Pasaulyje

2021.10.15 21:40

Apžvalgininkas: teisinis „Polexitas“ įvyko ir mūsų vadovai nežino, ką daryti

Deividas Jursevičius, LRT RADIJO laida „Svarbus pokalbis“, LRT.lt2021.10.15 21:40

„Padėtis dramatiška ir labai pavojinga“, – apie dar vieną Lenkijos valdančiųjų ginčo su Europos Sąjunga epizodą sako Vytautas Bruveris, „Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo“ valdybos narys. Apžvalgininko vertinimu, net ir nesiklostant „Polexito“ scenarijui, dėl kurio Lenkijoje būgštauja opozicija, tokios įtampos yra ne į naudą ir Lietuvai.

Praėjusią savaitę Lenkijos Konstitucinis tribunolas paskelbė sprendimą liepą pradėtoje byloje, kuriuo atmetama ES teisės viršenybė nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Nutartyje nurodoma, kad dalis ES sutarties straipsnių „nesuderinami“ su šalies konstitucija. Byla inicijuota remiantis Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio metų pradžioje pateiktu prašymu, ES teismui konstatavus, kad Bendrijos įstatymai turi viršenybę prieš Lenkijos įstatymus.

Sprendimą kritikavo Europos Komisija ir kelios ES narės, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, o sekmadienį dešimtys tūkstančių žmonių visoje Lenkijoje išėjo į gatves, kad išreikštų palaikymą savo šalies narystei ES, viešoje erdvėje pasigirdus būgštavimams apie „Polexito“ – išstojimo iš ES – perspektyvą.

Svarbus pokalbis. Bruveris: padėtis Lenkijoje pavojinga

LRT RADIJO laidoje „Svarbus pokalbis“ dalyvavusio V. Bruverio manymu, kalbos apie „Polexitą“ yra užaštrintos, tačiau jos skirtos pabrėžti „padėties dramatiškumą ir lemtingumą“, o kad įvykis yra toks sutinka ir jis pats.

„Ir pavojinga ji ne tik šiai šaliai, bet ir visam regionui, taip pat ir mums, Lietuvai, ir visai Europos Sąjungai. Kai kurie stebėtojai ir apžvalgininkai iš karto po Konstitucinio tribunolo nutarimo teigė, kad de facto po šio sprendimo įvyko teisinis Lenkijos „Polexitas“ iš ES, kad Lenkija pati šiuo judesiu save išbraukė iš bendrosios teisinės ES erdvės“, – sakė V. Bruveris.

Konstitucinį tribunolą, aukščiausią teisminę Lenkijos instituciją, apžvalgininkas įvardija kaip beveik Lenkijos valdančiųjų valią išreiškiančią instituciją, o pastarąjį jo sprendimą siūlo matyti kaip atsakomąjį žingsnį eilėje sprendimų dėl šalies teismų reformos. Kaip spaudimo priemonę ES pasitelkė ir ekonomikos gaivinimo fondo lėšas, kurių įšaldymu perspėjo Varšuvą.

Savaitgalį Lenkijoje vykusiomis pilietinėmis demonstracijomis siekta parodyti pritarimą Lenkijos narystei ES, dėl kurio spekuliuota viešoje erdvėje tiek Lenkijoje, tiek už jos ribų. Tiesa, premjeras M. Morawieckis netrukus pareiškė, kad tai yra opozicijos skleidžiama „ne šiaip melagiena, o kai kas blogiau – melas, kuriuo siekiama susilpninti Sąjungą“.

Apklausos rodo apytikriai 80 proc. Lenkijos piliečių palaikymą narystei ES. Visgi skaičius gali klaidinti, sako V. Bruveris.

„Visi šitą skaičių mini, kuris tikrai svarbus, bet yra keli dalykai. Lietuvoje parama narystei Europos Sąjungoje irgi yra didelė, už tai pasisako dauguma visuomenės, bet mes pagrįstai atkreipiame dėmesį, kad didele dalimi šie skaičiai yra popieriniai, butaforiniai ta prasme, kad žmonės dažnai tiesiog formaliai pasisako už narystę ES, bet realiai pernelyg nesusimąsto, kas tai yra. O kai kyla su tuo susiję kokie nors politiniai-ideologiniai klausimai, matai, kad visuomenė toli gražu ne taip europietiškai ir proeuropietiškai mąsto. (...) Mitingai atrodė įspūdingai, bet ne veltui daugelis apžvalgininkų, ekspertų, ir aš su jais čia sutinku, atkreipė dėmesį, kad vis dėlto jie buvo ne tokie masiniai, kad tai rimtai priverstų sunerimti dabartinę Lenkijos valdžią“, – kalbėjo „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas.

Pasak jo, oponuoti „Teisės ir teisingumo“ partijos kontroliuojamai valdančiajai daugumai sudėtinga dar ir todėl, kad ne valdžioje esančios politinės jėgos Lenkijoje dažnai sunkiai randa sutarimą.

„Lenkijos opozicija, nors dabar vienijasi aplink ir turi naują-seną lyderį Donaldą Tuską, kuris bando su trenksmu grįžti į Lenkijos politiką, nėra tokia, švelniai tariant, vieninga kaip reikėtų“, – sakė V. Bruveris.

„Svarbaus pokalbio“ svečio teigimu, išstojimas iš ES būtų žalingas ir pačiam valdančiųjų elektoratui.

„Nesunku įsivaizduoti, kaip pačiai Lenkijai pakenktų tokie dalykai, kaip pakenktų skyrybos su ES dabartinės Lenkijos valdžios elektoratui, kone absoliučiai jo daugumai, kuri yra viena iš visuomenės dalių, turėjusių daugiausiai naudos iš tų pačių ES pinigų, o dabar yra daužiama kaktomis su ta pačia ES. Dėl politinių interesų, dėl ambicijų, dėl noro kontroliuoti absoliučią valdžią autoritariniais būdais šalies viduje. Tai rodo, kaip tai yra pavojinga žaisti su tokiais dalykais vidaus politinėje rinkoje. Tai yra perspėjimas visiems“, – sakė V. Bruveris.

Jis akcentuoja, kad esama nesantaika žalinga ir Bendrijai, ir Lietuvai kaip atskirai jos narei, kuriai Lenkija yra strateginė partnerė ir kertinės svarbos valstybė „visais parametrais“.

„Kuo nestabilesnė padėtis toje šalyje, į kuo aštresnį, radikalesnį konfliktą ji eina su ES vadovybe, su didžiosiomis jos valstybėmis, tuo labiau Lenkijos pozicijos tose didžiosiose organizacijose – ir ES, ir Lenkijoje – politiškai silpnėja. Blogai Lenkijai – blogai ir mums, pavojinga Lenkijai – pavojinga ir mums“, – teigė apžvalgininkas.

Jo manymu, ir neteisėtos migracijos iš Baltarusijos srautas, pastaraisiais mėnesiais gausiau nukrypęs į Lenkijos pasienį, neatsitiktinai sutampa laike su aptariamomis įtampomis.

„Tai yra daroma specialiai, Maskvoje ir Minske ši situacija matoma ir, manau, šis spaudimas pritaikytas prie dabartinio konflikto momento“, – sakė V. Bruveris.

Kalbėdamas apie Lietuvos poziciją įvykių Lenkijoje atžvilgiu, V. Bruveris atkreipė dėmesį, jog santūri pozicija yra teisinga, tačiau Lietuvos interesams parankiausia būtų išsaugoti bendruosius ES teisinius ir vertybinius principus.

„Kalbant apie tai, ką jie galėtų daryti, situacija iš tiesų labai sudėtinga ir absoliuti dauguma, įskaitant ir prezidentą Gitaną Nausėdą, mano nuomone, tiesiog nežino, ką daryti, yra pasimetę. Viena vertus, į situaciją labai kištis negali, negali aiškiai paremti kažkurios vienos pusės, nes tą pačią akimirką įeisi ir į Lenkijos vidaus politiką. (...) Jeigu ne verbaline, tai kūno kalba jis (prezidentas – red. past.) siuntė tą signalą, kad vis dėlto turėtų būti dialogas, abi pusės turėtų kažkaip tartis, bandyti šnekėtis. Tokia pozicija teisinga, Lietuvos interesas yra toks, kad vis dėlto ES ir dabartinė Lenkijos valdžia kažkaip susitartų. Bet Lietuvai vis dėlto netgi svarbiau už strateginę partnerystę ir gerus santykius su einamąja Lenkijos valdžia yra bendri ES teisiniai ir idėjiniai, vertybiniai principai“, – kalbėjo V. Bruveris.

Visa LRT RADIJO laida „Svarbus pokalbis – Audiotekos įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt