Pasaulyje

2021.10.11 20:55

Kremlius sukūrė pavojingą precedentą – „branduolinis sprendimas“ gniaužia pasaulinį internetą

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2021.10.11 20:55

Kalėjime sėdinčiam Aleksejui Navalnui, kaip ir nė vienam kitam Rusijos opozicionieriui, Kremlius neleido dalyvauti rugsėjį vykusiuose Dūmos rinkimuose. Neabejota, kad juos „laimės“ Vladimirui Putinui lojalios jėgos, bet Maskva nusprendė nerizikuoti ir sukūrė pavojingą precedentą – pirmą kartą didžiosios pasaulio technologijų milžinės buvo priverstos pasiduoti Kremliaus spaudimui.

Antradienį Rusijos ryšių reguliavimo tarnyba „Roskomnadzor“ pagrasino socialiniam tinklui „Facebook“ skirti 5–10 proc. įmonės kasmečio pelno siekiančią baudą už tai, kad iš socialinio tinklo nėra pašalintas Rusijos valdžiai neįtinkantis turinys. Tarnyba nepatikslino, ar baudą skaičiuotų nuo pasaulinio pelno, ar tik nuo uždarbio Rusijoje, kuris kasmet siekia dešimtis milijardų rublių.

Ankstesnės baudos „Facebook“ Rusijoje siekia 1 mln. eurų, piniginių baudų už nepaklusnumą yra sulaukę ir „Google“, „Apple“ bei kiti.

Tačiau dabar Kremlius bando dar labiau griežtinti Vakarų interneto ir technologijų milžinų kontrolę. Anot V. Putino, šių įmonių galia tokia didelė, kad „ji varžosi su suverenių valstybių“ įtaka.

Rusijos pareigūnai kaltino interneto gigantus ir kišimusi į Dūmos rinkimus rugsėjį. Nors rinkimų baigtis buvo aiški, Maskva nerizikavo. Prieš pat balsavimą iš „Google“ ir „Apple“ programėlių platformų dingo A. Navalno komandos sukurta „išmaniojo balsavimo“ programėlė. „Telegram“ taip pat pašalino su tuo susijusią informaciją, „YouTube“ ištrynė vaizdo įrašus. A. Navalno štabas ragino gyventojus išreikšti protestą prieš V. Putino režimą balsuojant už kandidatą, kuris turi didžiausią galimybę konkuruoti su „Vieningosios Rusijos“ politikais.

„Šįkart viskas kitaip, – LRT.lt sakė už interneto laisvę kovojančios nevyriausybinės organizacijos „AccessNow“ narė Natalia Krapiva. – Rusijos veiksmai apima globalias platformas, o ne vien individualius vaizdo klipus ar įrašus socialiniuose tinkluose.“

Nei „Google“, nei „Apple“ padėties nekomentavo, o Rusijos pareigūnai pareiškė, kad bet kas, besikišantis į šalies rinkimus, gali būti teisiškai persekiojamas.

„Branduolinis“ sprendimas

Kremlius jau ilgą laiką kuria savo „suverenų internetą“, ragina šalies gyventojus ir įmones naudotis rusiškomis platformomis. Užsienio technologijų milžinams Maskva ne kartą grasino ir reikalavo Rusijos vartotojų duomenis saugoti pačioje Rusijos teritorijoje.

„Google“ ir „Apple“, ir kitos bendrovės bandė priešintis Kremliaus spaudimui, nors buvo imtasi ir kompromisų – pavyzdžiui, Rusijos vartotojams „Apple“ įrenginių navigacija priskiria Krymą Rusijos Federacijai, o „Google“ galų gale sutiko saugoti rusų vartotojų duomenis serveriuose Rusijoje.

Rusijos tarnybos anksčiau taip pat reikalaudavo šalinti su opozicija susijusius ar jos sukurtus vaizdo įrašus. Šįkart kompanijos pakluso dėl to, kad Rusijos valdžia veikiausiai pagrasino teisiškai persekioti šalyje dirbančius kompanijų darbuotojus.

„Tai lūžio taškas, Rusijoje matome precedentą, kai valdžia pasinaudojo įmonių darbuotojais kaip įkaitais spausdama bendroves paklusti. Kai (A. Navalno) programėlė buvo pašalinta, prasidėjo veiksmai prieš „Google Docs“, buvo pašalinti 2 ar 3 specifiniai dokumentai, kuriuos naudojo A. Navalno komanda, skelbdama savo kandidatus. Taip pat buvo pašalintas „YouTube“ įrašas, kuriame aptariami kandidatai (Dūmos rinkimuose)“, – sakė N. Krapiva.

Panašių reikalavimų šalinti turinį gavo ir socialinis tinklas „Twitter“, tačiau kompanija išplatino pranešimą, kuriame sakė gerbianti vartotojų nuomonę, todėl nieko nešalinsianti. Tačiau „Twitter“ nėra itin populiarus Rusijoje, tad priešintis režimui yra lengviau.

Todėl toks įmonių šantažavimas, grasinant persekioti jų darbuotojus, anot N. Krapivos, Kremliui yra „branduolinis“ variantas.

„Tai jiems rizikinga politiškai, nes gali sulaukti reakcijos. Tai juos (Rusijos valdžią) įstumia į tam tikrą kategoriją, nes tokie veiksmai beveik prilygsta terorizmui – juk tu imi įkaitus. Todėl tai veikiausiai buvo „branduolinis“ pasirinkimas, jie laukė galimybės juo pasinaudoti“, – sakė „AccessNow“ bendradarbė.

„Nauja norma?“

Rusijos valdžia primygtinai „siūlo“ šalyje veikiančioms įmonėms ir gyventojams naudoti rusišką programinę įrangą ir socialinius tinklus. Tačiau jie populiaresni regionuose, o didžiųjų miestų gyventojai ir toliau žiūri „YouTube“ įrašus, bendrauja tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“. Įmonės, turinčios ambicijų veikti ir užsienio rinkose, taip pat mieliau renkasi vakarietiškus tinklus.

Tačiau, anot N. Krapivos, Rusijoje veikiančios kompanijos bus priverstos persvarstyti savo padėtį. „Jos turi atitinkamai planuoti savo ateitį. Ar tai taps nauja norma? Bet koks dokumentas, programėlė, vaizdo įrašas gali būti pašalintas? (...) Iš šių įvykių galime daryti išvadą, kad jei kompanija turi darbuotojų šalyje, yra galimybė cenzūruoti bet ką“, – sakė teisininkė.

Panašiai anksčiau elgėsi Brazilija – įkalino vieną „Facebook“ vadovų ir pareikalavo, kad „Whatsapp“ atskleistų duomenis, tariamai susijusius su prekyba narkotikais. Socialiniam tinklui grasino ir Tailando, Indijos vadovai, nepatenkinti tuo, kad iš „Facebook“ nešalinamas esą draudžiamas turinys.

„Tad Rusija jau turėjo pavyzdžių. Tačiau svarbiausia – tai pasirodė veiksminga. Ir mes nematėme jokios reakcijos nei iš JAV vadovybės, nei kitų Vakarų valstybių. Tai problema. Svarbu, kad kitos demokratinės valstybės į tai reaguotų. Jei nieko nesako, tai tęsis ir bus pateisinta kaip nauja taktika“, – sakė N. Krapiva.

Rusijos pavyzdys įkvėpė ir kitas nedemokratines valstybes. Kazachstanas svarsto įstatymą, kuris ribotų užsienio socialinių tinklų veikimą šalyje, iškeliant reikalavimą, kad jie privalėtų atidaryti kompanijos padalinį šalies teritorijoje, o jam turėtų vadovauti Kazachstano pilietis. Oficialiai įstatymas skirtas kovai su vaikų patyčiomis internete. Kelios kitos valstybės taip pat svarsto reikalauti „duomenų lokalizavimo“ – kad interneto kompanijos saugotų duomenis šalyje, taigi tarnyboms būtų lengviau šnipinėti gyventojus.

Kaip aiškino N. Krapiva, įprastai interneto kompanijos reikalavimus ir įsakymus vertina remdamosi savo vidine žmogaus teisių politika, paremta tarptautine teise. A. Navalno programėlės atveju Rusija nė nepateikė oficialių teismo sprendimų, tik prokurorų reikalavimą.

„Kompanijos tikrai turi pagrindą remdamosi tarptautine žmogaus teise atmesti tokius nurodymus, bet jei turi padalinių tose šalyse, praktiškai tai padaryti tampa labai sudėtinga“, – sakė teisininkė.

Tačiau Vakarų valstybės pačios akcentuoja būtinybę reguliuoti socialinius tinklus ir dideles interneto kompanijas, kurias kaltina per didele įtaka, dezinformacijos sklaida, visuomenės susipriešinimo didinimu ir mokesčių vengimu, reikalauja sukurti „galines duris“, kad pareigūnai galėtų sekti esą kenksmingą informaciją. Naujausias buvusios kompanijos „Facebook“ darbuotojos liudijimas taip pat patvirtina, kad kompanija nesiima pakankamai veiksmų kovai su neigiamais socialinių tinklų padariniais.

„Neabejotinai (Vakarų) vyriausybės nepagerina padėties ir galbūt jos šįkart nekritikuoja (Rusijos veiksmų), nes nori pasilikti teisę spausti kompanijas panašiai, jei joms to reikėtų ateityje (...). Vakarų vyriausybes taip pat dėl to reikėtų kritikuoti“, – sakė N. Krapiva.

Visa tai kelia pavojų, kad interneto ir socialinių tinklų nauda prodemokratiniams judėjimams autokratinėse šalyse gali būti sunaikinta. „Twitter“ buvo kritiškai svarbus protestuotojams koordinuojant savo veiksmus Arabų pavasario metu prieš dešimtmetį, o pernai „Telegram“ kanalai prisidėjo prie gausių protestų prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą Baltarusijoje.

„Daug kur alternatyvų beveik nėra. Ir geriau tai ar blogiau, bet (pilietinė visuomenė ir aktyvistai) remiasi šiomis platformomis, kad jų balsai būtų girdimi“, – sakė N. Krapiva.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt