Pasaulyje

2021.10.14 22:10

David Schulz. Joe Bideno paskutinis „valio“

David Schulz, Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys2021.10.14 22:10

Ateinančios kelios savaitės, ko gero, gali būti paskutinė galimybė JAV prezidentui Joe Bidenui išnaudoti progą palikti ženklą Amerikos politikoje. Visi tai žino Vašingtone ir, turbūt, visame pasaulyje. Štai kodėl politinė kartelė yra užkelta taip aukštai, rašo Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys prof. Davidas Schulzas.

Bideno paskutinis „valio“ yra iš dalies susijęs su jo amžiumi. Dabar jam 78-eri. Daug kas manė, kad jis buvo per senas kandidatuoti į prezidentus ir mažai kas tikisi, kad jis kandidatuos antrai kadencijai, kai jam jau bus 81-eri. Daugelis mato jį kaip tranzitinę figūrą, laikančią vietą naujosios kartos Demokratų partijos atstovui ir čia turima mintyje jo galima įpėdinė 2024-ųjų rinkimuose, viceprezidentė Kamala Harris.

Tačiau jo amžius yra tik viena iš priežasčių dėl jo galimai paskutinio „valio“. Štai kodėl jis stengiasi įgyvendinti tiek daug teisėkūros iniciatyvų.

Bidenas ir Demokratų partija turi ambicingą darbotvarkę. Bidenas jau pasirašė 1,6 trilijono JAV dolerių vertės planą kovai su pandemija. Papildomai, jis siekia dar 1,1 trilijono JAV dolerių infrastruktūrai. Jis taip pat siekia 3,5 trilijono JAV dolerių įvairioms socialinėms ir ekonominėms priemonėms, susijusioms su mokesčių didinimu, kurių Demokratai siekia dar nuo Ronaldo Reigano prezidentavimo laikų. Jei šios iniciatyvos bus įgyvendintos, jos pasuks Amerikos politiką kita kryptimi nei dabar einama dar nuo 1980-ųjų. Tai nukeltų JAV į 70-uosius, kai pats Bidenas pirmą kartą buvo išrinktas į Senatą. Bidenas ir demokratai taip pat siekia atstatyti tai, kas pasikeitė per Trumpo erą. Jie nori keisti su rinkimų teise, imigracija, energetika ir kitomis sritimis susijusį reglamentavimą. Vis dėlto, šiame kelyje yra daug kliūčių.

Demokratų partija išlaiko tik minimalią balsų persvarą Atstovų Rūmuose. Senate balsai yra pasidalinę visiškai po lygiai ir tik Konstitucijos pataisa leidžia Demokratų vice prezidentui nulemti persvarą vienu balsu. Vis dėlto, pagal galiojančias Senato procedūras, daugelyje teisėkūros iniciatyvų vienas senatorius gali blokuoti bet kokią iniciatyvą, o šią blokavimo teisę galima įveikti 60 senatorių balsų. Tai reiškia, kad daugeliu atvejų sėkmingam teisėkūros procedūrų vyksmui yra reikalinga efektyvi 60 senatorių dauguma. Nedidelė išimtis šioje srityje yra taikoma biudžeto tvirtinimo procedūrai – tuomet užtenka paprastos balsų daugumos.

Teoriškai Bidenas gali prastumti vieną ar kelias iš savo iniciatyvų (bet ne visas) derybų su oponentais keliu. Vis dėlto, du iš Demokratų partijos senatorių – Joe Manchin iš Vakarų Virdžinijos ir Kyrsten Sinema iš Arizonos – nėra aktyviai palaikantys Bideno iniciatyvas, taip, kaip jis to norėtų. Nėra tokie jau aktyviai palaikantys ir kiti partijos kolegos Kongrese. Nuosaikūs Demokratai nepalaiko išlaidų didinimu grįstos politikos ir mokesčių turtingiesiems bei korporacijoms kėlimo. Progresyvieji Demokratai kaip Bernie Sandersas, mano kad siūlomos iniciatyvos nėra pakankamai nukreiptos į ilgojo laikotarpio pokyčius. Abi pusės laikosi savo pozicijos, žinodamos, kad Respublikonų partija neparems balsais nei vienos iš jų.

Jei dvi Demokratų partijos pusės nesutaria, akivaizdi išeitis – siekti kompromiso ir bandyti prastumti tas iniciatyvas, kurias įmanoma, o kovą dėl didesnių ambicijų – atidėti rytdienai. Išskyrus paskutinįjį „valio“.

Tikėtina, kad po 2022-ųjų vidurio kadencijos rinkimų Demokratai praras daugumą arba Atstovų Rūmuose, arba Senate, o gal ir abiejuose rūmuose. Išskyrus situaciją 2002-aisiais, susiklosčiusią po 2001 m. rugsėjo 11-osios teroristinių atakų, joks kadenciją einantis prezidentas negalėjo užtikrinti, kad jo partija vidurio kadencijos rinkimuose iškovotų papildomų vietų Kongrese. Bidenas, progresyvieji ir nuosaikieji Demokratai, taip pat Respublikonai – visi tai žino. Tai sukuria tam tikrą nepagrįstą lūkestį tikėtis, kad oponuojančiai šaliai nepasiseks, arba, kad oponuojanti šalis išsigąs. Tai veda į politinę situacija, kurioje Demokratai nori išnaudoti paskutinį šansą gauti tai, ko jie nori, o Respublikonai siekia stabdyti darbotvarkę, priversti Bideną atrodyti blogai, perimti Kongreso valdymą 2022-aisiais ir sužlugdyti Bideno bei Demokratų partijos reformas.

Bideno prezidentavimo sėkmė priklauso nuo to, kaip jam sekasi susitvarkyti su pandemija ir ekonominiais iššūkiais. Bet ji taip pat priklauso ir nuo teisėkūros iniciatyvų sėkmės, kuriomis siekiama įgyvendinti reformas, apimančias ir tas pačias, su pandemija ir ekonomika susijusias problemas. Tačiau jo iniciatyvos turi ir didesnių tikslų, kurie gali siekti 2024-uosius arba dar toliau. Skirtingai nei kiti prezidentai, panašu, jog Bidenas po nesėkmės Afganistane negalės pasinaudoti užsienio politikos „nuotykiais“, kad sustiprintų savo padėtį. Dar daugiau, bent jau kalbant apie užsienio politiką, Bidenas per daug negriauna Trumpo linijos. Jis nerodo nei labai didelio noro, nei didelių gebėjimų pakeisti Amerikos kursą ar savo kaip Prezidento laikyseną šioje srityje.

Vis dėlto, vidaus politikoje lūkesčių kartelė užkelta labai aukštai. Jis turi paskutinį šansą sulaukti sėkmės per kelis mėnesius dar šiais metais. Visi žino, kad tai paskutinis jo „valio“, todėl tai gali ir nepavykti.

Prof. Davidas Schulzas yra Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys.

Šiame straipsnyje pateikiama autoriaus nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su LRT nuomone.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt