Pasaulyje

2021.10.17 12:30

„Vieną dieną Rusija bus laisva“ – opozicionierius pabėgo iš šalies, kai prie lifto jo laukė 20 pareigūnų

Дмитрий Семёнов, LRT Televizijos laida „Rusų gatvė“, LRT.lt2021.10.17 12:30

„Rusija bus laisva. Vienintelis dalykas, apie kurį norėčiau iš karto įspėti, – tai nebus greitas procesas. Nemanykite, kad jau rytoj pavirsime paukščiu gražiomis plunksnomis, kuris puikiai giedos, ir visi bus laimingi“, – laidai „Rusų gatvė“ sakė buvęs Rusijos viceministras, o dabar vienas iš pagrindinių opozicionierių, populiarių vaizdaraščių kūrėjas Vladimiras Milovas.

Šią publikaciją galite skaityti ir rusų kalba.

Rusų politiką ir ekonomistą Vladimirą Milovą nuo šių metų balandžio galima dažnai sutikti Vilniaus gatvėse. Dėl galimo baudžiamojo persekiojimo jis su šeima ir keturkoju augintiniu Frankiu persikėlė gyventi į mūsų šalį.

49-erių vyras jau yra sukaupęs nemažai patirties – nuo Vyriausybės nario ir vieno skaitomiausių laikraščio „Vedomosti“ apžvalgininkų pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje jis pamažu pasiekė vieno iš Rusijos opozicijos lyderių statusą. Anglų kalbos mokytojos ir inžinieriaus sūnus Vladimiras dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje gana greitai pradėjo kilti karjeros laiptais.

„1997 metais nusprendžiau pabandyti įsidarbinti federalinėje Vyriausybėje, pačiose žemiausiose pareigose, – pasakoja Vladimiras Milovas. – Tai sutapo su nauju reformų paketu, siejamu su tuo, kad Borisas Nemcovas tapo pirmuoju vicepremjeru. O aš kaip tik dirbau gerai man pažįstamame energetikos sektoriuje – mes reguliavome ir reformavome energetikos monopolijas. Tolesnė mano karjera ir prasidėjo nuo 1997 m. Labai greitai pradėjau kilti tarnyboje, nes buvau raštingas, mokėjau anglų kalbą, turėjau tarptautinės patirties, buvau įvaldęs kompiuterį, gerai rašiau, viską greitai suvokdavau, jau žinojau apie pramonę, buvau apvažiavęs visą virtinę gamyklų tiek Rusijoje, tiek užsienyje. Aš supratau, kaip visa tai veikia, todėl man tai buvo pakankamai lengva. Tada apskritai buvo labai lengva (jei kažką sugebėjai) kilti karjeros laiptais. Ir štai, nepraėjus nė dvejiems metams, tapau Federalinės energetikos komisijos, kuri reguliavo elektros ir dujų rinkas, valdybos pirmininku. Po poros metų tapau energetikos ministro patarėju, o paskui ir viceministru.“

Tačiau darbas viceministro pareigose buvo trumpalaikis. Nepraėjus nė metams, jam teko trauktis.

„Visų pirma, 2001 metų lapkritį ten ėjau susitaręs, kad būsiu greitai paskirtas, tačiau tai užtruko, – prisimena Vladimiras. – Pusę metų buvau patarėjas, faktiškai turėjęs viceministro įgaliojimus. Galiu pasakyti, kodėl manęs ilgai neskyrė – tam priešinosi FSB, Vyriausybės aparatas ir prezidento administracija. Nes apie mane iš karto pasakė, kad esu „nepatikimas“ ir „griaunu Rusijos valstybingumo pamatus“. Reikalas tas, kad aš visą laiką atvirai palaikiau rinkos reformas, priešinausi ekonomikos perdavimui į valstybės rankas. Kaip Vyriausybės pareigūnas, aš 2000 metų rinkimuose balsavau prieš Vladimirą Putiną ir to neslėpiau. Dirbdamas valstybės tarnyboje atvirai prieštaravau sovietinio himno grąžinimui. Todėl prie mano pavardės buvo krūva „raudonų antspaudų“. Ir todėl šis paskyrimas tiek ilgai užtruko. Apskritai, tai buvo tokia labai konservatyvi sovietinė ministerija, kurioje faktiškai jaučiausi visiškai vienas. Sutarėme su Germanu Grefu ir jo pavaduotoju Andrejumi Šaronovu, kuris vykdė svarbias reformas, kad aš ateisiu kaip reformų šalininkų atstovas. Tačiau toje sovietinėje karalystėje būti reformų šalininkų atstovu buvo labai sunku. Žinoma, ten įsivėliau į daugybę įvairiausių konfliktų. Kurį laiką laikiausi, tačiau paskutinis lašas buvo tai, kad aš buvau dujų reformos („Gazprom“ suskaidymo ir konkurencingos rinkos kūrimo koncepcijos) iniciatorius, o V. Putinas asmeniškai šią reformą vetavo. Jis pasakė, kad to nebus, kad „Gazprom“ nebus skaidoma.“

Išėjęs iš Vyriausybės, Vladimiras Milovas penkerius metus dirbo nepriklausomu ekspertu ir buvo vienu skaitomiausių laikraščio „Vedomosti“ apžvalgininkų. Tačiau 2007 metais jis perėjo į atvirai valdžiai oponuojančių aktyvistų gretas. Čia, kaip ir įsidarbinant Vyriausybėje, pagrindinį vaidmenį vėl suvaidino Borisas Nemcovas.

„Kai aš tam pagaliau pribrendau, man paskambino Borisas Nemcovas. Tada, 2007 metais, jiems nepavyko surengti sėkmingos rinkimų kampanijos – dešiniųjų jėgų sąjunga gavo mažiau nei 1 procentą balsų. Visi jie buvo labai nusiminę, prislėgti, tačiau B. Nemcovas žvelgė į priekį ir galvojo, ką daryti toliau. Jis skaitė mano rubrikas laikraštyje „Vedomosti“ ir pasiūlė paprasta kalba parašyti trumpą apžvalginį pranešimą apie tai, kodėl V. Putino sėkmė tėra fasadas, už kurio slypi degradacija ir sistemingas Rusijos kursas ne į tą pusę. Mes parašėme tokią apžvalgą, ji pasirodė 2008 metų vasarį ir vadinosi „Putinas. Rezultatai“. Po to buvo dar keletas panašių apžvalgų ir tai tapo mano, kaip politiko, debiutu. Nuo to laiko dalyvavau beveik visuose „judėjimuose“, kuriuos tik organizavo Rusijos opozicija, siekdama pakeisti situaciją. Tačiau mūsų situacija sudėtinga, todėl sunku ją radikaliai pakeisti. Kita vertus, per tą laiką iš entuziastų grupės, suprantančios, kad kažkas yra negerai, išaugome iki didelio nacionalinio judėjimo, kuriam vadovauja Aleksejus Navalnas“, – sako Vladimiras.

B. Nemcovo ir V. Milovo ekspertinių ataskaitų serija buvo viena iš priežasčių, kodėl 2011 metais V. Putinas juos atskirai paminėjo tiesioginiame eteryje.

„Ko iš tiesų siekia Nemcovas, Ryžkovas, Milovas ir kiti? Pinigų ir valdžios“, – tuomet sakė Rusijos valstybės vadovas.

Vladimiro Milovo atsakymas į tą patį klausimą kardinaliai skiriasi nuo Rusijos prezidento prielaidų.

„Aš manau, kad mes nusipelnėme bent jau tiesiog gyventi normalų gyvenimą, kaip Europos Sąjungoje, ko praktiškai niekada mūsų istorijoje nebuvo, – sako jis. – Antra, mes tikrai nusipelnėme būti šalimi, kurios pasaulio žmonės nustotų bijoti, nes turime raketų ir galime kažkur įsiveržti. Priešingai, norėtųsi, kad jie pradėtų mus mylėti, nes turime puikią literatūrą, muziką, gražią gamtą, esame taikūs žmonės ir normaliai sugyvename su visais. Šito norėčiau. Aš apie tai net atskirą laidą nufilmavau. Žinai, apie ką? Apie rusiškas suvenyrų parduotuves Arbate. Nes mano galvoje yra vienas Rusijos įvaizdis – gražu, žalia, menas, muzika, literatūra, vaikai, gamta. O užeini į suvenyrų parduotuvę – ten vien kažkokia karinė technika, Stalinas, Ivanas Rūstusis ir atrodo, kad tave tuoj pasodins arba sušaudys. Šalies įvaizdis yra tarsi suvenyrų parduotuvė. Bet tai yra baisu! Aš noriu, kad viskas būtų visiškai kitaip!“

Vladimiro Milovo pateiktas suvenyrų parduotuvės, kaip Rusijos įvaizdžio, pavyzdys nėra hiperbolė. Vienas artimiausių jo bendraminčių Borisas Nemcovas 2015 metais buvo nužudytas Kremliaus prieigose. O artimiausias jo šiandienos sąjungininkas Aleksejus Navalnas sėdi kalėjime.

O ir aplink patį Vladimirą Milovą ėmė kauptis debesys. 2021 metų balandį jis persikėlė į Lietuvą.

„Kai prasidėjo protestai po A. Navalno sugrįžimo, buvo keletas veiksnių, paskatinusių mane išvykti iš šalies. Ir anksčiau keletą kartų buvau sulaikytas, tačiau tiek policijos prie savo namų durų dar niekada nebuvo tekę matyti! Ten iš tikrųjų atsiuntė visą būrį, kokius 20 žmonių, ir jie visą dieną budėjo lifte. Aš net nėjau iš namų, nes jaučiau, kad tai baigsis areštu ir teks sėsti. Taip daugelis mūsų kolegų daugiau nei pusmečiui atsidūrė namų arešte ir gavo laisvės apribojimo bausmes. Be to, gerai žinomas V. Putino sėbras Jevgenijus Prigožinas – jį vadina virėju, bet iš tiesų jis yra banditas ir žudikas, – pateikė man keletą ieškinių (jų bendra suma siekia kelis šimtus tūkstančių eurų). Aš jį visą laiką taip atvirai apibūdinu, o jį tai labai žeidžia, todėl jis nuolat mane paduoda į teismą. Viskas ėjo link to, kad jei neišvažiuosiu dabar, tai po kurio laiko šie ieškiniai įsiteisės, ir aš nebeturėsiu galimybės išvykti. Kitaip tariant, liksiu uždarytas Rusijoje, gal net sėsiu į kalėjimą“, – sako opozicijos atstovas.

Aiškindamas, kodėl pasirinko Lietuvą, Vladimiras Milovas išvardija nemažai mūsų šalies privalumų.

„Prisimenu, kaip prieš 30 metų, Lietuvai įžengus į lemiamą kovos už nepriklausomybę etapą, ėjome į visas tas demonstracijas Maskvoje su šūkiu „Bolševikai, šalin rankas nuo Lietuvos!“. Dalyvavau jose. Man tada buvo 19. Noriu pasakyti, kad esu čia ne kartą buvęs. Pažįstu daug politikų, todėl nebuvo sudėtinga sutarti dėl pasilikimo Lietuvoje. Be to, man patinka šalis, kurią lietuviai susikūrė per šiuos 30 metų. Aš tai visada minėjau kaip sėkmės pavyzdį – štai ką turėjome daryti! Čia malonu ir patogu būti. Čia valdžia (ir apskritai visos pagrindinės politinės jėgos) puikiai supranta, kas vyksta Rusijoje ir kitose autoritarinėse šalyse. Ir jie visada užima lyderio poziciją, remdami demokratiją įvairiose pasaulio dalyse, ar tai būtų Rusija, Baltarusija, Taivanas ar Honkongas, kaip kad pastaruoju metu matome.“

Vienas iš šių dienų ypatumų yra tas, kad gali daryti įtaką savo šalies auditorijai, būdamas už jos ribų. Tam puikiai pasitarnauja socialiniai tinklai ir „YouTube“. Taigi ir Vladimirui Milovui tam tikru momentu teko atsiduoti laikmečio dvasiai. Šiandien jis yra populiarios „Navalny. Live“ kanalu transliuojamos ekonominės programos „Kur pinigai?“ autorius. Tačiau jis turi ir savo kanalą, transliuojantį istorinių ir politologinių programų ciklus.

„Prieš porą metų nusprendžiau susikurti savo kanalą asmeniškai man įdomiems projektams. Pavyzdžiui, pirmoji mano parodyta laida buvo apie tarptautinę politiką „Glamonės su diktatoriais“, kurioje analizavau demokratinio ir autoritarinio pasaulio priešpriešą. Vėliau buvo daug kitų dalykų. Turiu laidų apie tai, kaip aprūpinti Rusiją ir kokių reformų reikia ateityje. Yra istorinis ciklas apie tai, kaip Sovietų Sąjunga ėjo link žlugimo ir apie dešimtąjį dešimtmetį. Aš kalbu apie tai, kas įdomu man, bet matau, kad žmonės susidomėję tai priima. Netrukus turėsiu beveik 300 tūkstančių sekėjų, nors prieš dvejus metus jų buvo lygiai nulis. Apskritai jaučiu, kad žmonėms labai reikia rimtai pasikalbėti apie tai, kas vyksta aplink. Ne klišėmis, ne keliant isteriją, kaip tai daro valstybinė propaganda, bet per gerai apgalvotą situacijos analizę, kaip mes kartu su likusiu pasauliu sprendžiame rimtas problemas, įskaitant ir tai, kaip Rusijai išsikapstyti iš tos pelkės, į kurią ją atvedė V. Putinas“, – aiškina pašnekovas.

Nepaisant to, kad kasmet Rusija valdoma vis griežčiau, Vladimiras Milovas neabejoja, kad anksčiau ar vėliau šalis taps laisva. Ir jau laisvoje Rusijoje bus įamžintas Boriso Nemcovo atminimas.

„Rusija bus laisva. Vienintelis dalykas, apie kurį norėčiau iš karto įspėti, – tai nebus greitas procesas, nebus lengvas procesas. Nemanykite, kad jau rytoj pavirsime paukščiu gražiomis plunksnomis, kuris puikiai giedos, ir visi bus laimingi Ne, visa tai bus pakankamai skausminga. Tokį surūdijusį inertišką ratą sukti labai labai sunku. Bet jis sukasi tik viena kryptimi. Todėl neturime jokios autoritarinės ateities. Rusijos ateitis yra laisvė, demokratija, integracija į išsivysčiusį demokratinį pasaulį, nors tai nebus lengva“, – interviu laidai „Rusų gatvė“ baigė buvęs Rusijos viceministras, o dabar vienas iš opozicijos lyderių Vladimiras Milovas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt