Pasaulyje

2021.10.16 21:42

Kur slypi COVID-19 ištakos? PSO tirs darkart, bet tai išsiaiškinti netrukus gali būti vėlu

Aurimas Piečiukaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Svarbi valanda“, LRT.lt2021.10.16 21:42

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siekia atnaujinti bandymus tirti COVID-19 ištakas. Organizacijos suformuota 26 mokslininkų grupė aiškinsis pandemijas ir epidemijas galinčių sukelti virusų atsiradimo aplinkybes bei pateiks rekomendacijas, kaip toliau reikėtų tirti viruso ištakas. Iki šiol tokius tyrimus temdė nesutarimai ir ginčai. Kritikos sulaukė ir PSO tyrimas Uhane, kur beveik prieš dvejus metus užfiksuoti pirmieji žinomi užsikrėtimai. 

Ne tik Kinijos valdžios atidėliotas, bet ir griežtai reguliuotas PSO Uhane tyrimas šį vasarį aiškių išvadų nepateikė.

Tik hipotezę, kad virusas galėjo atsirasti vienoje miesto laboratorijų ar per incidentą joje, pavadino itin mažai tikėtina. Ir parėmė teoriją, kad pirmieji virusą veikiausiai nešiojo gyvūnai, turbūt šikšnosparniai. Nors po tyrimo misijos vadovas Peteris Benas Embarekas pabrėžė: „Tai tik pradžia, užgriebėme tik šių sudėtingų studijų paviršių“.

Svarbi valanda. Manoma, kad dėl kylančių degalų kainų vis daugiau vairuotojų rinksis eletromobolius

Bet misijos Uhane akimirkas fiksavęs telefonu jos vadovas šią vasarą pasirodžiusiame Danijos televizijos dokumentiniame filme laboratorijos teorijos nebeatmetė.

„Laboratorijos darbuotojas galėjo užsikrėsti dirbdamas, pavyzdžiui, šikšnosparnių oloje, kur rinko mėginius. Toks scenarijus, kurį galima vadinti laboratorijos teorija, taip pat atitinka mūsų hipotezę, kad tai šikšnosparniai virusą perdavė žmogui. Ir tokia hipotezė, mūsų manymu, yra įmanoma“, – teigia PSO tyrėjų misijos Uhane vadovas.

Jam kur kas daugiau klausimų kelia ne Uhano virusologijos laboratorija, bet esą greta vieno pirmųjų židinių laikomo turgaus esantis Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centras bei jo laboratorija.

Dokumentikos kūrėjams jis taip pat pasakojo, kad Kinijos pusė nuo pat pradžių darė įtaką tyrimui, spaudė, kad vadinamoji laboratorijos teorija apskritai būtų atmesta, be tolesnių raginimų vykdyti tyrimus.

„Dokumentų neperžvelgėme. Tai nebuvo mūsų vizito tikslas. Viešnagė buvo suplanuota, kaip bendradarbiavimas ir diskusija tarp dviejų tyrėjų grupių. Mes neplanavome abejoti tuo, ką jie sako, nes tuomet visas bendravimas būtų buvęs visiškai kitoks“, – sako PSO tyrėjų misijos Uhane vadovas.

Trūkstant duomenų ir augant kritikos bangai ir pati Pasaulio sveikatos organizacija pripažino, kad tyrimo išvados buvo skubotos, kad įmanomos visos teorijos.

Spalio 13-ąją organizacija paskelbė subūrusi naują 26 mokslininkų komandą, kurios tikslas tirti naujų virusų, galinčių sukelti epidemijas, ištakas, pristatyti sistemą, kaip tokius tyrimus vykdyti ateityje bei pateikti rekomendacijas, kaip toliau tirti COVID-19 atsiradimo aplinkybes.

„Žmonija turi siekti suprasti virusą, kuris sustabdė visą pasaulį. Prašau visų, valstybių, žurnalistų ir kitų sukurti šiek tiek erdvės tam, kad tai įvyktų. Nes tai turbūt yra geriausia ir galbūt paskutinė galimybė suprasti šio viruso ištakas“, – sako PSO ekspertas Mike`as Ryanas.

Pasak organizacijos, laukia dešimtys tyrimų. Pavyzdžiui, toliau aiškinantis teoriją dėl šikšnosparnių, ar ir koks galėjo būti tarpinis nešiotojas, užsikrėtęs nuo šikšnosparnių ir virusą perdavęs žmogui.

„Manau, kad patariamoji grupė pateiks rekomendacijas atlikti tolesnes studijas Kinijoje ir veikiausiai kitur“, – sako PSO COVID-19 ekspertė Maria van Kerkhove.

Bet Kinija pabrėžia, kad ankstesnės ataskaitos išvados gana aiškios, raginimus vykdyti tolesnius tyrimus Kinijoje vadina politikavimu. Ir atsakydama į kritiką dėl slapukavimo per pastarąjį pusmetį ne kartą reikalavo tyrimų kitur.

„Kinija oficialiai ragina atlikti tyrimus Jungtinėse Valstijose, pirmiausia, dėl epidemijos šaltinio. Taip pat dėl priežasčių, kodėl nesugebėta su epidemija kovoti“, – sako Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.

Kai bandymai įminti didžiausią pandemijos mįslę skęsta infodemijoje, dezinformacijoje apie virusą, mokslininkai įspėja, kad suprasti ištakas jau netrukus gali būti vėlu. Biologinių duomenų, pavyzdžiui, virusą pernešusių gyvūnų, gali būti nebeįmanoma aptikti.

VU Medicinos fakulteto docentas Kačergius: šio koronaviruso kilmė yra natūrali

Lietuvių biochemikė dr. Miglė Tomkuvienė sako – apie koronavirusą jau žinome daug, o naujos komisijos darbas – svarbus, tačiau svarbus dėl ateities, ne dėl dabartinės pandemijos.

„Svarbu žinoti, iš kur jis atsirado, ne tiek šios pandemijos valdymui. Tam jau šaukštai po pietų. Jau to nebesugaudysim. Tačiau kilmės išsiaiškinimas svarbus planuojant, kaip žmonija ruošis sekančioms pandemijoms ir kaip užkirsti kelią sekantiems patogenams, iš kur jie gali kilti“, – LRT TELEVIZIJAI sako M. Tomkuvienė.

VU Medicinos fakulteto docentas Tomas Kačergius akcentuoja – šio naujojo koronaviruso kilmė yra natūrali.

„Koronavirusas nėra naujiena. Yra koronavirusai, sezoniniai, kurie sukelia peršalimo ligas kasmet. Tik noriu atkreipti dėmesį, jų visų kilmė yra natūrali. Yra gamtiniai rezervuarai – graužikai ar šikšnosparniai, ir būtent jų kilmė yra iš ten. Taip kad naujojo koronaviruso atsiradimą, manau, labai logiška sieti būtent su natūralia kilme. <...>

Tai neįvyko per vieną dieną. Viruso plitimas galėjo vykti palaipsniui, kontaktuojant žmonėms su laukiniais gyvūnais, vienaip ar kitaip. Per ilgesnį kontaktą virusas galėjo palaipsniui adaptuotis. Tas greičiausiai vyko metų metus. Ir užteko, sakykime, nedidelės kibirkšties ir virusas prisitaikė prie žmogaus organizmo ir sukėlė pandemiją“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Svarbi valanda“ sako VU Medicinos fakulteto docentas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt