Pasaulyje

2021.10.16 23:36

Lozanoje nerimaujama dėl šiukšlių deginimo įmonės paskleistų teršalų

BNS2021.10.16 23:36

Olimpinio sporto sostinėje Lozanoje, esančioje prie Ženevos ežero, skambinama pavojaus varpais, paaiškėjus, kad dirvožemis didelėje šio miesto dalyje yra užterštas toksiškomis medžiagomis, pasklidusiomis iš dabar jau nebeveikiančios šiukšlių deginimo įmonės.

Šis incidentas, keliantis susirūpinimą dėl galimo poveikio vaikams ir valgantiems pačių užsiaugintas daržoves, neturi precedento turtingoje Šveicarijoje, besididžiuojančioje savo švariais kalnais, ežerais ir ganyklomis.

Šiukšlių deginimo įmonė ketvirtame pagal dydį Šveicarijos mieste buvo uždaryta dar 2005 metais, bet dabar ji laikoma taršos dioksinais šaltiniu.

Dioksinai, priskiriami prie ilgai aplinkoje išsilaikančių organinių teršalų „purvinojo tuzino“, gali būti labai toksiški ir smarkiai sutrikdyti kai kurių žmogaus organų ir organizmo sistemų veiklą.

Problema Lozanoje buvo visiškai atsitiktinai aptikta šiais metais nuo sausio iki gegužės planuojant mieste sklypą ekologinei daržininkystei.

Daug metų taršos stebėsenos sistemos buvo orientuotos į oro ir vandens kokybę.

„Kadangi dioksinų niekada neieškodavome, jų niekada ir nerasdavome“, – naujienų agentūrai AFP sakė miesto tarybos aplinkosaugos komiteto narė Natacha Litzistorf.

Pirmąsyk aptikus šių teršalų buvo atlikti nuodugnūs grunto mėginių tyrimai 126 miesto vietose. Ekspertai taip pat aiškinosi, kiek pavojingas gali būti sąlytis su užterštu dirvožemiu.

Taršos žemėlapis

Šią savaitė Lozana paskelbė, kad atlikus tyrimus buvo nustatyta, jog tiek paveikta teritorija, tiek teršalų koncentracija yra daug didesnė nei manyta.

Miestas paskelbė žemėlapį, kuriame pavaizduoti keturi koncentriniai žiedai, atspindintys įvairaus lygio užterštumą. Mažiausiai užterštoje zonoje dioksinų koncentracija siekė 20–50 nanogramų kilograme grunto, o labiausiai paveiktoje, centrinėje, teršalų koncentracija viršijo 200 nanogramų kilogramui. Smarkiausiai užteršta vieta, kur kilograme grunto buvo 640 nanogramų dioksinų, taip pat buvo nustatyta miesto centre.

Paveikta zona tęsiasi iki 5,25 km nuo ežero, jos plotis – apie 3,6 kilometro.

Žmonės buvo paraginti kruopščiai plauti šioje zonoje užaugintus vaisius ir daržoves, o po sąlyčio su gruntu – nusiprausti rankas.

Zonose, kur tarša viršija 100 ng/kg, užauginti šakniavaisiai turi būti nuplaunami ir nulupami. Vietinių cukinijų, agurkų, kornišonų, moliūgų, aguročių ir melionų apskritai nerekomenduojama vartoti.

Visose paveiktose zonose žmonės raginami nevalgyti ant grunto augintų vištų ir jų kiaušinių, jų nedalyti ir nepardavinėti. Savų vištų kiaušinius gali valgyti tik gyvenantys zonoje, kur teršalų koncentracija neviršija 20–50 ng/kg – tačiau ne daugiau kaip po vieną per savaitę.

Tėvai taip pat raginami pasirūpinti, kad mažamečiai užterštose zonose neprarytų grunto, pavyzdžiui, žaisdami lauke.

Miesto parkuose ir žaidimų aikštelėse buvo įrengta perspėjamųjų ženklų ir skelbimų.

„Netampyti velnio už ūsų“

Taršos žemėlapio koncentriniai žiedai atrodo vedantys prie vienintelio šaltinio.

„Greitai įtarėme, kad priežastis susijusi su buvusia šiukšlių deginimo įmone“, – sakė N. Litzistorf.

Įmonė „Vallon“, atidaryta 1958 metais, iš pradžių buvo sveikinama kaip atsakas Lozanos šiukšlių problemai spręsti.

„Tuo metu galvota, kad daug geriau šiukšlių deginimo krosnis įrengti miesto centre, siekiant apsaugoti žemės ūkį kaimiškose vietovėse“, – aiškino N. Litzistorf.

Dioksinų tarša susijusi su įmonės veikla 1958–1982 metais. Vėliau „Vallon“ filtrai buvo modernizuoti, kad atitiktų aplinkosaugos normas.

Nuosavą daržą turintis Didier Burgi (Didjė Burži) sakė, kad ši naujiena iškėlė daugybę klausimų seniai daržoves auginantiems žmonėms.

„Savo moliūgų nebevalgysime. Ne per daugiausiai jų turime, bet apie juos buvo paskelbta specifinės informacijos, tad netampysime velnio už ūsų“, - vyras sakė AFP.

Besinuomojantys sklypus Lozanos pakraštyje esančioje didelėje sodų bendrijoje „Chatelard“ ketvirtadienį sužinojo, kad jų dirvožemyje teršalų kiekis neviršija 20 ng kilogramui.

Vienas iš sodininkų Jose Torresas savo užaugintus netobulus pomidorus lygino su nepriekaištingais, pardavinėjamais prekybos centruose.

„Viskas, ką nusiperki, pilna chemikalų, – sakė jis. – Savo darže žinau, ką valgau.“

Savo pupelėmis, salotomis, špinatais ir morkomis besirūpinanti Jacqueline Felder pareiškė: „Daržoves auginu jau 15 metų. Mes nesukame dėl to galvos.“

„Mūsų laikais žmonės visko bijo, – pridūrė ji. – Žemė yra mūsų motina. Gerbkime ją.“

Tolesni žingsniai

Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad trumpalaikio sąlyčio su didelės koncentracijos dioksinais poveikis gali pasireikšti odos pažeidimais ir sutrikusia kepenų veikla.

Ilgalaikis kontaktas su šiais teršalais gali susilpninti imuninę sistemą, sutrikdyti nervinės sistemos vystymąsi, paveikti endokrininės ir reprodukcinės sistemos funkcijas.

N. Litzistorf sakė, kad jai nėra žinoma jokių atvejų, kai žmonėms Lozanoje būtų pasireiškę simptomų, panašių į apsinuodijimą dioksinais.

Tačiau klausimai dėl potencialios grėsmės lieka neišspręsti, taip neaišku, ko dabar imtis. Be to, dioksinų paieškos tęsiamos.

Ar gruntą tokioje didelėje teritorijoje įmanoma išvalyti – „tai klausimas, kurį užduoda visi“, sakė miesto tarybos narė. Taip pat nėra aišku, kad turėtų to imtis, kaip tai galėtų būti padaryta ir kiek kainuotų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt