Pasaulyje

2021.10.22 22:15

JAV pareigūnus kankina mįslingas „Havanos sindromas“: užsienyje sutrinka regėjimas, patiriamos haliucinacijos

Jolanta Paškevičiūtė, Gintarė Mockė, LRT TELEVIZIJOS laida „Svarbi valanda“, LRT.lt2021.10.22 22:15

Po paslaptingų išpuolių Berlyne ir Bogotoje, kai neįprastais negalavimais pasiskundė Jungtinių Valstijų pareigūnai ir jų šeimų nariai, vėl prabilta apie „Havanos sindromą“. Jis kamuoja jau dešimtis JAV diplomatų, tačiau kas jį sukelia – kol kas lieka neįminta mįslė.

Pompastiškai 2015 metais atidarytos Jungtinių Valstijų ambasados pastatas Havanoje dabar – tuščias ir apleistas. Čia sindromo, kurio iki šiol įtakingiausios žvalgybos negali paaiškinti, pradžia.

Pirmą kartą apie jį prabilta 2016-aisiais – pirmieji bloga savijauta ir neįprastais negalavimais – klausos haliucinacijomis, spaudimo jausmu galvoje, sutrikusiu regėjimu – pasiskundė Jungtinių Valstijų ambasados Havanoje darbuotojai, vėliau – ir kanadiečiai. Juos nei iš šio, nei to ėmė pykinti, negalėjo atsistoti. Gelbėjo saugumo tarnybų instrukcija – dingti iš tos vietos, kur pavojinga.

Paslaptingasis „Havanos sindromas“, nuo kurio užsienio šalyse kenčia JAV pareigūnai: patiria haliucinacijas ir regos sutrikimus

Atlikę tyrimą Pensilvanijos universitete, ekspertai neaptiko jokių fizinio poveikio požymių, todėl atsirado prielaida – negalavimus galėjo sukelti radijo bangų poveikis, kurio kilmė ir pobūdis Vakarų specialiosioms tarnyboms yra nežinomi.

„Iš dalies Havanos sindromas kelia nerimą dėl to, kad jis nepaaiškinamas. Kiek yra informacijos, mokslininkams iki šiol nepavyko išsiaiškinti, kas tiksliai jį sukelia. O sindromo simptomų diapozonas – labai platus. Daugelis požymių neurologiniai, jaučiamas galvos skausmas, spengimas ausyse, spaudimas galvoje. Bet taip pat nuovargis. Sindromas susilpnino kai kurių jį patyrusių diplomatų ir tarnautojų jėgas“, – pasakoja „Associated Press“ apžvalgininkė Alexandra Jaffe.

Šį rugpjūtį mįslingai pablogėjus dviejų viceprezidentės Kamalos Harris vizitą į Pieryčių Aziją rengusių diplomatų savijautai, buvo suabejota, ar verta leistis į kelionę, bet nutarta jos neatsisakyti. Po įtartinų negalavimų Havanoje tokių atvejų pasitaikė ir Kinijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Taivane, Australijoje ir pačiame Vašingtone.

Prieš mėnesį – Austrijos sostinėje Vienoje, bet virtinė tuo nesibaigia. Vokietija tapo pirma NATO šalimi, kurią pasiekė Havanos sindromas. Šalyje, kurioje dislokuotos amerikiečių pajėgos ir branduoliniai ginklai, du Jungtinių Valstijų pareigūnai pajuto jo požymius. Teigiama, kad panašių atvejų būta ir tarp amerikiečių, dirbančių kitose Europos šalyse, bet težinoma, kad tai esą daugiausia su dujų eksportu, kibernetiniu saugumu susiję žvalgybininkai ir diplomatai.

Naujausi atvejai nustatyti Jungtinių Valstijų ambasadoje Kolumbijos sostinėje Bogotoje. Negalavimus pajuto penkios su ambasada artimai bendraujančios amerikiečių šeimos. Jas Kolumbijos Vyriausybė perdavė tirti Vašingtonui. Amerikiečių ambasada Bogotoje viena didžiausių pasaulyje. Be diplomatų ir kito personalo joje dirba ir daug agentų, užsiimančių žvalgyba bei kovos su narkotikais operacijomis. Kolumbijoje spalio 20-ąją ketina lankytis valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

„Visus fiksuotus Havanos sindromo incidentus vertiname rimtai, nors jie ir nepatvirtinti...“, – teigia Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki.

Kiek žinoma, iš viso Havanos sindromas stipriau ar silpniau paveikė apie 200 amerikiečių – diplomatų, žvalgybos pareigūnų ir jų artimųjų. Centrinė žvalgybos agentūra mįslei įminti įsteigė darbo grupę, prezidento Joe Bideno įsaku tokias atakas patyrusiems diplomatams ir žvalgybininkams skiriamos kompensacijos.

Kol kas labiausiai tikėtina versija, kad sindromą sukelia į taikinius nukreiptos mikrobangos, o kaltės šešėlis krenta ant Maskvos ir Pekino, nevengiančių peržengti „raudonųjų linijų“, bet jie įtarimus neigia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt