Pasaulyje

2021.10.19 14:29

Latvijos politikas apie šalies grįžimą į karantiną: kalta demokratija

Madona Lučkaitė, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2021.10.19 14:29

Pastaruoju metu pirmaujanti pagal naujų COVID-19 atvejų skaičiaus augimą Latvija numato grįžti į griežtą karantiną, o tai, pasak buvusio šalies Seimo nario, Latvijos universiteto docento Romualdo Ražuko, yra politikų neryžtingumo pasekmė.

Apie Latvijoje nuo ketvirtadienio keturioms savaitėms, t.y. iki lapkričio 15-osios, įvedamą karantiną pirmadienio vakarą pranešė šalies premjeras Krišjanis Karinis. Jo metu dauguma parduotuvių, pramogų vietų ir mokyklos bus uždarytos, be to, planuojama įvesti komendanto valandą nuo 20 val. iki 5 val., tačiau žmonės galėtų grįžti iš darbo ar vykti į jį ir galiojant šiam ribojimui.

Sprendimą antradienį dar turi patvirtinti Vyriausybė, tačiau, pasak R. Ražuko, keistis gali tik detalės, mat už pandemijos valdymą atsakingoje taryboje dirba tos pačios Vyriausybės ministrai.

LRT RADIJUI padėtį šalyje komentavusio R. Ražuko vertinimu, Latvijoje pristigo politikų ryžto valdant pandemiją, prie to prisidėjo ir kitąmet vyksiantys rinkimai bei nenoras priimti nepopuliarius sprendimus.

„Demokratija kalta – artėja rinkimai po metų ir Vyriausybė buvo neryžtinga, norėjo patikti abiem pusėms, ir vakcinuotiems, ir tiems, kurie nenori vakcinuotis. Vilkino, tempė ir ekspertų taryba, kuri Vyriausybei davė patarimus, atsistatydino, kadangi neklausė jos. Bet dabar, kai viskas jau ne visai gerai, pagaliau pasiryžo“, – laidai „Lietuvos diena“ sakė R. Ražukas.

Viešų ir išsiskiriančių reakcijų į įsigaliosiantį karantiną iš visuomenės pusės, pasak jo, kol kas nematyti.

Anot R. Ražuko, vakcinacija Latvijoje labiau stringa rusakalbėje populiacijos dalyje, tačiau, jo vertinimu, tai ne dėl noro skiepytis išskirtinai „Sputnik V“ vakcina.

„Manau, kad jų tiesiog nepasiekia ta informacija, kuri prieinama latvišką informaciją vartojantiems. Ypatingai rytinėje Latvijos dalyje, kur jie žiūri kitas televizijas. Ekspertai sako, kad ligoninėse tarp hospitalizuotų ir sunkių COVID-19 atvejų, rusakalbių yra palyginti daugiau“, – sakė R. Ražukas.

Per pastarąją savaitę naujų COVID-19 atvejų Latvijoje padaugėjo 49 proc., pirmadienį skelbė agentūra BNS, o pastarųjų dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis paaugo iki 1307,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis dabar yra didžiausias šalyje nuo pandemijos pradžios.

Premjeras K. Karinis aiškino, kad sprendimas dėl karantino priimtas todėl, kad Latvijoje paskiepytų nuo koronaviruso gyventojų dalis yra pernelyg maža.

„Daugeliui gali atrodyti nesuprantama, kodėl pas mus yra taip, o Danijoje ir Airijoje – kitaip. Priežastis ta, kad skiepijimo procesas vyko netinkamai“, – sakė premjeras.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt