Pasaulyje

2021.10.14 14:37

Briuselio tonas keičiasi: dėl padėties pasienyje bus kviečiami Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos ambasadoriai

papildyta 16.01
Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt iš Briuselio2021.10.14 14:37

Pranešimai apie Baltarusijos pasienyje įstrigusius migrantus, tarp kurių yra ir vaikų, kelia ypač didelį nerimą, ketvirtadienį savo „Twitter“ paskyroje pranešė už migraciją atsakinga eurokomisarė Ylva Johansson. Dėl to ketvirtadienio vakare šaukiamas neeilinis susitikimas su Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos ambasadoriais Europos Sąjungoje (ES), rašė ji. Vis dėlto, LRT.lt žiniomis, susitikimas šią savaitę neįvyks.

Susitikime tikimasi aptarti naujus pranešimus apie pažeidimus Baltarusijos pasienyje, kurių centre atsiduria vaikai. Tiek Lietuva, tiek Latvija ir Lenkija neįsileidžia migrantų, bandančių kirsti išorinę ES sieną ir skelbia, kad migrantai turi kreiptis į diplomatines atstovybes arba pateikti prašymus oficialiuose pasienio užkardos punktuose. Daugiausiai Briuselio kritikos dėl migrantų politikos kol kas sulaukia Lenkija.

Lietuvos ambasadorius ES: pasiūlėme į susitikimą pakviesti ir kitas šalis

Laikinai einantis Lietuvos nuolatinio atstovo ES pareigas Simonas Šatūnas LRT komentavo, kad susitikimo data dar nėra aiški, o į šį susitikimą jis Komisijai siūlo pakviesti ir kitas ES šalis.

„Kvietimą susitikti ir aptarti situaciją ES pasienyje iš EK pareigūnų gavome šiandien, tačiau susitikimo data dar nėra patvirtinta. Situacija ES-Baltarusijos pasienyje yra visos ES saugumo reikalas. Pagalba įstrigusiems migrantams, tinkamų sąlygų suteikimas migrantams turėtų būti visos ES, ne tik Lukašenkos spaudimą patiriančių ES šalių reikalas. Pasiūliau į susitikimą pakviesti ES pirmininkaujančią Slovėniją bei kitas ES šalis“, – sako jis.

S. Šatūnas pabrėžė, kad Lietuva nuo pat hibridinės atakos pradžios daug ir intensyviai dirba su EK.

„Principinė EK nuostata nesikeičia – tai, kas vyksta ES-Baltarusijos pasienyje yra organizuota žmonių kontrabanda ir hibridinio karo dalis. Pati komisarė Johansson tai yra pakartojusi ne kartą. Su EK ir ES valstybių narių kolegomis ir toliau ieškosime būdų, kaip spręsti Lukašenkos režimo kuriamą situaciją ES-Baltarusijos pasienyje ir kaip apsaugoti vaikus ir visus žmones nuo neteisėtos kontrabandos“, – sako jis.

Susitikimą nukėlė

Nors susitikimas buvo planuotas ketvirtadienio vakarą, LRT.lt neoficialiais duomenimis, susitikimas yra nukeltas.

LRT.lt pasiteiravus apie susitikimo turinį ir laiką Europos Komisijos, Komisijos atstovai konkrečių detalių pateikti negalėjo.

„Negaliu patvirtinti šio susitikimo detalių, galiu tik nukreipti į eurokomisarės tweetą. Galiu tik pabrėžti, kad vakar vykusio korepero (ES nuolatinių atstovų komiteto) metu eurokomisarė pasakė, kad šis susitikimas yra reikalingas ir nors jos pačios nebus, prašė, kad jis įvyktų. Daugiau negaliu patvirtinti jokių detalių“, – į LRT.lt klausimą atsakė EK spaudos atstovas Adalbertas Jahnzas.

Paklausus, ar susitikimas įvyks ketvirtadienį, kaip Twitteryje rašė komisarė, jis paminėjo, kad „pakvietimai ambasadoriams išsiųsti“, tačiau daugiau nieko negalintis pasakyti.

Pasitikslinus būtent kokie pranešimai kelia eurokomisarės nerimą, EK spaudos departamento vadovas Ericas Mameris teigė, kad vis dažniau pasirodantys pranešimai apie Lenkijos-Baltarusijos pasienyje žuvusius migrantus.

„Mes turime situacija ES pasienyje, kur žmonės praranda savo gyvybes. Manau, kad tai labai aišku ir tai yra situacija, kuri tikrai kelia Komisijos susirūpinimą. Todėl mes turime būti atidūs ir artimai diskutuoti, kas gali būti padaryta šioje situacijoje“, – sakė Ericas Mameris.

Pripažįsta, kad hibridinė ataka, bet tonas griežtėja

Europos Komisija yra pripažinusi, kad tai, kas vyksta pasienyje, yra hibridinė A. Lukašenkos ataka, panaudojant gyvus žmones kaip ginklus politiniams tikslams pasiekti.

Nors eurokomisarė Y. Johnsson ne kartą gyrė Lietuvą, kad ji yra pavyzdys, kaip tvarkytis su krize, pastaruoju metu Briuselio tonas keičiasi.

Įtampa išaugo trečiadienį Europos Sąjungos sienos apsaugos tarnybos „Frontex“ vadovui Fabrice`ui Leggeri paskelbus apie 20 Lietuvoje užfiksuotų pažeidimų prieš migrantus.

„Manau, kad priežastis – Lietuvos teisinės interpretacijos. Kyla klausimas, ar Lietuvos sienos apsaugos ir prieglobsčio įstatymai atitinka ES teisę“, – sakė „Frontex“, kuri rengia ataskaitas apie incidentus pasienyje, vadovas.

LRT kreipusis į vidaus reikalų ministrę A. Bilotaitę, ji teigė, kad su šia „Frontex“ ataskaita jai dar neteko susipažinti.

„Tai yra darbiniai dokumentai ir šios ataskaitos mums dar neteko matyti, nes tai yra darbinis dokumentas. Visus užklausimus, kurie yra pateikiami Lietuvai, mes atsakome. Mūsų žiniomis, yra ir paneigti kai kurie ten išsakyti dalykai. Manyčiau, kad nereikėtų išvadų iš to daryti. „Frontex“ tęsia savo darbus ir yra pratęsta iki berods lapkričio 25 d. jų darbas. Žinoma, kyla tam tikrų klausimų ir į juos atsakome. Mes esame atviri ir skaidrūs vykdydami savo sprendimus“, – sako A. Bilotaitė.

Klausimai, ar apgręžimo politiką taikančios valstybės, tarp kurių ir Lietuva, elgiasi teisėtai, Europos Komisijai buvo kelti ne kartą. Prieš kelias savaites surengtoje spaudos konferencijoje, kur Komisija paskelbė pripažįstanti A. Lukašenkos veiksmus hibridine ataka, tiek eurokomisarė Y. Johansson, tiek EK vicepirmininkas Margaritis Schinas konkrečių atsakymų į ne kartą žurnalistų kartotą klausimą konkrečių atsakymų nepateikė.

„Būtina kovoti su hibridinėmis grėsmėmis. Mūsų pareiga apginti Bendriją ir sunaikinti kontrabandininkų, kurie iš šios veiklos gauna daug pinigų, verslo modelį“, – trečią kartą pakartojus klausimą atsakė M. Schinas.

Praėjusią savaitę Lietuvą įvardijo kaip pavyzdį

Lietuva, Vidaus reikalų ministerijos teigimu, kritikos nesulaukė ir spalio 7–8 dieną Liuksemburge vykusioje Vidaus reikalų taryboje, kuriame buvo aptarinėjami Bendrijos migracijos politikos klausimai. Po jo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė LRT.lt sakė, kad eurokomisarė Y. Johansson Lietuvą pateikė kaip pavyzdį.

„Tikrai gavau labai aiškų patvirtinimą ir aiškų pasakymą, kad Lietuva yra pavyzdys, kaip galima suderinti savo nacionalinius saugumo interesus, saugant ES sienas, ir europines vertybes. Mes buvom pagirti, kad visada buvom labai skaidrūs ir atviri ir kad tikrai ėmėmės visų būtinų priemonių ir tikrai sutvarkėme, išsprendėme šią krizę. Tai rimti žodžiai, kurie padrąsina eiti į priekį“, – LRT.lt sakė A. Bilotaitė.

Dar prieš ES vidaus reikalų ministrų susitikimą dvylika Europos Sąjungos šalių narių pasirašė laišką, kuriuo ragina Europos Komisiją inicijuoti pokyčius dėl nelegalios migracijos. Komisija raginama keisti Bendrijos teisės aktus ir suteikti daugiau priemonių valstybėms ginant savo sienas, taip pat finansuoti išorinės Europos Sąjungos fizinio barjero statybas iš Bendrijos Biudžeto. Susitikimo metu prie 12 šalių taip pat prisijungė dar dvi šalys – Slovėnija ir Rumunija.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovas Rustamas Liubajevas šiandien BNS teigė, kad Nacionaliniai teisės aktai leidžia neįleisti į Lietuvą migrantų nepaisant to, kaip giliai šalies į teritoriją jie yra patekę sulaikymo metu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt