Pasaulyje

2021.10.27 22:19

Nauji karai ir masinė migracija – ekologinės problemos kuria užburtą ratą

LRT.lt2021.10.27 22:19

Nuo ekologinių problemų ir konfliktų kenčiančios šalys patenka į užburtą ratą, kai viena problema skatina kitą, rašo „Deutsche Welle“ (DW). 

Kaip teigiama praėjusį ketvirtadienį paskelbtoje pasaulinėje ekspertų grupės ataskaitoje, ekologinės grėsmės sukels plataus masto konfliktus ir paskatins masinę migraciją, jei nebus imtasi rimtų pastangų sumažinti jų daromą žalą.

Ataskaita išplatinta prieš Glazge įvyksiančią Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją (COP26), kur pasaulio lyderiai tikisi susitarti dėl konkrečių kovos su klimato kaita priemonių.

Rengdamas antrą ekologinių grėsmių ataskaitą, Ekonomikos ir taikos institutas (IEP) siekė išsiaiškinti labiausiai į ekologinių problemų išprovokuotus konfliktus linkusias šalis, todėl įvertino 178 nepriklausomas valstybes ir teritorijas.

Rengiant 2021 m. ekologinių grėsmių ataskaitą, buvo atsižvelgta į maisto ir vandens trūkumo riziką, spartų gyventojų skaičiaus augimą, temperatūros anomalijas ir stichines nelaimes, o gauti duomenys buvo susieti su nacionalinėmis socialinio ir ekonominio atsparumo priemonėmis, tokiomis kaip gerai veikiančios vyriausybės, stipri verslo aplinka, kitų tautų teisių pripažinimas ir pan.

„Stengiamės geriau suprasti, kiek stiprios yra ekologinių problemų ir konfliktų sąsajos. Pasirodė, kad jos kur kas stipresnės nei mes tikėjomės, – DW sakė instituto įkūrėjas ir vykdomasis pirmininkas Steve`as Killelea. – Ekologinės problemos ir konfliktai yra glaudžiai susiję, aš turiu omenyje, tikrai glaudžiai susiję.“

Konfliktų ir ekologinių problemų spiralė

Mokslininkų tyrimai parodė, kad regionai, kuriems kyla konfliktų ir ekologinių problemų, kaip antai stichinių nelaimių, išteklių trūkumo ir temperatūros anomalijų, grėsmė, patenka į savotišką grįžtamojo ryšio ciklą, kur vienas aspektas paskatina kitą.

„Mažėja išteklių, tenka dėl jų kovoti; konfliktai susilpnina visą socialinę infrastruktūrą ir sistemas, be to, naikina išteklius, o tai skatina naujus konfliktus, – DW aiškino S. Killelea. – Be to, egzistuoja skirtingos etninės ar religinės grupės, tarp kurių dar nuo ankstesnių konfliktų juntamas priešiškumas, todėl nesunku vėl atkristi į konfliktą.“

Vienas iš regionų, patenkančių į šią kilpą, yra Sahelis, prasidedantis ties pietine Sacharos dykumos riba, kur viena kitą pakursto įvairios sisteminės problemos, įskaitant pilietinius neramumus, silpnas institucijas, korupciją, spartų gyventojų skaičiaus augimą ir tinkamo maisto bei vandens trūkumą.

IEP tyrimas parodė, kad šios problemos padidino konflikto tikimybę ir paskatino regione veikiančias islamistų grupuotes kelti galvą.

Ataskaitoje teigiama, kad islamo teroristų grupuotės pasinaudojo vietos gyventojų ginčais dėl mažėjančių išteklių – vandens ir ganykloms tinkamos žemės trūkumo – siekdamos įgyvendinti savo tikslus ir įgyti galios.

Regionai, kuriems kyla didžiausia rizika

IEP direktorius Europai, Artimiesiems Rytams ir Šiaurės Afrikai Serge`as Stroobantsas DW sakė, kad ataskaitoje buvo išskirta 30 karštųjų taškų – šalių, kurioms gresia didelis ekologinis pavojus ir kurioms taip pat būdingas didelis korupcijos lygis, silpnos institucijos, prasta verslo aplinka ir netolygus išteklių paskirstymas.

Trys regionai, susiduriantys su didžiausia visuomenės žlugimo grėsme, yra Sahelio–Afrikos Kyšulio juosta, besitęsianti nuo Mauritanijos iki Somalio, Pietų Afrikos juosta, nuo Angolos iki Madagaskaro, ir Artimųjų Rytų bei Centrinės Azijos juosta, einanti nuo Sirijos iki Pakistano.

Šioms šalims kyla ne tik galimų naujų konfliktų, bet ir masinės migracijos rizika. 2020 metais dėl konfliktų ir smurto proveržių Užsachario Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje palikti savo gyvenamąją buvo priversti daugiau nei 50 milijonų žmonių.

„Šiandien tose 30 šalių gyvena apie 1,26 milijardo žmonių, todėl sakome, kad jiems kyla didelė ekologinių problemų paskatintų konfliktų ir žmonių migracijos rizika“, – sakė S. Stroobantsas.

Ar klimato kaita yra svarbus veiksnys?

Kaip teigiama ataskaitoje, nors daugelis ekologinių grėsmių, tokių kaip vandens ir maisto trūkumas, egzistuoja ir be klimato kaitos, pastaroji neišvengiamai jas užaštrina. Tai gali paskatinti šalis įsitraukti į naujus ar gilesnius konfliktus, o jų gyventojus – palikti namus. Manoma, kad iki 2050 m. vien Užsachario Afrikoje dėl klimato kaitos iš savo gyvenamų vietų pasitraukti bus priversti dar 86 mln. žmonių.

„Klimato kaita neabejotinai sustiprina ir pagreitina ekologinių grėsmių poveikį ir padarinius tose konkrečiose šalyse“, – sakė S. Stroobantssaidas, turėdamas omenyje su didžiausia rizika susiduriančias šalis.

IEP ataskaitos rengime nedalyvavusi Nina von Uexkull iš Upsalos universiteto Taikos ir konfliktų tyrimų katedros DW sakė, kad kai kuriems regionams dėl klimato kaitos gresia konfliktai.

„Dabartinėse visuomenėse bendras klimato poveikis konfliktų rizikai yra laikomas nedideliu, palyginti su kitais veiksniais, tačiau kai kurie pasaulio regionai iš tiesų yra pažeidžiami, nes klimato veiksniai čia gali kelti pavojų vidaus saugumui, – sakė ji. – Visų pirma, tyrimai rodo, kad regionuose, kuriuose nuolat vyksta konfliktai, vyrauja politinė marginalizacija ir ekonominė priklausomybė nuo žemės ūkio, padidėja klimato kaitos paskatintų konfliktų rizika.“

O kokia situacija išsivysčiusiose šalyse?

Ataskaitoje rašoma, kad Europoje ir kituose išsivysčiusiuose regionuose esančios šalys susiduria su stichinių nelaimių ir klimato kaitos grėsmėmis, tačiau jos yra atsparios sudėtingiausioms ekologinių grėsmių keliamoms problemoms.

Tą lemia tvirta valdymo sistema, socialinės apsaugos tinklai, turtas ir kiti veiksniai.

Kalbėdamas apie pastarojo meto potvynius Belgijoje ir Vokietijoje, D Stroobantsas sakė: „Taip, poveikis buvo, tačiau abi šalys jau atsistato. Vos keli žmonės buvo iškeldinti iš savo gyvenamosios vietos, jais buvo tinkamai pasirūpinta ir jie jau gali grįžti į savo kaimus“.

„Kitose pasaulio vietose viskas vyksta visiškai kitaip – ten ir poveikis gali būti didesnis, ir galite susidurti su daugybe įvairių grėsmių, ne viena ar dviem“, – sakė jis.

N. von Uexkull teigimu, nors šios šalys iš esmės yra atsparios, jos susiduria su pilietinių neramumų ir galimos migracijos rizika.

„Turtingesnėse ir atsparesnėse šalyse greičiausiai nekils didelio masto smurto banga“, – sakė ji.

Koks siūlomas sprendimas?

Ataskaitoje teigiama, kad net ir kovojant su klimato kaita nepavyks iki minimumo sumažinti ekologinių problemų paskatintų konfliktų rizikos.

Mokslininkai ragina vyriausybes ir tarptautines agentūras integruoti struktūras, jungiančias sveikatos, aprūpinimo maistu ir vandeniu, pagalbos pabėgėliams, finansų, žemės ūkio, vystymosi ir kitas funkcijas. Jų parengtoje ataskaitoje teigiama, kad šiuo metu veikiančių pagalbos ir plėtros agentūrų pobūdis neleidžia operatyviai reaguoti į sistemines, regionines problemas.

„Galima paskirti įvairių esamų agentūrų darbuotojams suformuoti vieningą sistemą, veikiančią kiek žemesniu lygiu. Tokiu būdu užtikrinsime daug didesnį efektyvumą, daug didesnį našumą, o sutelkus dėmesį į sistemines intervencijas, tikriausiai jos veiksmai labiau atitiks problemas ir poreikius,“ – aiškino S. Killelea.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt