LRT FAKTAI
Lietuviu prisistatantis vyras meluoja, kad Lietuvoje be galimybių paso negalima gauti odontologo paslaugų

Pasaulyje

2021.10.20 12:27

Galimybių pasas atėmė darbą? Užsieniečiai siūlo rinkti pinigus neva nukentėjusiai lietuvių šeimai

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.10.20 12:27

Užsieniečiai socialiniame tinkle „Twitter“ šiam vyrui siūlo pinigų ir platina žinutes baisėdamiesi, esą vakcinacijos pasų sistema Lietuvoje sukūrė žmogaus teises paminančią situaciją. Vis tik kai kurios šios internete plintančios istorijos detalės kelia įtarimą.

Neaprengti vaikai ir grybautojas be savo grybų

Dviejų vaikų tėčiu iš Lietuvos prisistatantis asmuo sukėlė audrą socialiniuose tinkluose tvirtindamas, esą dėl galimybių paso šeima nebegali išgyventi.

Šio žmogaus istorija pasidalijo ne viena įtakinga Lietuvos socialinių tinklų asmenybė, kritiškai pasisakanti apie skiepus ir pandemijos valdymą, pavyzdžiui, juvelyrė Jurga Lago ir medikė Loreta Strom. Plačiai ši istorija nuskambėjo ir užsienio puslapiuose, žinomuose dėl nepatikrintos informacijos sklaidos, pavyzdžiui, „ZeroHedge“.

Asmuo, prisistatantis dviejų vaikų tėčiu iš Lietuvos, paskelbė tekstą apie galimybių paso veikimą, vėliau tokiu pat vardu buvo sukurta „Twitter“ paskyra, šiandien turinti virš 10 tūkstančių sekėjų. Tai didelis skaičius Lietuvoje, nes šis socialinis tinklas čia nėra populiarus.

„Nuėjome pas dantistą, pas kurį lankėmės metų metus, bandėme užregistruoti vaiką, bet buvome priversti išeiti, nes aš neturėjau galimybių paso. Nė vienas kitas gydytojas čia mūsų neaptarnaus. Girdėjome, kad yra gydytojų, kurie gydo ir be galimybių paso, bet jie toli. Taigi – būsime be odontologo paslaugų“, – tai tik vienas akivaizdžiausių melų, kuriuos skleidžia paskyra.

LRT.lt pasiteiravus Lietuvos odontologų rūmų, jų atstovas patikino, kad visos odontologų paslaugos Lietuvoje teikiamos be galimybių paso.

Kai kurie įrašai, kuriuos skelbia lietuviu prisistatantis asmuo, gali būti tiesa – pavyzdžiui, kad be galimybių paso negalima patekti į drabužių, žaislų parduotuves, biblioteką. Tačiau, kaip LRT.lt išsiaiškino paskambinę į vieną iš Vilniaus viešųjų bibliotekų, neturint galimybių paso, galima užsisakyti knygų į namus, jas atsiimti reikėtų išdavimo punkte.

Vyras skundžiasi ir tuo, kad neva negali atsispausdinti dokumentų, tačiau LRT.lt paskambinus į vieną iš kopijavimo centrų tinklų paaiškėjo, kad galimybių paso ten nereikia. Taip pat klaidingai tvirtinama, esą negalima išsikviesti namuose remonto darbus atliekančio meistro.

Vyras skundžiasi, kad didžiausia problema šeimai esą yra tai, kad jie negauna jokių pajamų, nes darbe negali dirbti be galimybių paso.

„Be galimybių paso aš ir mano žmona esame išstumti iš visuomenės. Neturime jokių pajamų, negalime beveik niekur apsipirkti. Vos ne vos egzistuojame“, – graudžiai turtinga ir taisyklinga anglų kalba pasakoja vyras. Per kelias savaites jis paskelbė virš 80 tokių įrašų apie galimybių pasą ir kitas pandemijos valdymo priemones.

Tačiau abejonių kyla ir dėl profilio tikrumo. Neaiškus nei žmogaus vardas, nei gyvenamoji vieta, nors jis cituoja daug patikimų lietuviškų šaltinių – ministerijas, žiniasklaidą, politikų pasisakymus.

Pavyzdžiui, vyras aiškina, kad jam likusi vienintelė pramoga – grybavimas. Tačiau jo keliamos miško nuotraukos yra parsisiųstos iš interneto.

Vogtomis iš naujienų portalų nuotraukomis profilis iliustruoja ir savo pasakojimus apie pandemijos valdymą Lietuvoje. O tai, kaip veikia galimybių paso sistema, iliustruojama Lietuvoje nuskambėjusiais kadrais iš Antano Kandroto-Celofano provokacijos, bandant patekti į prekybos centrą be galimybių paso.

Siūlo sušelpti lietuvį

Ši ir teisinga, ir klaidinančia informacija paremta istorija sulaukė atgarsio užsienyje. Paieškos sistemoje suvedę paskyros vardą, rastume dešimtis straipsnių, o istorijomis „iš Lietuvos“ socialiniuose tinkluose buvo pasidalyta tūkstančius kartų.

Jos itin daug atgarsio sulaukia valstybėse, kuriose nėra galimybių paso atitikmens. O ir pats vyras randa laiko ir resursų versti savo medžiagą į užsienio kalbas, rengia infografikus.

Tačiau nė vienas publikuotojas nesiėmė pakalbinti tėčio iš Lietuvos tiesiogiai, patikrinti jo tapatybės. LRT.lt kreipusis nurodomu elektroninio pašto adresu ir pasiūlius pasikalbėti, niekas neatsiliepė.

Užtat paskyra „Twitter“ sulaukė daug dėmesio. Kai kas lietuvio klausia ir to, ar galėtų paremti finansiškai, atsirado netgi sukčių profilis – jis apsimeta tuo pačiu asmeniu ir prašo paaukoti pinigų. Tiesa, šių profilių tikrumu irgi sunku įsitikinti.

Ekspertai: tai gali būti trolis ir informacinė operacija

Analitikas Lukas Andriukaitis, LRT.lt paprašytas įvertinti mįslingą paskyrą, tvirtino, kad paskyra atrodo išties įtartinai – sukurta vos prieš kelias savaites, ji jau turi 10 tūkstančių sekėjų, penktadalis jų yra netikros anketos, tai rodo analitiniai įrankiai.

„Ši paskyra primena trolį, yra nenatūralus elgesys – ypač greitas sekėjų surinkimas, tik vienas sekamas profilis. Ta pati žinutė plačiai ištransliuota už „Twitter“ ribų, anonimiškumas“, – apie tai, kas kelia įtarimą, sako L. Andriukaitis.

Jis atkreipia dėmesį, kad žinutė apie lietuvišką galimybių pasą buvo išplatinta per daugybę mažų, nepatikimai atrodančių interneto svetainių.

„Visa tai rodo, kad tai yra didesnės informacinės operacijos dalis“, – sako pašnekovas.

Nuomonė ar nusikaltimas?

Tačiau ar galima už tokią veiklą pareikšti kaltinimus? Lietuvoje dažnai skamba raginimai kovoti su dezinformacija ir netikromis paskyromis socialiniuose tinkluose, pabrėžiama, kad mūsų valstybė yra informacinių atakų taikiklyje.

Asmuo, besidalijantis išgalvotomis istorijomis apie Lietuvos galimybių paso sistemą, jau buvo pašalintas iš „Reddit“ forumo būtent dėl to, kad sukėlė įtarimų dėl melagienų, nepatikrintos informacijos skleidimo.

Kriminologas Evaldas Visockas LRT.lt sako, kad teisėje kyla problemų, siekiant kriminalizuoti tokį elgesį internete. Šiandien jau įrodyta, kad informacinės operacijos siekė paveikti JAV rinkimų, „Brexito“ referendumo rezultatus, tačiau jei norėtume ką nors už tokią veiklą nubausti, kiltų sunkumų.

„Daugeliu atvejų negalima įvertinti trolinimo tiesioginės žalos, dažnai nėra tiesiogiai nukentėjusių asmenų. Be to, daugeliu atvejų žinutę galima traktuoti kaip nuomonę“, – sako jis.

E. Visockas taip pat atkreipia dėmesį, kad tokius trolinimo faktus reikėtų išsamiai tikrinti, tai reikalautų daug policijos resursų.

„Siekiant išsiaiškinti konkretų tokį atvejį tektų nagrinėti tokių žinių kilmę, tikrinti faktus. Vertinant tai, kad profesionalūs troliai kokybiškai rengia tokias istorijas, sukuria legendas, kiekvieno atvejo analizė truktų gana ilgai. Taip pat reikėtų vertinti, kiek tokių trolinimo faktų galėtų būti ištirta“, – sako jis.

Pašnekovas pažymi, kad asmenis, kuriuos laikome troliais, realiau yra nubausti už neapykantos kalbą – jie įsitraukia į provokuojančias diskusijas, skleidžia neapykantos žinutes. Profesionalūs troliai, turintys politinių tikslų, dažnai veikia iš kitų valstybių, todėl tikėtis jų bendradarbiavimo teisėsaugos institucijų ikiteisminio tyrimo klausimais, galimybės teisti atsakingus būtų sudėtinga.

„Efektyvesnis už kriminalizavimą sprendimas galėtų būti dezinformacijos šaltinių nustatymas ir jų blokavimas, paskyrų blokavimas, TV kanalų transliacijų blokavimas. Tai pirmiausia iššūkis ir vidinės politikos klausimas socialinių tinklų ir naujienų portalų savininkams, o tik tada valstybei, kurios baudžiamosios teisės mechanizmai primena daugiau patrankas, nors dažnai tenka šaudyti į žvirblius, – sako kriminologas. – Tačiau bet kuriuo atveju reikėtų išlaikyti demokratinės visuomenės privalumus – nuomonės laisvę, galimybę reikšti savo nuomonę.“

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt