Pasaulyje

2021.10.16 14:48

Lukašenkos laukia tarptautinis tribunolas? ES politikai žada priversti Minską atsakyti už represijas

LRT.lt2021.10.16 14:48

Strasbūre posėdžiaujančio Europos Parlamento nariai yra pasirengę reikalauti patraukti represijas prieš savo šalies piliečius organizavusį neteisėtą Baltarusijos prezidentą tarptautinėn baudžiamojon atsakomybėn, rašo „Deutsche Welle“ (DW). 

Europarlamentarai yra pasiruošę didinti spaudimą, siekiant patraukti neteisėtą Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką baudžiamojon atsakomybėn, apkaltinus masinių kankinimų ir represijų organizavimu.

Antradienį buvęs Lietuvos ministras pirmininkas europarlamentaras Andrius Kubilius kalbėdamas parlamente Strasbūre sakė, kad „A. Lukašenka turi stoti prieš Tarptautinį Teisingumo Teismą“.

Jo pozicijai pritarė Vokietijos žaliesiems atstovaujantis europarlamentaras Sergejus Lagodinskis teigęs, kad „prieš A. Lukašenką turi būti pradėtas teisminis procesas dėl kankinimų“.

Tai reiškia, kad šis siūlymas greičiausiai bus įtrauktas į Europos Parlamento rezoliuciją, dėl kurios bus balsuojama šį ketvirtadienį.

Europarlamentarai sako, kad prezidentas A. Lukašenka asmeniškai įsakė neteisėtai suimti ir kankinti opozicijos atstovus, protestavusius prieš ginčijamus 2020 m. rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų rezultatus – mažiausiai 700 suimtųjų vis dar yra kalėjime.

Pasak ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais Eamono Gilmore`o, būtų galima įsteigti tarptautinį tribunolą nusikaltimams Baltarusijoje tirti, „kadangi pati valstybė nenori arba negali veikti ir patraukti šių žmonių atsakomybėn“.

Baltarusija: valstybės remiama kontrabanda

Strasbūre taip pat buvo diskutuojama apie migrantus, daugiausia Irako piliečius, kuriuos Minskas siunčia per sieną į Lenkiją, Lietuvą ir Latviją.

Žinoma, kad tokiu būdu bandydami kirsti sieną žuvo bent penki žmonės.

ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson tai pavadino „valstybės remiama žmonių kontrabanda“.

„Jie [Baltarusijos Vyriausybė] vilioja žmones į Minską, o tada nepažymėtomis transporto priemonės asmenys be skiriamųjų ženklų nugabena juos iki sienos“, – sakė ji kalbėdama parlamente.

Lenkijoje, Latvijoje ir Lietuvoje vis dar galioja nepaprastoji padėtis – šiemet nelegaliai sieną kirto daugiau nei 6 tūkst. žmonių, lyginant su 150 pernai.

Diskusijų Europos Parlamente metu eurokomisarė Ylva Johansen sakė, kad atvykėlių „pastarosiomis savaitėmis ženkliai sumažėjo“.

ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio lobizmas pasiteisino – jam pavyko įtikinti Irako Vyriausybę stabdyti tiesioginius skrydžius iš Bagdado į Minską.

Įžūli Minsko laikysena ES atžvilgiu

Tačiau pirmadienį Minsko parlamentas patvirtino įstatymo projektą, kuriuo siekiama nutraukti Baltarusijos su ES sudarytą susitarimą, leidžiantį į šalį grąžinti pabėgėlius.

„Mes tinkamai informavome ES, kad stabdome šį susitarimą“, – sakė Baltarusijos vidaus reikalų ministras Ivanas Kubrakovas.

Reaguodama į tai, Europos Komisija planuoja nutraukti susitarimą dėl vizų Baltarusijos Vyriausybės pareigūnams. Dėl to pareiškėjams reikės užpildyti žymiai daugiau dokumentų ir išaugs vizų kaina, kuri šiuo metu siekia 35 eurus.

Dar daugiau sankcijų Baltarusijai

ES jau įvedė Baltarusijai įvairių sankcijų, kurioms pradžią davė 2020 m. rugpjūtį vykę prezidento rinkimai – jų ES nelaiko nei laisvais, nei sąžiningais.

Po to įvykęs žiaurus susidorojimas su protestuotojais ir incidentas, kai Baltarusijos valdžia priverstinai Minske nutupdė „Ryanair“ lėktuvą, kad suimtų juo skridusį opozicijos žurnalistą, paskatino ES priimti keturis sankcijų paketus.

Ribojančios priemonės, įskaitant turto įšaldymą ir draudimą keliauti, šiuo metu taikomos 166 aukšto rango Baltarusijos pareigūnams.

Birželio pabaigoje ES taip pat įvedė ekonomines sankcijas, pavyzdžiui, uždraudė Baltarusijai patekti į ES kapitalo rinkas ir apribojo kalio importą į ES, nešusį Baltarusijai didžiulį pelną.

Europarlamentarai ketina pasinaudoti savo rezoliucija ir paskubinti ES išorės veiksmų tarnybos šiuo metu rengiamą penktąjį sankcijų etapą.

Įtampos su Maskva

Nors sienų klausimas šiuo metu yra ES prioritetas, prezidentas A. Lukašenka susiduria su dar viena krize, nukreipusia Minsko valdžios institucijų dėmesį ir paskatinusia konfrontaciją su Maskva.

Viskas prasidėjo nuo incidento rugsėjo 28 d., kuomet per KGB saugumo tarnybų reidą savo bute Minske žuvo IT specialistas ir opozicijos rėmėjas, tačiau įvykus susišaudymui, jam pavyko nukauti vieną specialiųjų tarnybų agentą.

Baltarusijos valstybinė žiniasklaida paviešino labai redaguotą reido vaizdo įrašą, kuriame matyti vaizdas buto viduje, prieš pareigūnams įsilaužiant pro duris.

A. Lukašenkos režimas vyrą pavadino „teroristu“, o vėliau sulaikė prokremliško Rusijos laikraščio „Komsomolskaja Pravda“ žurnalistą bei sustabdė šio leidinio platinimą Baltarusijoje ir užblokavo prieigą prie jo internetinės svetainės.

Toks buvo Baltarusijos valdžios atsakas į laikraštyje paskelbtą interviu su nužudyto IT specialisto klasės draugu, kuris, Minsko manymu, palankiai apie jį atsiliepė.

Reaguodamas į tai, Kremliaus atstovas spaudai Dimitrijus Peskovas sakė, kad „mes tikimės, jog šie apribojimai bus panaikinti ir mūsų gerbiamas leidinys [„Komsomolskaja Pravda“] galės laisvai cirkuliuoti mūsų sąjungininkės Baltarusijos teritorijoje“.

„Vrije Universiteit Brussel“ patarėjas Baltarusijos politikos klausimais Jonathanas Millinsas sako, kad šie pareiškimai liudija apie Maskvos įtūžį.

„Jie atskleidžia tai, ko žmonės Vakaruose neįžvelgia, – DW sakė J. Millinsas. – Tai, kad A. Lukašenka yra neprognozuojamas ir toli gražu ne tiek po Vladimiro Putino padu, kiek mums gali atrodyti.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt