Pasaulyje

2021.10.19 11:05

Lenkijos premjeras ir EK vadovė surėmė ietis dėl ES vertybių

atnaujinta 12.22
BNS2021.10.19 11:05

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis antradienį apkaltino Europos Sąjungą „šantažu“, viešai surėmęs ietis su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen dėl Varšuvos nenoro pripažinti ES įstatymų viršenybę.

Skirtingos abiejų lyderių pozicijos, išdėstytos Europos Parlamente, pabrėžė, koks svarbus yra šis klausimas, anot Briuselio ir Varšuvos, keliantis grėsmę 27 valstybių bloko sanglaudai.

U. von der Leyen perspėjo, kad Europos Komisija, atsakinga už Bendrijos sutarčių vykdymo priežiūrą, imsis veiksmų, kad neleistų Lenkijai sukelti pavojaus Europos Sąjungos vertybėms ir sanglaudai.

„Negalime ir neleisime, kad būtų sukeltas pavojus mūsų bendroms vertybėms. Komisija imsis veiksmų“, – U. von der Leyen sakė Europos Parlamento nariams Prancūzijos mieste Strasbūre. Ji taip pat paminėjo virtinę šiuo metu svarstomų teisinių, finansinių ir politinių atsako priemonių.

Varšuvos ir ES santykiai pasiekė naujas žemumas anksčiau šį mėnesį, kai Lenkijos Konstitucinis Tribunolas paskelbė išvadą, jog nacionaliniai įstatymai yra viršesni už 27 šalių bloko, prie kurio Lenkijos prisijungė 2004 metais, sutarties kai kuriuos punktus. Ši byla paaštrino įtampą, jau anksčiau tvyrojusią tarp Varšuvos dešiniųjų nacionalistų vyriausybės ir Briuselio institucijų dėl demokratijos normų.

Po U. von der Leyen į europarlamentarus kreipęsis M. Morawieckis, kurio kalba viršijo jam suteiktą laiką, atrėžė, kad „nepriimtina kalbėti apie finansines nuobaudas... Neleisiu ES politikams šantažuoti Lenkijos.“

Europos Komisija ir Europos Parlamentas įpareigojo Varšuvą atšaukti sprendimus, laikomus varžančiais teismų nepriklausomumą ir kitas demokratijos normas.

Pasak analitikų, lenkų Konstitucinio Tribunolo nutartis gal būti pirmas žingsnis į galimą tolesnį Lenkijos išstojimą iš Europos Sąjungos.

M. Morawieckis teigė, kad Lenkijos vieta – Bendrijoje, bet pridūrė, kad iš ES sutarčių kylantys įstatymai gali būti taikomi tik specifinėse srityse, o visais kitais atžvilgiais pirmumą turi Lenkijos konstitucija.

Nesutarimai dėl 27 šalių bloko teisės viršenybės nacionalinių įstatymų atžvilgiu buvo vienas pagrindinių Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš bloko motyvų. Ši kolizija taip pat kurstė ginčus ne vien su Varšuva, bet ir keliomis kitomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis, įskaitant Vengriją.

Priešprieša kyla iš skirtingų požiūrių, ar ES turi veikti kaip vieninga jėga, suteikianti Bendrijos narėms daug didesnę įtaką pasaulyje negu šios galėtų jos įgyti veikdamos atskirai. Nors ES narės mielai naudojasi šios galios teikiamais privalumais vystant tarptautinius santykius, kai kurioms jų atrodo nepriimtina paklusti „Briuselio diktatui“, Bendrijos institucijoms siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrų teisinių normų ir vertybių.

Nelygu kaip Lenkijos Vyriausybė nuspręs taikyti Konstitucinio Tribunolo sprendimą, Europos Komisija gali imtis jai prieinamų finansinių priemonių , stengiantis įtikinti Varšuvą laikytis ES teisės normų. Ypač paveikus gali būti sprendimas toliau riboti Lenkijos prieigą prie milijardų eurų ES fondo, iš kurio lėšų turėtų būti finansuojamas bloko ekonomikos atsigavimas nuo koronaviruso pandemijos padarinių.

EK taip pat gali aktyvuoti mechanizmą, pagal kurį būtų sustabdytos ES išmokos bloko narėms, nesilaikančioms teisinės valstybės principų, jeigu tai pažeidžia Bendrijos biudžeto arba finansų interesus.

„Norime stiprios Lenkijos vieningoje Europoje“, – kalbėjo U. von der Leyen ir pridūrė esanti atvira kompromisui.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt