Šįkart užsienio spaudos apžvalgoje – dėmesys tiems, kurie savo turtus slepia užsienyje, kad išvengtų valstybinių mokesčių savo šaliai mokėjimo. Bet kokios yra tokio elgesio priežastys? Ir ar tai visuomet ir visais atžvilgiais blogai? O jeigu tai vis dėl to blogis, kaip su juo kovoti?
Šįkart užsienio spaudos apžvalgoje – dėmesys tiems, kurie savo turtus slepia užsienyje, kad išvengtų valstybinių mokesčių savo šaliai mokėjimo. Bet kokios yra tokio elgesio priežastys? Ir ar tai visuomet ir visais atžvilgiais blogai? O jeigu tai vis dėl to blogis, kaip su juo kovoti?
„Vadinamosios mokesčių oazės turi būti įrašomos ne į finansinius prospektus ar į turizmo brošiūras, bet į juoduosius sąrašus. O kraštams, kurie į tuos sąrašus įtraukiami, turi būti taikomos ekonominės ir kitokios sankcijos“, – rašė Miuncheno dienraštis „Suddeutsche“ ir pridūrė, kad to dar neužtenka:
„Sankcijų turi sulaukti ir tie bankai bei tos advokatų kontoros, kurios pinigų perkėlimą į mokesčių rojus organizuoja ir juose padeda tvarkyti pinigus. Kas deda dideles pinigų sumas į laisvas nuo mokesčių zonas, tas turi sukelti bent pirminį įtarimą, jog nori iš teisėtų valstybinių mokesčių išsisukti“, - rašė Pietų Vokietijos dienraštis.
Pasak dienraščio „Berliner Zeitung“, baudimo priemonių gali nepakakti: „labai tikėtina, kad net ir gerai pasikaustęs mokesčių surinkėjų ir sukčių gaudytojų būrys kovą su mokesčių vengimu neišvengiamai pralaimės.
Juk čia turima reikalo ne su įprastiniais nenaudėliais, kurie nusižengdami mokesčių įstatymams rizikuoja savo laisve ir turtu, o su labai kvalifikuotais ekspertais, kuriuos motyvuoja ne nusikalstamoji energija, bet įstatymų išmanymas.
Jų tikslas yra ne klientams sutaupyti truputį mokesčių, o remiantis įstatymais jų visiškai išvengti, taigi įstatymus ne apeiti, bet juos ir juose įmontuotas landas legaliai ir iki maksimumo išnaudoti“, – rašė Berlyno laikraštis.
Jei taip, – nuo savęs pridursime, – tai tam, kad būtų apsunkinamas mokesčių vengimas, reikia reformuoti įstatymus. Demokratinėje valstybėje, kur įstatymus leidžia parlamentas, galutinė atsakomybė ir priklauso būtent jam.
Tad ir Lietuvoje kaltė dėl politinių blogybių visų pirma tenka Seimui, o ne Vyriausybei. Ir tik žmonių tiesiogiai išrinktas Seimas gali ir privalo tas blogybes šalinti.
Veimaro dienraščio „Thuringische Landeszeitung“ nuomone, „kadangi tokios nereguliuojamos zonos turi Vakarų visuomenėms destabilizuojančio poveikio, su jomis reikia kovoti. Kaip tai daryti, kelią parodė Jungtinės Amerikos Valstijos Šveicarijos atžvilgiu.
Rimta kova su mokesčių oazėmis turi būti pačioje politinių partijų Vakarų demokratijose darbotvarkės viršūnėje“, – rašė Tiuringijos dienraštis.
Chemnico dienraštis „Freie Presse“ taip pat rašė, jog „Jungtinės Amerikos Valstijos mums jau nuo 2010 m. rodo, kaip gali atrodyti efektyvi kova su bėgimu nuo mokesčių. Amerikos vyriausybė visus užsienio finansų institutus įpareigoja informuoti Amerikos mokesčių inspekciją apie juose atidarytas Jungtinių Amerikos Valstijų piliečių sąskaitas.
O finansų institutai, kurie šiuo atžvilgiu nenori bendradarbiauti, įpareigojami Amerikos iždui sumokėti baudą. Imtis tokių radikalių priemonių prieš mokesčių nusikaltėlius Vokietija ir Europa dar nepasiruošusi. Tačiau tik taip, kartu su atitinkamomis mokesčių sutartimis, bus įmanoma mokesčių oazes išdžiovinti“, – rašė rytinės Vokietijos dienraštis.
Pasak Freiburgo dienraščio „Badische“, kovą su bėgimu nuo mokesčių sunkina nacionaliniai egoizmai. Nes vienų praradimai yra kitų laimėjimai – iš vienos šalies ištraukiamas kapitalas laiminamas ir investuojamas kitur, nes ten sukuria darbo vietų ir pajamų.
Privatiems asmenims, firmoms ir valstybėms bėgimas nuo mokesčių yra verslo modelis. Kad jis sumažėtų, galėtų padėti prieš mokesčių oazes nukreiptas politinis spaudimas ir interesų išlyginimas pagal moto: papildomomis mokesčių įplaukomis pasidalinkime“, – rašė Freiburgo dienraštis.
Berlyno ir Hamburgo dienraštis „Welt“ teigė, kad „nors mokesčių vengimą reikia išaiškinti ir nubausti, nevalia nusiristi ligi inkvizicijos. Galų gale visi, turintys pinigų ir besiverčiantys verslu, tampa įtartini, nes „turtingas“ virto kone „nusikaltėlio“ sinonimu“.
Laikraščio nuomone, tai negerai, ir reikia ieškoti kokio nors kitokio sprendimo.
Pasak Šveicarijos dienraščio „Neue Zurcher“, „kol dažnai konfiskacinio lygio valstybiniai mokesčiai kėsinsis į pasaulio turtingųjų lobius, tol šie bandys valstybės iždą apsukinėti. Taip, neteisinga, kai turčiai nedeklaruoja sąžiningai savo einamųjų pajamų ir kitų turtų. Bet klysta ir tie, kur nori perdėtais mokesčiais „nuskalpuoti“ ir sąžininguosius, kaip tai daro socialistai Prancūzijoje ar kairiųjų partija Vokietijoje.
Labai klysta ir tie, kurie mano, kad vis griežtesniu reguliavimu ir totalinio sekimo valstybe pasiseks pramušti sąžiningą mokesčių mokėjimą ir socialinį teisingumą“, – teigė Ciūricho laikraštis.
Vis dėlto, rašė Paryžiaus dienraštis „Monde“, „pagrindinė problema yra ta, kad mokesčių rojai gresia demokratijai. Privatūs turčiai ten yra padėję turtus, kurie tolygūs Jungtinių Amerikos Valstijų ir Japonijos bendriesiems vidaus produktams kartu paėmus.
O mūsų politikai nepaisant visų savo pažadų nieko realiai nepasiekė. Reikia sugriežtinti taisykles dėl pinigų plovimo kontrolės ir tarptautinio, sienas peržengiančio bendradarbiavimo šiuo klausimu, – reikalavo Paryžiaus nuosaikiųjų lairiųjų laikraštis.
Vienos dienraščio „Presse“ požiūriu, „sutelktiniai, koncentruoti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos veiksmai labai greitai išdžiovintų visas mokesčių oazes. Kodėl politikai tikriausiai to nenori, prieš porą dienų atskleidė žurnalistų tinklalapis „ICIJ“: Išsamiuose dokumentuose apie bankų sąskaitas ofšoriniuose rojuose šalia įprastinių įtariamųjų – oligarchų, ginklų prekeivių, diktatorių, tarptautiškai paieškomų apgavikų – yra ir daugelis gerai žinomų politikų“, – rašė Austrijos sostinės dienraštis.
O pasak Milano dienraščio „Corriere della Sera“, „mes esame tik tokių „gudruolių“ atskleidimo pradžioje“.
Apžvalga skaityta per LRT radiją.
