo tarp Vilniaus ir Varšuvos priežastis. Kaip vertinate dabartinę Lietuvos lenkų situaciją, nors vadinamieji „lenkų postulatai“, tai yra asmenvardžių rašyba, žemės grąžinimas, vietovių pavadinimų rašymas dviem kalbom, iki šiol nėra įgyvendinti?

– Žinoma, yra sudėtingų klausimų. Tačiau noriu labai stipriai pabrėžti, kad šiuo metu Lietuvoje apie tai daug ir teigiamai kalbama. Matome labai aiškias Lietuvos valdžios, dabartinės valdančiosios daugumos deklaracijas. Turi būti priimtas tautinių mažumų įstatymas. Labai viliuosi, kad taip ir atsitiks. Žinoma, yra asmenvardžių rašybos klausimas, kuris, galima pasakyti, guli ant politikų stalo. Žinoma, sieksiu įkalbėti poną prezidentą ir ponią premjerę, kad paremtų šiuos projektus. Tikiuosi, kad jie bus priimti ramiai. Nesieju su tuo didesnių lūkesčių. Džiaugiuosi, kad šis klausimas yra ir kad yra įgyvendinamas.

Džiaugsiuosi, jei jis bus išspręstas, nes jis yra išties svarbus Lietuvos lenkams. Galiu tik pasakyti, kad kitoje, mūsų laimei, simbolinės sienos pusėje Lietuvos mažuma gali džiaugtis visomis teisėmis ir galimybėmis. Tad tikiu, kad, kalbant apie Lietuvos lenkų mažumą, atsitiks panašiai. Noriu labai stipriai pabrėžti, jog viliuosi, kad čia gyvenantys lenkai visų pirma bus lojalūs Lietuvos valstybės piliečiai, nes tai yra svarbiausias dalykas.

– Ačiū, pone prezidente.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt