Pasaulyje

2021.10.15 22:13

Juknevičienė apie Lukašenką: aš tikiu, kad ir šitas nusikaltėlis teisingumo sulauks

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.10.15 22:13

„Dienos temoje“ – didžiausios Europos Parlamento frakcijos vicepirmininke prieš porą dienų išrinkta Rasa Juknevičienė ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

– Ministre, kada gavote informacijos, kad Lietuvoje yra su terorizmu siejamų žmonių?

A. Anušauskas: Aš taip tiesiogiai neįvardyčiau, kad dėl terorizmo. Pirmiausia mus informacija aiškinantis tapatybę tų žmonių, kurie nelegaliai atvyko į Lietuvą, pasiekdavo ir pasiekė visada realiu laiku. Rugpjūčio mėnesį vyko masinis patikrinimas naudojant įvairius būdus, įvairius šaltinius, partnerių informaciją ir tie žmonės, kurie mėgino nuslėpti tam tikrus biografijos fragmentus, tas buvo nustatyta ir išsiaiškinta. Nors žmonių skaičius nėra labai didelis, bet kokiu atveju informacija mus pasiekė ir buvo imtasi priemonių.

Dienos tema. Juknevičienė apie Lukašenką: tikiu, kad šitas nusikaltėlis teisingumo sulauks (su vertimu į gestų k.)

– Ministre, suprantu, kad šią informaciją renka II Operatyvinių tarnybų departamentas, pavaldus Krašto apsaugos ministerijai. Kitaip tariant, tai yra karinė žvalgyba. Ar teisingai suprantu, kad šią informaciją jis ne pats surinko, o gavo iš partnerių?

A. Anušauskas: Šią informaciją renka ir Valstybės saugumo departamentas, ir II Operatyvinių tarnybų departamentas, ir, be abejo, partnerių šaltiniai pasitelkiami. Bet kokiu atveju, supraskite, mes Irake ar kitoje šalyje jokių kitų šaltinių, be partnerių informacijos, neturėjome. Tai, be abejo, jeigu mes tikriname per kokias nors duombazes, tai ne mūsų, o partnerių informacija.

– Ministre, jeigu tie žmonės yra ne išsiųsti, o izoliuoti, ar tai reiškia, kad tyrimai nėra baigti, trūksta įrodymų arba grėsmė yra per maža?

A. Anušauskas: Šiuo atveju aš nepasakyčiau iki galo, kas su jais yra atsitikę, yra išsiųstų, yra izoliuotų. Bet kokiu atveju visa informacija, kuri buvo gaunama, turi sąsajų su galimomis teroristų organizacijų, slepiama kriminaline praeitimi. Tad, be abejonės, jeigu žmonės slėpė, buvo užfiksuoti kokios nors šalies duomenų bazėje, kurios duomenys mums prieinami, tai, žinoma, informacija pasiekė ir mus.

– Kiek stovyklose yra žmonių, kurių praeitis dar nėra patikrinta?

A. Anušauskas: Stovyklose, mano žiniomis, tokių žmonių jau nėra senokai. Patikrinimas baigtas dar rugsėjo mėnesio pradžioje. Informacijos patikrinimas apėmė juos visus. Kadangi ten daugiau kaip 2 000 suaugusių žmonių, patikrinimas užtruko, bet dauguma buvo patikrinta dar rugpjūčio mėnesį.

– Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad žmonių, kurie galimai siejami su terorizmu, skaičius yra baigtinis. Jūs irgi toks užtikrintas?

A. Anušauskas: Kokią informaciją gavome, tokią gavome, mes negalime daugiau sukurti, jeigu skaičius baigtinis. Aš tik galėčiau pasakyti, kad tas skaičius nuo visų nelegalių suaugusių migrantų yra vieno procento dalys. Tai labai nedidelė dalis.

– Ponia Juknevičiene, Europos Parlamentas prisidėjo rengiant naują informacijos rinkimo ir saugojimo tvarką apie tuos žmones, kurie atvyksta į Europos Sąjungą. Kas keistųsi, jeigu ta tvarka būtų patvirtinta?

R. Juknevičienė: Na, dar turbūt iki galo nėra sudėliota ir Europos Parlamentas, kaip ir Europos Sąjunga, stengiasi, kad būtų kiek galima daugiau aiškumo. Dabar detalių negalėčiau pasakyti, nes tiesiogiai nedirbau prie to projekto. Bet stengiamasi atsižvelgti į besikeičiančią situaciją tiek terorizmo kontekste, kuris Europos Sąjungą ne kartą yra sukrėtęs, tiek dabartinės situacijos kontekste, kad būtų bendradarbiaujama, kad būtų galima kuo greičiau ir kokybiškiau nustatyti problemas, susijusias su tomis temomis, apie kurias kalbėjote.

– Migracijos paktą Europos Komisija pristatė pernai. Jis rengtas dar tada, kai migracija nebuvo naudojama kaip hibridinis įrankis. Ar diskutuodama su kolegomis Europos Parlamente matytumėte, ką dar būtų galima pakeisti prieš jį priimant?

R. Juknevičienė: Svarbiausias dalykas yra susijęs su tuo, nėra kalbama apie tai, kaip imigrantai naudojami prieš valstybes kaip įrankis, ginklas, hibridinė ataka. Šitame kontekste, man atrodo, šita situacija, kokia yra Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje, yra kitokia šituo kampu, nes ir tarptautiniai dokumentai, ir Šengeno sutartis ir, prieglobsčio prašymo visa jurisdikcija yra nepasiruošusi tokioms atakoms. Dabar mūsų atstovybė daug dirba. Ir mūsų ministerijos, įskaitant ir Užsienio reikalų, ir prezidentas, kuris atstovauja Vadovų Taryboje. Dirbama, kad būtų galima labiau įžiūrėti visas skyles, kurių yra tarptautinėje teisėje ir Europos Sąjungos teisėje, kad būtų galima labiau užkardyti būtent tokius dalykus. [...]

Labai svarbu, kad atsirastų kiek galima labiau legalaus prieglobsčio prašymas. Svarbu atskirti nelegalų prieglobsčio prašymą nuo nelegalaus, kada einama per miškus, suplėšius dokumentus, žinant, kad daromas nusikaltimas. Apie tai yra daug kalbama. Bet taip pat yra klausimų dėl Šengeno sutarties. Pasirašydami Šengeno sutartį aptarėme daug dalykų, kada vidaus sienos uždaromos ar atidaromos, kokiais atvejais. Tai patyrėme per pandemiją. Bet taip pat pamatėme, kiek yra daug išorės sienos valdymo ir apsaugos skylių. Tai pasirodė jau 2015 metais. Dabar – per Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Danija taip pat su tuo susiduria. Lygiai taip pat pietinės valstybės – jūrinės sienos apsauga yra sudėtinga, tad laukia be galo daug iššūkių.

– Svarstymai irgi trunka, nes, kaip minėjau, tą dokumentą Europos Komisija pristatė prieš metus, bet viskas einasi labai sunkiai. Ar situacija Lenkijos, Latvijos, Lietuvos pasienyje galėtų tuos procesus paspartinti?

R. Juknevičienė: Tikėkimės, bet matote, kad ir Parlamente yra labai skirtingų nuomonių. Yra kairuoliška pozicija, kuri netgi atmeta, sakykim, hibridinio karo kontekstą. Gal aš truputį sutirštinu, bet kartais klausantis diskusijų susidaro įspūdis, kad vos ne atėjo žmogus iš bet kur, iš viso pasaulio, ir Europos Sąjunga turi visus priimti, nors fiziškai tai neįmanoma. Aišku, yra labai nusiteikusių prieš migrantus, kraštutiniai dešinieji nusiteikę prieš bet kokius migrantus, net ir tokius, kurie legaliai prašosi prieglobsčio. Dėl to taip sunkiai viskas ir juda. Bet aš tikiuosi, kad šita situacija pagreitins procesus.

– Prieš savaitę priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje buvo pasmerktas Aliaksandro Lukašenkos režimas ir jo veiksmai. Ar, be smerkiančių rezoliucijų, Europos Parlamentas dar gali ką nors padaryti?

R. Juknevičienė: Europos Parlamentas nėra tokia institucija, kuri kaip mūsų Seimas priima įstatymą ir jis iš karto įsigalioja. Europos Sąjungoje procesai veikia sudėtingai vien todėl, kad yra ir valstybių nuomonė, tai yra per Europos Tarybą veikianti struktūra. Visi visoms valstybėms galiojantys dokumentai įsigalioja tuomet, kada atsiranda visų trijų institucijų bendras sutarimas, vyksta trilogai, ilgi svarstymai. Tačiau valstybės narės, aišku, daug dalykų pačios sprendžia ir gali spręsti. Ir tai nėra vien tik Europos Sąjungos kompetencija, sakykim, saugoti savo sienas.

– „Frontex“, Europos Sąjungos sienų apsaugos tarnyba, savo išvadose kelia klausimą, ar tik Lietuva nepažeidžia Europos Sąjungos teisių. Už migraciją atsakinga Europos komisarė Iva Johanson kviečiasi Lenkijos, Latvijos, Lietuvos ambasadorius. Ar būtų teisinga sakyti, kad po pagyrų užsitraukėme nemalonę?

R. Juknevičienė: Lietuvoje kažkaip kiekviena tokia žinutė pateikiama sutirštintai. Kiek aš žinau, ponios I. Johanson tviterio paskyroje buvo pasirodžiusi tokia žinutė, bet paskui jokių komentarų didelių nebuvo. Atvirkščiai – išsamiuose dokumentuose, kuriuos bandome susirasti, yra geriama. Bent jau aš praėjusią savaitę girdėjau ponios I. Johanson kalbą Europos Parlamente ir ji išskirtinai pagyrė Lietuvą už bendradarbiavimą su Europos Sąjungos institucijomis. Sakė, kad Lietuva labai gerai tvarkosi. Bet, aišku, dėmesys tiems žmonėms, kurie jau yra valstybėse narėse, yra natūralus ir mes rūpinamės, darome, ką galime. Tarp pono F. Leggeri, „Frontex“ vadovo, kiek domėjausi šiandien, ir Vidaus reikalų ministerijos vyksta diskusijos, jis klausia, mūsų atstovai, mūsų pasieniečiai atsako. Tai normalus procesas – vyksta diskusija. Aišku, pasitaiko dalykų, kurių ne taip lengva išvengti, nes bent jau mūsų pareigūnai pirmą kartą susiduria su tokia situacija, kai naktimis per miškus kaip ginklai, kaip minos, kaip bombos šimtais permetami žmonės per sieną. Iš tikrųjų situacija nėra eilinė.

– Toje rezoliucijoje, kurią priėmė Europos Parlamentas, raginama A.Lukašenką už jo visus veiksmus patraukti į Tarptautinį Teisingumo Teismą. Kaip jums atrodo, kiek tai yra realu?

R. Juknevičienė: Jeigu darai, jeigu bandai daryti, jeigu randasi politinės valios, tai galima padaryti, tik reikia labai norėti. Aišku, tai tik pirminė idėja. Beje, A. Kubilius dirbo prie to raporto, apie kurį turbūt jūs kalbate. Ir rezoliucijos, beje, susijusios su Rusija.

– Tai realu ar ne?

R. Juknevičienė: Taip, kaip ir daugelis kitų nusikaltėlių patyrė teisingumą, aš tikiu, kad ir šitas nusikaltėlis teisingumo sulauks.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt