Pasaulyje

2021.10.04 05:30

Dėmesys Maskvai ir į JAV pašonę pastumta Lietuva – kokia bus naujoji Vokietijos užsienio politika?

Julius Palaima, LRT.lt2021.10.04 05:30

Pasibaigus Vokietijos parlamento rinkimams, visuomenės akys krypsta į du pagrindinius kandidatus užimti kanclerio postą ir jų politines jėgas – socialdemokratą Olafą Scholzą ir konservatorių Arminą Laschetą. Kokį požiūrį į Lietuvą ir Baltijos šalis formuos naujoji valdžia ir ar įvyks Berlyno santykių su Maskva „perkrovimas“?

Vokietija vadovauja NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei „enhanced Forward Presence“ (eFP), tad būsimi pokyčiai Berlyne yra aktualūs ir lietuviams.

Visų kortų savo rankose nelaikantys O. Scholzas ir A. Laschetas turės žvalgytis ir į mažesnius galimus koalicijos partnerius, tokius kaip Annalenos Baerbock vadovaujami Žalieji ir verslui palanki liberalų FDP partija.

Žalieji ir FDP jau tarėsi kartu sudaryti derybinį bloką dėl būsimos Vokietijos Vyriausybės praėjusios savaitės pradžioje.

„Ieškodami sprendimų dėl būsimos Vyriausybės jau dabar ieškome bendrų plotų ir tiltų, o ne skirčių. Ir tikrai radome. Džiugūs laikai“, – kalbėjo FDP ir Žaliųjų lyderiai.

Tiek konservatoriui A. Laschetui, tiek socialdemokratui O. Scholzui reikės pasitelkti visą politinę patirtį, kad į būsimą Vyriausybę pritrauktų mažesnių koalicijos jėgų.

Du didžiulę patirtį sukaupę politikos veteranai

Rinkimus nedidele persvara laimėjusių socialdemokratų SPD partijos lyderis 62-ejų Olafas Scholzas Vokietijos politikoje yra tikrai pastebima figūra.

Šiuo metu jis eina šalies finansų ministro pareigas ir yra vienas iš pareigas tebeeinančios kanclerės Angelos Merkel pavaduotojų.

Kitaip nei A. Laschetas, per šią rinkimų kampaniją jis susirinko pakankamai politinių dividendų ir didelę šalies gyventojų paramą.

O. Scholzas šalies parlamente yra dirbęs nuo 1998 iki 2011 metų. Vėliau jis pasuko į Hamburgą ir nuo 2011 iki 2018 metų ėjo šio miesto mero pareigas, buvo giriamas už sustyguotus miesto finansus, rašo BBC.

Kilęs iš nedidelio Osnabrucko miestelio šalies šiaurės vakaruose, jis politiko kelią pradėjo kaip jaunųjų socialistų lyderis, studijavo darbo teisę.

Partijos bičiuliai O. Scholzą vertina kaip gana konservatyvų.

Kartu su žmona Britta Ernst vaikų neturi.

Nemažai pagyrų SPD partijos vadovas O. Scholzas sulaukė dėl kovos su pasauline COVID-19 pandemija ir stipriai prisidėjo prie 750 mln. eurų vertės ekonomikos gaivinimo plano.

„Tai yra granatsvaidis, kurio reikia, kad deramai atliktume savo darbus“, – anksčiau sakė jis.

Solidų įvaizdį pasirinkęs O. Scholzas užsitarnavo pravardę Scholz-o-mat.

Jo pagrindiniam konkurentui į kanclerius iš konservatorių CDU/CSU judėjimo A. Laschetui rinkimų kampanija taip gerai nesusiklostė ir pirmiausia dėl to būtų galima kaltinti jį patį.

60-metis konservatorių lyderis, daugiausia gyventojų Vokietijoje turinčio Šiaurės Reino-Vestfalijos premjeras gana sudėtingai užsitikrino partijos paramą dėl kanclerio posto.

Kovoje jam pavyko nugalėti konkurentą iš Bavarijos regiono Marcusą Sonderį.

Tačiau A. Lascheto padėtis dar prieš rinkimų kampaniją buvo nelengva – politikas buvo kaltinamas negebėjimu savo vadovaujamame regione suvaldyti COVID-19 pandemijos.

Liepos mėnesį jis dar labiau pablogino savo padėtį, kai žurnalistų buvo užfiksuotas besijuokiantis per Vokietijos prezidento Franko Walterio-Steinmeierio kalbą, politikams lankantis didžiausių šalies istorijoje potvynių vietose.

Konservatorių lyderis A. Laschetas užaugo kalnakasio ir teisininkės šeimoje, tad nieko nuostabaus, kad nuolat buvo Vokietijos kalnakasybos industrijos gynėjas ir užtarėjas.

Jis tvirtai palaikė sprendimą iki 2038 metų nestabdyti anglių gavybos energijos tikslais.

Politikas taip pat turi gana palankų tarptautinės bendruomenės užnugarį ir yra proeuropietiškų vertybių propaguotojas.

Kilęs iš Acheno miesto, kuris ribojosi su Prancūzijos pasieniu.

A. Laschetui nesvetimi ir migracijos klausimai: dar 2005 metais jis tapo savo regiono integracijos ministru, o tai buvo pirmoji tokio tipo politinė pozicija Vokietijoje.

Jis užmezgė tvirtus ryšius su etnine Turkijos bendruomene, o 2015 metais palaikė daug prieštaringų vertinimų sulaukusį kanclerės A. Merkel imigracijos sprendimą, kai daugiau nei milijonas migrantų pasiekė Vokietiją.

Didelę įtaką A. Laschetui padarė ir Katalikų bažnyčia, ir religingi tėvai. Konservatorių lyderis su žmona užaugino tris vaikus.

Skirtingas požiūris į užsienio politiką ir saugumą

Nors užsienio politika, saugumas ir aljansai yra gana svarbios temos tarptautinės bendruomenės kontekste, Vokietijos rinkėjams šie klausimai dažniausiai išlieka antraeiliai.

Vis dėlto partijos besiruošdamos rinkimams išleido specialias programas, kuriose gana didelis dėmesys skiriamas užsienio politikos ir saugumo iššūkiams.

Kaip rašo Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) vyresnioji politikos analitikė Ulrike Franke, partijos savo programose skyrė daug vietos globaliems iššūkiams.

Konservatyvioji CDU/CSU programoje teigia, kad „esame viduryje pasaulinio, epochos pokyčio“ ir kad demokratijos ir autoritarinės valstybės stringa ir kovoja viena su kita, norėdamos suformuoti savo 21 amžiaus viziją.

Panašiai kalba ir socialdemokratai, rašantys apie „globalų varžymąsi“.

Tiek Žaliųjų, tiek liberalų FDP partijos programose kone identiškai įvardyta „kova su autokratinėmis galiomis, kurios siekia vis didesnės valdžios“.

Didžioji dalis Vokietijos partijų savo programose teigia, kad Vokietija ir Europos Sąjunga turėtų užimti svaresnę poziciją užsienio politikos klausimais.

Konservatoriai kalba apie svarbų šalies vaidmenį, nes „Vokietija yra globalaus pasaulio stabilumo inkaras“.

Pridedama, kad, „būdama didžiausia Europos ekonomika, Vokietija turėtų užimti pagrindinį vaidmenį užsienio ir saugumo politikoje“.

CDU/CSU mano, kad „Europa turėtų būti lygi partnerė su JAV, su kuria palaiko tuos pačius laisvės, taikos ir demokratijos pamatus“.

Liberalioji FDP dar atviriau kalba „apie atvirą strateginį suverenumą“ ir nori, kad ES sukurtų gynybos sąjungą, kuri vestų link Europos kariuomenės idėjos.

Socialdemokratiškoji SPD savo manifeste taip pat prasitaria apie bendrą žemyno kariuomenę ir įvardija ją kaip „taikos pajėgų Europos dalį“.

Nors partija pabrėžia NATO svarbą, paraleliai nori sukurti daugiau karinėje srityje pajėgiančią ES.

A. Baerbock vadovaujami Žalieji pabrėžia, kad reikia stiprinti ES karinius pajėgumus, vengiant investuoti dar daugiau lėšų į pavienių valstybių kariuomenę.

Dar vienas įdomus Žaliųjų partijos pabrėžtas aspektas – „feministinė užsienio politika, kuri taip pat remtųsi postkolonijiniais ir antirasistiniais elementais“.

Kaip savo tekste rašo ECFR analitikė U. Franke, Žalieji pabrėžia norą „konfliktus spręsti ne stipriausiojo galios principu, o bendromis derybomis prie bendro stalo“.

Kairės partija „Die Linke“ ir prieštaringai vertinama kraštutinės dešinės „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) užsienio politikoje pabrėžia „bandymus sukurti naujus santykius su Rusija“.

AfD partijos programoje tikina, kad „reikia nutraukti ES sankcijas Rusijai ir šią valstybę įtraukti į bendras saugumo struktūras“.

Ar keisis požiūris į Baltijos šalis?

Savo programose kalbėdama apie skiriamas lėšas krašto gynybai, vienintelė A. Lascheto vadovaujama CDU/CSU teigia, kad nori skirti du procentus bendrojo šalies vidaus produkto šiam tikslui įgyvendinti.

Jie taip pat tikina norintys didinti karių šalies kariuomenėje skaičių nuo 185 iki 203 tūkstančių.

O. Scholzo socdemai kalbėdami apie krašto gynybą yra kur kas kuklesni – prioritetas teikiamas „Bundeswehro“ kariuomenės modernizavimui ir geresnei ekipuotei, nes „tik taip kariuomenė gali įvykdyti savo užduotis, o kariai pasitikėti valdžia“.

Žaliųjų partija taip pat prieštarauja NATO iškeltam tikslui skirti 2 procentus Vokietijos BVP krašto saugumui, tačiau neiškelia savos vizijos, kiek turėtų būti skirta šalies gynybai.

Kaip teigia portalo LRT.lt kalbinti ekspertai, naujoji Vokietijos Vyriausybė, nepaisant jos sudėties, turėtų bent popieriuje išlikti plačios Europos užsienio politikos puoselėtoja ir vykdytoja.

„Vis dėlto tai neturėtų būti visiškai Europos vizijai pritarianti Vyriausybė, o jos siekiai kurti kietosios galios įrankius ES neturėtų būti išpildyti“, – svarstė Europos politikos studijų centro (CEPS) tyrimų direktorius Stevenas Blockmansas.

CEPS tyrimų direktoriaus tikinimu, CDU ir SPD partijos gana stipriai skiriasi, kai kalbama apie saugumo ir krašto apsaugos klausimus.

„CDU/CSU akcentuoja – handlungsfähig (liet. „gali veikti“) strategiją, palaiko ES nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (ang. PESCO) politiką, kuri paremta gynybos pajėgų palaikymu, ES karinių būstinių stiprinimu, ir ilguoju laikotarpiu palaiko jungtinių kariuomenės pajėgų idėją“, – LRT.lt sakė S. Blockmansas.

Vis dėlto CEPS tyrimų vadovas gana skeptiškai žiūri į galimus Vokietijos planus kurti vieną Bendrijos kariuomenę.

„Nors apie tai kalba ir SPD socialdemokratai, o ši politinė jėga kritikuoja dronų pirkimą „Bundeswehro“ kariams, o Žalieji kalba, kad nenori skirti 2 procentų BVP krašto gynybai, nauja Vyriausybė, kurioje galimai bus šios partijos, galimai nepasieks jokio tikro progreso, telkiant ES bendruomenę, nors to labai norėtų, žvelgiant į dabartinę geopolitinę aplinką“, – pridūrė S. Blockmansas.

„Taigi Europos ramsčiai NATO gali išlikti silpni, daug kas ateityje priklausys nuo kitų Europos sąjungininkų ir JAV“, – pridūrė S. Blockmansas.

Pasak CEPS ES užsienio politikos tyrėjo Zacho Paikino, pokyčių ES politikoje po valdžios pasikeitimo Vokietijoje, ypač kalbant apie Rusijos klausimą, neturėtų įvykti.

„ES ir Rusijos santykiai yra susaistyti struktūrinių veiksnių, kurie tikrai neišnyks Berlyne pasikeitus Vyriausybei. Akivaizdu, kad A. Merkel ir Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono bandymas dar birželį vėl suartėti su Rusija nedavė rezultatų ir indikuoja, jog santykių „perkrovimo“ artimausiu metu tikrai nebus“, – LRT.lt teigė Z. Paikinas.

Jo kolega S. Blockmansas sako, kad tiek CDU/CSU, tiek SPD ir jų lyderiai ir toliau sieks užmegzti dialogą su Rusija.

„Tai susiję su E. Macrono išreikštomis idėjomis ir palieka Baltijos šalis priklausomas nuo JAV ir Joe Bideno administracijos konfrontacijų su V. Putinu fone. Jeigu kalbėtume apie Baltarusiją ir padėtį joje, naujoji Vyriausybė turėtų palaikyti dabartinę ES liniją“, – aiškino CEPS tyrimų vadovas.

„Laukia išties įdomus sąstingio laikotarpis: ES valstybės toliau sieks iškelti strateginės autonomijos (įskaitant ir nuo JAV) reikalingumą, taip pat galimai nesugebės pasiekti stabilių santykių su tokiomis valstybėmis kaip Rusija“, – situaciją Bendrijoje vertino Z. Paikinas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt