Pasaulyje

2021.10.18 12:46

Izraelis teigia, kad kilus karui su „Hezbollah“ į šalį kasdien gali būti paleidžiama po 2000 raketų

atnaujinta 13.37
BNS2021.10.18 12:46

Izraelis nenori karo su Libano šiitų judėjimu „Hezbollah“, bet yra pasirengęs reaguoti į maždaug 2 tūkst. raketų paleidimą per parą, jei toks konfliktas vis dėlto kiltų, naujienų agentūrai AFP pareiškė vienas aukšto rango izraeliečių kariuomenės pareigūnas.

Šių metų gegužę žydų valstybės pajėgos 11 dienų kariavo su Gazos Ruože veikiančiomis palestiniečių ginkluotomis grupuotėmis, į Izraelį paleidusiomis apie 4,4 tūkst. raketų ir sviedinių.

Pasak izraeliečių pareigūnų, maždaug dešimtmetį veikianti gynybos sistema „Iron Dome“ perėmė apie 90 proc. raketų, paleistų į apgyvendintas teritorijas, o gyvenamuosius rajonus pasiekė vos 300 iš jų.

Pasak žydų valstybės kariuomenės, toks ugnies tempas viršijo užfiksuotą per 2006 metų Izraelio ir „Hezbollah“ karą – tuomet iš Libano buvo paleistas panašus skaičius raketų, bet apytiksliai per mėnesio laikotarpį.

Gegužę tokie miestai kaip Tel Avivas ir Ašdodas susidūrė su „didžiausiu per visą Izraelio istoriją į juos paleistų raketų skaičiumi“, informavo kariuomenės Užnugario vadavietės vadas Ori Gordinas.

„Kasdien fiksuodavome daugiau kaip 400 Izraelio link paleidžiamų raketų“, – pareiškė O. Gordinas.

Anot jo, „prognozuojame, kad karo su „Hezbollah“ atveju iš Libano į Izraelį kasdien būtų paleidžiama daugiau nei penkis kartus daugiau raketų“.

„Iš esmės į Izraelį per parą būtų paleidžiama nuo 1 500 iki 2 500 raketų“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Įspėjamasis signalas“

1992 metais, po pirmojo Persijos įlankos karo, įsteigta Užnugario vadavietė yra atsakinga už civilinę gynybą, tai yra už gyventojų pasirengimą reaguoti į potencialias grėsmes, konfliktus ar nelaimes.

Šis padalinys buvo kritikuojamas dėl savo atsako į 2006 metų karą su „Hezbollah“. Tuomet žuvo daugiau kaip 1,2 tūkst. libaniečių, daugiausia taikių gyventojų, taip pat 160 izraeliečių, dauguma jų – kariai.

Tas konfliktas Užnugario vadavietei tapo „įspėjamuoju signalu“, pripažino O. Gordinas. Jis pridūrė, jog nuo to laiko buvo išplėstos padalinio ryšių tarnybos: dabar jos veikia 250 Izraelio savivaldybių ir teikia pagalbą bet kokio išpuolio atveju.

Užnugario vadavietė pasitelkdama kompiuterinius modelius prognozuoja paleidžiamų raketų trajektoriją ir pataria vietovių, kurioms yra iškilusi smūgių grėsmė, gyventojams persikelti į slėptuves.

Per gegužę kilusį konfliktą Gazos Ruože ši technologija leido avarinėms tarnyboms „į kiekvieno incidento vietą nuvykti greičiau nei per penkias minutes“, – teigė O. Gordinas, kalbėdamas iš padalinio štabo netoli Tel Avivo esančioje Ramloje.

Vadas patikino, kad pasirengta bet kokiems incidentams pasienyje su Libanu.

„Nestabilumo šaltinis“

Vienas šaltinis Izraelio saugumo tarnybose nurodė, kad izraeliečių kariuomenė tikisi „stabilumo“ savo šiaurinėje kaimynėje. Libanas šiuo metu grumiasi su ekonomine krize, o ketvirtadienį šalies sostinėje Beirute įvyko aukų pareikalavę susirėmimai. Per tuos religinio pobūdžio neramumus žuvo septyni žmonės, įskaitant kelis „Hezbollah“ narius.

Irano remiamas „Hezbollah“ yra „nestabilumo Libane šaltinis“, nurodė minėtas saugumo tarnybų pareigūnas ir pridūrė, kad ši grupuotė „išnaudoja valstybės išteklius Irano interesams ginti“.

Teheranas yra „kaip niekada anksčiau priartėjęs prie branduoliniams ginklams reikalingų skiliųjų medžiagų gamybos“, pareiškė šaltinis. Vis tik jis, kaip ir kiti izraeliečių pareigūnai, pabrėžė, jog Iranas galėtų pasigaminti atominę bombą ne anksčiau kaip po dvejų metų.

Šiitiška respublika tvirtina, kad jos branduolinė programa skirta vien civiliniams tikslams.

„Ruošiamės visoms galimybėms ir scenarijams, įskaitant karinius veiksmus“, – sakė šaltinis saugumo struktūrose.

Izraelis pasisako kategoriškai prieš 2015 metais Teherano ir pasaulio galingųjų valstybių sudaryto branduolinės sutarties atgaivinimą.

Šis paktas atsidūrė prie žlugimo ribos, kai 2018 metais Jungtines Valstijas iš jo išvedė tuometis prezidentas Donaldas Trumpas, sugrąžinęs Teheranui skaudžias sankcijas.

Vis tik kai kurie izraeliečių pareigūnai neseniai užsiminė, jog žydų valstybė galėtų pritarti naujam susitarimui, jei sulauktų garantijų, kad Iranas niekada neturės branduolinio ginklo. Tokie pareiškimai nuskambėjo Vašingtonui, pagrindiniam Izraelio sąjungininkui, besistengiant įtikinti Iraną sugrįžti prie derybų stalo ir atnaujinti prieš kelis mėnesius nutrūkusį dialogą.

Tačiau JAV prezidento Joe Bideno administracija praėjusį trečiadienį taip pat užsiminė, kad žlugus diplomatijai galėtų būti panaudota jėga. Tokiu būdu Vašingtonas kaip niekada tiksliai atkartojo Izraelio perspėjimus, kad gali būti imtasi karinių veiksmų prieš Iraną.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt