Pasaulyje

2021.10.13 18:09

Dėl Lenkijos veiksmų Europa ims byrėti? Vidurio Europą purto politinės krizės

Julius Palaima, LRT.lt2021.10.13 18:09

Praėjęs savaitgalis Vidurio Europos valstybėse pasižymėjo politinių pasikeitimų virtinėmis. Lenkijoje vyko protestai, kuriuose gyventojai išreiškė nepasitenkinimą valdžios veiksmais prieš ES teisės viršenybę, Austrijoje iš posto dėl korupcijos skandalo buvo išverstas kancleris, o Čekijos valdantiesiems suduotas smūgis parlamento rinkimuose. Kokių pasikeitimų atneš šie pokyčiai ir kokių galima tikėtis tolimesnių valstybių santykių su ES?

Praėjusį savaitgalį Lenkijos sostinėje Varšuvoje nuvilnijo masiniai protestai, juose šios šalies gyventojai dar kartą išreiškė palaikymą Europos Sąjungai ir jos teisinei bazei.

Konfliktas tarp Bendrijos ir Lenkijos valdančiųjų dar labiau išaugo, kuomet valstybės Konstitucinis Tribunolas užginčijo ES teisinės viršenybės principus.

„Jeigu nesilaikysime principo, kad visoje ES turėtų būti laikomasi vienodų taisyklių, visa Europa pradės byrėti“, – savaitės pradžioje kalbėjo Europos Komisijos vicepirmininkė Vera Jourova.

Sekmadienį Lenkijoje vyko masinės demonstracijos reiškiant paramą šalies buvimui ES – taip siekta sukritikuoti konservatyvią valdžią, kurios vykdoma politika kuria „tiesų kelią pasitraukti iš Bendrijos“.

Pagrindiniame proteste Varšuvoje dalyvavo nuo 80 iki 100 tūkstančių dalyvių, jie akivaizdžiai reiškė nepasitenkinimą tiek valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (lenk. Prawo i Sprawiedliwość – PiS) veiksmais, tiek šiai partijai pataikaujančiam Konstituciniam Tribunolui.

„Pseudotribunolas“

„Pseudotribunolas – žmonių grupė, kurie apsirengę teisėjų mantijomis valdančiosios partijos vadovo sprendimu nusprendė, kad mūsų valstybę reikia išvesti iš ES“, – susirinkusiems žmonėms kalbėjo opozicinės partijos „Piliečių platforma“ vadovas Donaldas Tuskas.

Dar ketvirtadienį šalies Konstitucinis Tribunolas paskelbė, kad kai kurios ES teisinės taisyklės „nedera su Lenkijos Konstitucija“.

KT Lenkijoje opozicijos atstovų ir ekspertų laikomas savotišku valdančiųjų partijos PiS žaisliuku, o jo vyriausioji teisėja Julia Przylebska yra artima PiS vadovo Jaroslawo Kaczynskio bendražygė.

Ekspertų manymu, KT Lenkijoje yra nelegitimus, nes J. Przylebska į teismo teisėjų sudėtį buvo priimta laužant taisykles.

„J. Przylebskos tribunolo sprendimas yra dar vienas pavyzdys, kaip pakeičiami įstatymai, einant „per užpakalines duris“. Pirmas toks bandymas dėl abortų įstatymo šalyje taip pat baigėsi masiniais protestais“, – LRT.lt kalbėjo Socialinių ir humanitarinių mokslų universiteto Varšuvoje (SWPS) politologė Marta Zerkowska-Balas.

„Mes visada buvome Europoje ir niekas mūsų iš jos neišprašys“, – „Polsat“ citavo 94-erių karo veteranės, pasipriešinimo prieš nacistinę Vokietiją dalyvės Wandos Traczyk-Stawskos žodžius.

Panašių protestų vyko ir kituose Lenkijos miestuose, pavyzdžiui, Krokuvoje, ten 9 tūkstančiai žmonių skandavo „Mes liekame, o Vyriausybė išeina“, citavo „Gazeta Wyborcza“.

Politologė M. Zerkowska-Balas teigė, kad Lenkijos žmonėms klausimas dėl išstojimo iš ES nėra pats svarbiausias, organizuojant masinius protestus.

„Taip buvo išreiškiama parama ES, tačiau tai labiau buvo susiję su nepasitenkinimu Vyriausybe ir jos veiksmais. Šį kartą lenkai pademonstravo paramą europinėms, demokratinėms vertybėms, taip pat pasisakė prieš teisės viršenybės pažeidimus Lenkijoje“, – aiškino M. Zerkowska-Balas.

Politologo iš Varšuvos instituto Pawelo Pawlowskio teigimu, opozicijos organizuojamuose protestuose naudojami tie patys naratyvai.

„Kalbama apie tą patį – kad valdančioji partija naikina demokratiją šalyje, kad šalies piliečiai yra pavojuje ar kad Lenkija paliks ES. Tai nepasitvirtino ir galime pastebėti, kad opozicijos rėmėjai yra demobilizuojami“, – aiškino P. Pawlowskis.

„Esame ir būsime ES“

Po protestų Lenkijoje savo žinutę ištransliuoti norėjo ir prieštaringai vertinama šalies valdžia.

„Esame ir būsime ES nariais. „Polexit“ terminas yra silpnos opozicijos išradimas, ji neturi jokių kitų idėjų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė premjero pavaduotojas Jacekas Sasinas.

Panašią retoriką išlaiko ir ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis ir jau minėtas PiS pirmininkas J. Kaczynskis, jie taip pat kaltina opozicijos atstovus skleidžiant „netikrą informaciją, kad išgąsdintų elektoratą, kuris remia narystę ES“.

Visgi nemažai prieštaravimų kelia J. Kaczynskio partijos bendražygių Mareko Suskio ir Ryszardo Terleckio prieš ES nukreipta retorika.

M. Suskis dar praėjusį mėnesį Briuselį pavadino „okupantu“ ir teigė, kad „prieš jį reikia kovoti“, tada R. Terleckis kalbėjo, kad „Jungtinė Karalystė pasielgė deramai išstodama iš ES ir taip pasipriešindama Briuselio biurokratijos diktatūrai“.

R. Terleckis, kuris yra ir PiS frakcijos parlamente vadovas, vėliau pridūrė, kad Lenkija nori likti ES, bet tam reikalingi „drastiški sprendimai“.

„Santykiai tarp Briuselio ir Varšuvos yra komplikuoti, neretai primenantys virvės traukimą, kuomet kalbame apie teisės viršenybę ir prisitaikymą prie ES taisyklių. Lenkija stumia ribas ir laužo taisykles, o Bendrija atsako grasinimais ir tam tikromis bausmėmis“, – aiškino SWPS politologė M. Zerkowska-Balas.

„Lenkijos Vyriausybė yra labai skeptiška Briuselio atžvilgiu, nes įžvelgia grėsmę tradicinėms vertybėms, kurios svarbios didelei Lenkijos visuomenės daliai“, – kalbėjo Varšuvos instituto ekspertas P. Pawlowskis.

Nemažai reikšmės Lenkijos valdžios galimybėms turi ir susitarimas su Europos Komisija (EK) dėl ekonomikos atsigavimo po COVID-19 pandemijos plano.

EK dar iki šiol nėra patvirtinusi Lenkijos 57 milijardų eurų vertės plano, kuris gyvybiškai svarbus Vyriausybei.

Manoma, kad Lenkijos valdžia galimai bando siekti kompromisų su Briuseliu, naudodama šalies Konstitucinio Teismo sprendimą kaip svertą savo naudai, nes jis dar nėra pasirašytas.

„Lenkijai partnerystė su ES yra naudinga, vien atsižvelgiant į paramą, skiriamą atsigauti nuo COVID-19 pandemijos. Ją teigiamai priima ir lenkai. Neverta užmiršti ir to, kad ES reikia pačios Lenkijos, kad pavyktų susitvarkyti su migrantų krize prie rytinių Bendrijos sienų“, – teigė M. Zerkowska-Balas.

„Nemanau, kad Lenkija imsis aktyvesnių veiksmų išstoti iš Sąjungos, nebent norėtų izoliuoti save nuo Bendrijos. Visgi problema tai tampa tuomet, kai „Polexit“ terminą viešajame diskurse pradeda vartoti politikai“, – pridūrė SWPS politologė.

Jai antrino ir Varšuvos instituto politologas P. Pawlowskis.

„Nors yra tam tikrų nesutarimų dėl energijos rinkos ir aplinkosauginių reguliavimų, išlieka didelė Lenkijos visuomenės parama ES ir nėra jokios rizikos, kad „Polexit“ galėtų įvykti artimiausiu metu“, – kalbėjo P. Pawlowskis.

Čekijoje – žemės drebėjimui prilygstantys pokyčiai

Praėjusį savaitgalį pokyčiai sudrebino ir kitas Vidurio Europos valstybes, įskaitant ir Austriją bei Čekiją.

Čekijoje pralaimėjimą rinkimuose patyrė prieštaringai vertinamo ir „Pandora Papers“ istorijoje figūravusio šalies premjero Andrejaus Babišo populistinė partija ANO.

„Jam anksčiau pavyko pasiekti aukštumų, iškeliant migracijos retoriką, bet šįkart prieš migrantus nukreiptų šnekų neužteko – jis pralaimėjo“, – kalbėjo Brno Masaryko universiteto politologas Otto Eiblas.

Pralaimėjimas paskatino kalbas ir apie keblią A. Babišo politinę ateitį, nuo kurios priklausomas tiek jis, tiek prastesnės sveikatos kamuojamas ir raktą nuo naujos šalies Vyriausybės laikantis prezidentas Milošas Zemanas.

Šalies prezidento būklė ypač suprastėjo sekmadienį po susitikimo su A. Babišu, tada jis buvo išgabentas į ligoninės intensyviosios terapijos skyrių.

Kaip pavyko užfiksuoti šalies žurnalistams, pakeliui į ligoninę prezidentas M. Zemanas buvo be sąmonės.

Būtent M. Zemanas skiria būsimąjį šalies premjerą, tad dabar nežinioje atsidūrė tiek A. Babišo ANO partija, tiek ir likusios parlamento rinkimuose dalyvavusios politinės jėgos.

„Pacientas hospitalizuotas Prahos karinėje universitetinėje ligoninėje intensyviosios terapijos skyriuje“, – žurnalistams praėjusios savaitės pabaigoje sakė prezidento asmeninis gydytojas Miroslavas Zavoralis.

Nors opozicinės partijos Čekijoje užsitikrino daugiau balsų, A. Babišas nepraranda vilties, kad būtent jam prezidentas paves formuoti naująją Vyriausybę.

Visgi LRT.lt Brno Masaryko universiteto politologas Petras Kaniokas tikino, kad naujoji Vyriausybė Čekijoje greičiausiai bus be A. Babišo valdomų jėgų.

„Didžioji partijų dalis Vyriausybėje greičiausiai bus proeuropietiškos. Naujoje sudėtyje tikrai nebus A. Babišo, dažnai atsidurdavusio skandalų ir interesų konfliktų sūkuryje. Tai buvo problema, kuri nuolat kenkdavo Čekijos reputacijai ES, ir tai išnyks. Požiūris į ES turėtų būti konstruktyvesnis, pozityvesnis ir kooperatyvesnis“, – kalbėjo Masaryko universiteto ekspertas.

Pasak jo, didelis smūgis rinkimus pralaimėjus A. Babišui bus suduotas ir Višegrado ketvertuko nariams.

„Tam bendradarbiavimo formatui bus suduotas smūgis, nors iš tikrųjų tai tebuvo savotiškas mitas ir pati partnerystė buvo labiau grįsta savotiškomis simpatijomis, kaip antai santykis tarp A. Babišo ir Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano“, – teigė politologas P. Kaniokas.

„Rinkimai Čekijoje sukėlė savotišką žemės drebėjimą, nes savo mandatus Čekijos deputatų rūmuose prarado socialdemokratai ir komunistai, taip pat neaišku dėl prezidento M. Zemano sveikatos būklės. Tikėtina, kad Čekija ieškos naujų sąjungininkų tarp užsienio valstybių“, – pridūrė Masaryko universiteto ekspertas.

Traukėsi kancleris

Ne mažiau aktualūs pasikeitimai supurtė ir Austrijos Vyriausybę, kuomet iš posto turėjo pasitraukti šios šalies kancleris Sebastianas Kurzas.

Politikas buvo priverstas atsistatydinti po to, kai trečiadienį šalies prokurorai įvykdė kratas jo Liaudies partijos (OeVP) biuruose ir buvo paskelbta, kad atliekamas tyrimas dėl korupcijos, kuriame figūruoja S. Kurzas ir dar 9 asmenys.

Pareigūnų manymu, Austrijos Vyriausybės lėšos galėjo būti panaudotos korupcinei schemai įgyvendinti, kuomet šalies valdantieji norėjo užsitikrinti palankų požiūrį ir nušvietimą valstybės žiniasklaidoje.

Šeštadienį atsistatydinęs S. Kurzas neigia daręs neteisėtus veiksmus ir aiškino, kad mesti kaltinimai yra „klaidingi“. Politikas pareiškė, kad toliau bus partijos vadovu ir dirbs parlamente.

„Mano šalis yra svarbesnė nei mano paties asmenybė. Atsistatydinu, kad išvengtume chaoso“, – kalbėjo jis savaitgalį.

Manoma, kad greitą pasitraukimą iš posto nulėmė ir tai, kad S. Kurzas siekia išlaikyti galią savo partijoje ir išvengti galimų didesnių pasikeitimų Austrijos Vyriausybėje.

S. Kurzą pirmadienį poste pakeitė iki tol užsienio reikalų ministro pareigas šalyje ėjęs Alexanderis Stallenbergas.

„Jokių didesnių pokyčių Austrijos politikoje tikėtis nereikėtų, nes S. Kurzą pakeitė jo bendražygis“, – situaciją kaimyninėje valstybėje vertino Brno Masaryko universiteto politologas P. Kaniokas.

Vengrijoje opozicija ruošiasi mesti iššūkį Orbanui

Vengrijos opozicijos pirminius rinkimus laimėjusi Klara Dobrev naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad 2022 metų pavasarį įvyksiantys rinkimai nulems šalies pasirinkimą „tarp premjero Viktoro Orbano ir Europos“.

„Jeigu norite išlikti Europoje, jums teks balsuoti už vieningą opoziciją“ – kalbėjo dabar Europos Parlamento viceprezidentės pareigas užimanti K. Dobrev.

Politiniai pasikeitimai kaimyninėje Čekijoje gali parodyti, kad nuo 2010 m. Vengriją valdančio konservatyvaus premjero pozicijos gali nebebūti tokios tvarios, kaip anksčiau.

Nuversti V. Orbaną iš posto šįkart bandys jungtinė opozicijos koalicija, sudaryta iš socialistų, liberalų ir centro kairės „Jobbik“ partijos.

„Orbano susidūrimai su Briuseliu nesuteikia jokio kelio atgal ir jei jis nepakeis savo politikos, Vengrija praras ES finansinių fondų paramą“, – kritikos valstybės lyderiui negailėjo K. Dobrev.

Kol kas nuomonių apklausos rodo, kad opozicijos koalicija ir valdančioji „Fidesz“ partija eina koja kojon, tad V. Orbanas su bendražygiais tikrai negali jaustis ramus prieš artėjančius parlamento rinkimus.

Slovakijoje taip pat neslūgsta įtampa ir kalbos dėl žurnalistų padėties šalyje bei įsivešėjusios korupcijos skandalų.

Byla, susijusi su 2018 metais nužudytu žurnalistu Janu Kuciaku, iki dabar slepiama po devyniais užraktais, o dėl informacijos apie žurnalisto nužudymą stabdymo tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų“ pasirašė bendrą susitarimą, ragindama Slovakijos institucijas leisti atskleisti „kriminalinio įvykio faktus“.

Šalis toliau bando atsikratyti ir korupcijos šleifo – praėjusį mėnesį 14 metų laisvės atėmimo bausme nubaustas specialusis šalies prokuroras Dušanas Kovačikas.

Visgi dar pavasarį prisiekusi Slovakijos Vyriausybė ir pati neišvengė skandalų, kuomet sudarė slaptą susitarimą su Rusija dėl prieštaringai vertinamų COVID-19 vakcinų „Sputnik V“ pirkimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt