Pasaulyje

2021.10.19 07:01

Šiaurės Korėja išbandė balistinę raketą

atnaujinta 12.09
BNS2021.10.19 07:01

Šiaurės Korėja antradienį paleido balistinę raketą, nukritusią į jūrą, pranešė Pietų Korėjos kariškiai.

„Nenustatyta balistinė raketa“ buvo paleista iš Šinpo miesto apylinkių į jūrą ryčiau Korėjos pusiasalio krantų, sakoma Seulo jungtinio štabų vadų komiteto pranešime.

„Pietų Korėjos ir JAV žvalgyba atidžiai analizuoja papildomas detales“, – pridūrė kariškiai.

Šinpo uostamiestyje veikia didelė karinė laivų statykla. Anksčiau iš palydovų padarytos nuotraukos rodė, kad tame komplekse esama povandeninių laivų.

Svarbus klausimas – ar naujausia raketa buvo paleista iš veikiančio povandeninio laivo, ar iš povandeninės platformos arba baržos.

Išbandyti pajėgumai leisti raketas iš povandeninių laivų pakeltų Šiaurės Korėjos arsenalą į naują lygį. Tokiu atveju šalis galėtų dislokuoti savo pajėgas toli nuo Korėjos pusiasalio ir įgytų galimybę suduoti atsakomąjį smūgį atakos prieš jos karines bazes atveju.

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijomis Šiaurės Korėjai draudžiama plėtoti branduolinius ginklus ir balistines raketas. Už šių taisyklių nepaisymą Pchenjanui jau ne vieną kartą buvo skalbtos tarptautinės sankcijos.

Yra žinoma, kad Pchenjanas kuria iš povandeninių laivų paleidžiamas balistines raketas ir anksčiau yra dukart jas išbandęs 2016 ir 2019 metais. Vis dėlto Pentagonas ir analitikai sako, kad tąsyk raketos veikiausiai buvo leidžiamos nuo povandeninės platformos, o ne iš laivo.

Pietų Korėja praeitą mėnesį taip pat pirmąkart išbandė savo sukurtą iš povandeninio laivo paleidžiamą raketą. Tokiu būdu Seulas prisidėjo prie nedaugelio šalių, pademonstravusių, kad turi veikiančių tokio pobūdžio technologijų. Be to, Pietų Korėja neseniai pademonstravo savo sukurtą viršgarsinę sparnuotąją raketą.

Po antradienį įvykdyto raketos bandymo Pietų Korėjos prezidentūra pranešė sušaukusi Nacionalinio saugumo tarybos posėdį.

Branduolinių ginklų turinti Šiaurės Korėja, 1950 metais pasiuntusi savo pajėgas į pietinę kaimynę, pastarosiomis savaitėmis išbandė ilgo nuotolio sparnuotąją raketą, paleidžiamą iš geležinkelio konteinerio ir, anot Pchenjano, nešusią hipergarsinę kovinę galvutę. Šis pranešimas sukėlė susirūpinimą pasaulyje.

Be to, Pchenjanas surengė neįprastą ginkluotės parodą, kurioje taip pat buvo didžiulė tarpžemyninė balistinė raketa, pirmąkart pademonstruota praeitais metais per naktinį karinį paradą.

Parodą atidaręs Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas, prižiūrėjęs savo šalies karinių technologijų sparčią plėtrą, nors šaliai dėl šių ginklavimosi programų yra taikomos tarptautinės sankcijos, atmetė Vašingtono pareiškimus, kad Jungtinės Valstijos neturi priešiškų ketinimų.

„Kim (Jong Uno) režimas vysto povandeninių laivų balistines raketas, nes nori užsitikrinti tvaresnį branduolinį atgrasymą, kad galėtų šantažuoti savo kaimynes ir Jungtines Valstijas“, – sakė Seule įsikūrusio universiteto „Ewha“ profesorius Leifas-Ericas Easley.

„Šiaurės Korėjos povandeninių laivų balistinės raketos turbūt dar toli gražu negali būti operatyviai naudojamos, apginkluotos branduolinėmis kovinėmis galvutėmis, – pažymėjo jis. – Tačiau Kimas politiškai negali sau leisti atrodyti atsiliekąs regioninėse ginklavimosi varžybose.“

Įstrigusios derybos

Naujausias raketos bandymas surengtas JAV pasiuntiniui vėl paraginus Pchenjaną sugrįžti prie derybų stalo.

„Sieksime diplomatijos su KLDR [Korėjos Liaudies Demokratine Respublika], kad pasiektume apčiuopiamą pažangą, kuri padidintų Jungtinių Valstijų ir mūsų sąjungininkų saugumą“, – pareiškė JAV specialusis atstovas Šiaurės Korėjai Sungas Kimas po pasitarimo su savo kolega pietų korėjiečiu Vašingtone.

„Neturime jokių priešiškų ketinimų KLDR atžvilgiu ir tikimės susitikti su ja be jokių sąlygų“, – žurnalistams sakė S. Kimas.

Tačiau diplomatas pridūrė, kad sąjungininkai turi „pareigą įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliucijas“, turėdamas omenyje sankcijas, kurias Pchenjanas reikalauja panaikinti.

Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas siekia, kad iki jo kadencijos pabaigos ateinančiais metais būtų oficialiai paskelbta apie Korėjos karo pabaigą. Karo veiksmai pusiasalyje 1953 metais buvo nutraukti paliaubomis, o ne taikos sutartimi.

Kim Jong Unas tris kartus susitiko su ankstesniu JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Pastarasis gyrėsi sustabdęs karą, tačiau jam nepavyko pasiekti išsamaus susitarimo dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos nutraukimo.

Derybų procesas iš esmės atsidūrė aklavietėje, 2019 metais žlugus antram judviejų susitikimui Hanojuje. Tuomet šalims nepavyko susitarti, ko turėtų atsisakyti Pchenjanas mainais į sankcijų sušvelninimą.

J. Bideno administracija pareiškė esanti pasirengusi bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje ir be jokių išankstinių sąlygų derėtis su šiaurės korėjiečių pareigūnais dėl denuklearizacijos.

Izoliuotai komunistinei valstybei taikomos įvairios tarptautinės sankcijos dėl uždraustų branduolinių ginklų ir balistinių raketų programų, kurias Pchenjanas laiko būdu apsisaugoti nuo JAV invazijos.

2017 metais Šiaurės Korėja išbandė raketas, galinčias pasiekti visą Jungtinių Valstijų žemyninę dalį, taip pat iki šiol galingiausią savo branduolinį užtaisą.

Pentagonas: JAV smerkia Šiaurės Korėjos „balistinės raketos paleidimą“

Jungtinių Valstijų kariuomenė antradienį pasmerkė Šiaurės Korėją dėl įtariamo balistinės raketos paleidimo, ragindama Pchenjaną „susilaikyti nuo bet kokių tolesnių destabilizuojančių veiksmų“.

„Žinome apie Šiaurės Korėjos balistinės raketos paleidimą šį rytą į Japonijos jūrą ir glaudžiai konsultuojamės su Korėjos Respublika bei Japonija“, – sakoma JAV kariuomenės Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono štabo pareiškime.

Visgi ten pat nurodoma, kad „šis įvykis nekelia tiesioginės grėsmės JAV ar mūsų sąjungininkių kariams ir teritorijai“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt