Pasaulyje

2021.10.19 13:22

Su Duda susitikęs Nausėda pakomentavo „Polexitą“: ginčo pasekmės gali būti tragiškos ir mums

atnaujinta 15.17
LRT.lt, Valentina Gudienė, ELTA, Ignas Jačauskas, Augustinas Stankevičius, BNS2021.10.19 13:22

Antradienį Lietuvoje apsilankė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, kuris susitiko su šalies vadovu Gitanu Nausėda ir aptarė įvairius regionui svarbius klausimus, įskaitant ir migracijos krizę ES pasienyje bei teisės viršenybės klausimo peripetijas tarp ES ir Lenkijos.

A. Duda į kaimyninę Lietuvą atvyko konflikto tarp Varšuvos ir Briuselio metu, kuomet nesutariama dėl teisės viršenybės principo.

Lenkija nenori pripažinti Europos Sąjungos teisės viršenybės principo, o Bendrijos aukščiausieji vadovai teigia, kad toks požiūris veda prie bendrų vertybių naikinimo ir skaldymo.

„Man yra garbė vėl pasveikinti Lenkijos prezidentą Lietuvoje. Ką tik pabaigėme prezidentų tarybos posėdį, kuriame aptarėme dvišalius santykius“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.

Jis padėkojo Lenkijai už regioninio saugumo palaikymą.

„Vertiname Lenkijos indėlį į regioninį saugumą. Jaučiame, kad kaimynystėje turime patikimą draugą ir sąjungininką. Tik būdami vieningi būsime stiprūs, kad atremtume kylančias grėsmes dabartinėje geopolitinėje aplinkoje. Turime negailėti jėgų stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą“, – teigė šalies vadovas.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai aptarė nelegalios migracijos krizės valdymą ir situaciją pasienyje su Baltarusija. Šalies vadovas akcentavo, kad Baltarusijos režimo hibridinės atakos pamokos atskleidė galiojančių ES teisės aktų spragas ir poreikį juos pritaikyti prie naujų realijų, siekiant užtikrinti ES sienų apsaugą, neteisėto sienos kirtimo prevenciją ir nedemokratinių režimų piktnaudžiavimą prieglobsčio sistema.

„Šiuos klausimus kelsiu jau šį ketvirtadienį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Dėkoju Lenkijai už palaikymą ir tikiuosi, kad ir toliau vieningai sieksime būtinų pokyčių“, – sakė G. Nausėda.

„Tai parodė ir įvykiai netolimoje praeityje, migracijos krizė ir evakuacija iš Afganistano, kuomet Lenkija pirmoji padėjo mums“, – pridūrė Lietuvos šalies vadovas.

„Lukašenkos režimas tampa vis agresyvesnis, kyla grėsmė visos Europos saugumui (...). Privalome teikti visokeriopą pagalbą nukentėjusiems nuo režimo žmonėms ir pilietinės visuomenės, žiniasklaidos atstovams. Šiandien žinome, kad politinių kalinių skaičius šioje valstybėje toliau nuosekliai auga ir įgyja tiesiog pasibaisėtiną mastą“, – bendroje prezidentų spaudos konferencijoje Vilniuje antradienį sakė G. Nausėda.

Jis akcentavo, jog „Baltarusijos režimo vykdoma hibridinė ataka“ parodė būtinybę stiprinti Europos Sąjungos išorinę sieną, didinti atsparumą „panašaus pobūdžio atakoms ateityje“.

Anot jo, migrantų krizė atskleidė ES teisės spragas, „kurias turime užpildyti“ pritaikant ES teisę prie „naujų realijų“ ir užkertant kelią nelegaliems sienos kirtimams bei „nedemokratinio režimo piktnaudžiavimu prieglobsčio sistema“.

G. Nausėda žada kelti šiuos klausimus Europos Vadovų Taryboje (EVT) šią savaitę.

„Tokia migracijos politikos gairės ES nebeatitinka dabartinių realijų. (...) Šiandien beveik pusė Bendrijos valstybių parėmė siekį kelti šį klausimą aukščiausiu lygiu. Tai apima ne tik migracijos krizės klausimą, bet ir sienos statybos klausimą“, – aiškino Lietuvos prezidentas G. Nausėda.

A. Duda pasidžiaugė Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimu įvairios organizacijose, įskaitant ir Trijų jūrų iniciatyvoje.

„Savo įsipareigojimus abi šalys vykdo. (...) Bet visgi reikalingas ES palaikymas Baltarusijos vykdomos migrantų krizės klausimu“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Lenkijos prezidentas.

„Yra teisinių spragų ES reglamentuose, todėl sutinku su G. Nausėda“, – Lietuvos vadovui antrino A. Duda.

Prezidentas G. Nausėda teigė, kad „Minsko režimas tikisi, kad šalys nieko nedarys ir tik stebės įvykius iš šono“.

„Režimas rodo, kad žmonių gyvybės jiems nėra svarbios“, – kalbėjo G. Nausėda.

Lenkijos vadovas A. Duda prisiminė, kad Baltarusija nepriėmė humanitarinės pagalbos iš Lenkijos.

„Esame įsipareigoję saugoti sieną. Jei sutarsime Šengeno zonoje, kad galime veikti kitaip, tai veiksime kitaip. Tai yra išorinė siena ir mes ją turime saugoti ir negalime kirsti jos neteisėtai. Mes ją saugome, tai yra mūsų atsakomybė. Mes norėjome padėti žmonėms, kurie yra relokuojami Baltarusijos valdžios, mes išsiuntėme humanitarinės pagalbos, tačiau Lukašenkos režimas jos nepriėmė, o transportą sulaikė“, – kalbėjo Lenkijos prezidentas.

Jis ragino ES solidariai imtis sankcijų Baltarusijai neteisėtos migracijos pagrindu.

„Kadangi pastebima, kad tai yra organizuotas aktas, apimantis Lietuvą, Lenkiją ir Latviją, laukiame solidarumo, kad Europos Vadovų Taryba priims tam tikrą sprendimą dėl taikomų sankcijų Lukašenkos režimui“, – sakė A. Duda.

A. Duda prabilo ir apie pastarosiomis savaitėmis daug reakcijų sulaukusį konfliktą tarp Briuselio ir Varšuvos dėl teisės viršenybės.

A. Duda per spaudos konferenciją savo ruožtu sakė, kad žiniasklaidoje šiuo klausimu yra „labai daug nepreciziškai taikomų sąvokų“.

„Lenkijos Konstitucinis Tribunolas pasakė, kad egzistuoja Lenkijos Konstitucijos pirmenybė (...) prieš Europos Sąjungos teisę. Jis taip pat pasakė, kad Europos Sąjungos organai turi tiek kompetencijų, kiek Lenkija paprastai sutiko atiduoti. Tačiau ten, kur nebuvo prileistos ES institucijos spręsti klausimų, (...) tai mes pabrėžiame, kad norime turėti savo pirmenybę ten, kur jos neatidavėme“, – kalbėjo Lenkijos prezidentas.

Jis taip pat teigė, kad Lenkija yra patenkinta būdama Europos Sąjungos nare, tačiau nori, jog Bendrija bendradarbiautų kaip laisvų, nepriklausomų valstybių sąjunga.

A. Duda pabrėžė, kad kalbėti apie Lenkijos išstojimą iš ES nėra pagrindo.

„Opozicija kelia klausimą dėl „Polexit“, bet mes apie tai neužsimename“, – kalbėjo Lenkijos vadovas.

Lenkijos ir Europos Sąjungos (ES) ginčas dėl Bendrijos teisės viršenybės gali turėti tragiškas pasekmes, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Tikrai labai kelia nerimą tai, kas vyksta šitame teisiniame ginče. Ginčas pagal savo esmę yra teisinis, tačiau jis turi didžiules politines pasekmes, tos pasekmės gali būti tiesiog tragiškos. Tragiškos mums, tragiškos Lenkijai, tragiškos ES“, – antradienį per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, sakė Lietuvos vadovas.

Jo teigimu, vienintelis kelias išspręsti krizę – kompromiso paieškos.

„Todėl mes turime padaryti viską, ir aš asmeniškai padarysiu viską, kad Europos Komisija, Lenkijos valdžia netoltų viena nuo kitos, o artėtų, ieškodamos kompromiso“, – teigė G. Nausėda.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt