Pasaulyje

2021.09.27 18:01

LRT trumpai. Jamaika, Kenija ir koalicijų vaivorykštės – kas laukia Vokietijos valdžios dėlionėje?

Julius Palaima, LRT.lt2021.09.27 18:01

Dviejų Vokietijos lyderiaujančių partijų – socialdemokratų ir konservatorių – laukia nelengvas derybų laikotarpis, kuris gali trukti iki kelių mėnesių. Nors rinkimuose nežymią pergalę iškovojo socdemai su Olafu Scholzu priešakyje, į Vyriausybės formavimą kėsinasi ir Armino Lascheto konservatoriai, o pergalę dėl valdžios pasieks tie, kurie sugebės susitarti su įkandin jų rinkimuose sekusiomis partijomis.

Pirminiai rezultatai rodo nebent tai, kad niekas rinkimuose dar nebuvo galutinai nuspręsta. Remiantis preliminariais duomenimis, Socialdemokratų partija surinko 25,7 proc. balsų.

Kanclerės Angelos Merkel centro dešinės blokas – Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos partnerė Bavarijoje Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – gavo 24,1 proc. balsų. Tai prasčiausias CDU/CSU rezultatas per septynis dešimtmečius.

Nepaisant to, partijos kandidatas į kanclerius A. Laschetas optimizmo neprarado.

„Mes darysime viską, kad suformuotume Vyriausybę, kuriai vadovautų CDU/CSU, nes Vokietijai reikia koalicijos ateičiai, kuri modernizuotų mūsų šalį“, – po rinkimų kalbėjo A. Laschetas.

„Žinoma, kad turėčiau prisiimti atsakomybę už šiuos rezultatus. Nesvarbu, ar būsime opozicijoje, ar Vyriausybėje, partija turės atsinaujinti“, – teigė konservatorius A. Laschetas.

„Nė viena partija neturi aiškaus mandato formuoti Vyriausybę“, – pridūrė CDU/CSU rinkimuose vedęs A. Laschetas ir teigė, kad derybos dėl koalicijos vyks su liberalais ir žaliaisiais.

Jo pagrindinis oponentas ir buvęs šalies finansų ministras Olafas Scholzas po rinkimų pateikė savų argumentų, kodėl jis turėtų tapti kancleriu.

„Manau, matydami šiuos rezultatus galime padaryti išvadą, kad mums suteiktas mandatas formuoti naująją Vyriausybę. Piliečiai nori pokyčių“, – teigė O. Scholzas.

Neįtikėtinai svarbūs žalieji ir liberalai

Dabar nemažai kortų savo rankose laiko tamsiuoju rinkimų arkliuku laikyti žalieji, kurie surinko kiek daugiau nei 14 proc. balsų, ir Liberalų demokratų partija, gavusi kiek daugiau nei 11 proc. balsų.

Manoma, kad abi partijos turėtų prisidėti prie naujos valdančiosios koalicijos, tačiau lieka neaišku, ar sudarytų centro dešinės, ar centro kairės Vyriausybę.

Naujos koalicijos formavimas bus išties sudėtingas procesas, nes nė viena iš dviejų didžiųjų partijų negali pasigirti solidžiu pranašumu.

Nors socialdemokratai ginčysis, kad konservatoriai buvo išstumti iš valdžios, nes gerokai pablogino savo rinkimų rezultatus nuo 2017 metų, kai jų surinko 33 procentus, tokie vertinimai nieko nereiškia. Vokietijoje, skirtingai nei daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių, partijoms nereikia prašyti šalies vadovų pritarimo valdančiosios koalicijos formavimui.

Viskas šioje valstybėje priklauso nuo partijų ir jų gebėjimų susitarti su galimais partneriais.

Dar per rinkimų kampaniją liberalioji FDP partija buvo aiškiai išreiškusi norą jungtis prie konservatorių CDU/CSU valdančiosios daugumos, o žalieji kartu su lydere Annalene Baerbock teigė, kad norėtų sudaryti aljansą su O. Scholzo socialdemokratais, rašo „Politico“.

Tiek konservatoriai, tiek socialdemokratai anksčiau atmetė bet kokias galimybes sudaryti koaliciją su prieštaringai vertinama kraštutinės dešinės „Alternatyva Vokietijai“.

Socialdemokratai taip pat į koaliciją norėjo kviestis judėjimo „Kairė“ („Die Linke“) atstovus, tačiau lieka neaišku, ar jis gaus vietų parlamente, nes dar nėra aišku, ar pavyko peržengti penkių procentų barjerą.

Tai kiek apsunkintų O. Scholzo partijos galimybes sudaryti valdančiąją koaliciją.

Tiek socialdemokratai, tiek konservatoriai anksčiau minėjo, kad nepratęs dabartinės koalicijos veiklos, kuri valdžioje buvo pastaruosius aštuonerius metus.

Galimi koalicijų variantai: „Nuo Kenijos iki šviesoforo“

Galimoms Vokietijos ateities valdančiosioms koalicijoms jau dabar lipinami įvairiausi vardai – nuo „Jamaikos ar Kenijos“ iki „Šviesoforo“, rašo AFP.

„Šviesoforo“ koaliciją sudarytų socialdemokratų SPD (raudonųjų), žaliųjų ir liberalų FDP (geltonųjų) judėjimai.

Koalicijos pavadinimas ir kilo dėl to, kad partijų spalvos simbolizuoja šviesoforo šviesas.

Vis dėlto liberalai, kuriems vadovauja jaunas charizmatiškas lyderis Christianas Linderis, įprastai nėra iš tų, kurie palaikytų kairėje besišliejančias partijas.

Ch. Linderis anksčiau nubrėžė ir dvi raudonąsias linijas: viena iš jų ta, kad valdžia neturėtų didinti mokesčių, o kita susijusi su didėjančios Vokietijos skolos stabdymu.

Dar vienas galimas koalicijos variantas – „Raudona-žalia-raudona“, jei valdžioje atsidurtų socialdemokratai, žalieji ir „Kairė“.

Partija „Kairė“ pasižymi prieštaringai vertinamais politiniais sprendimais ir pažiūromis, pavyzdžiui, prieštarauja Vokietijos narystei NATO.

Ir nors socialdemokratų lyderis O. Scholzas kritikavo tokią „Kairės“ politiką, jis nėra atmetęs koalicijos su šiuo politiniu judėjimu galimybės.

„Jamaikos“ koaliciją sudarytų konservatorių CDU/CSU, liberalai ir žalieji.

Derantis dėl koalicijos 2017 metais liberalai atsitraukė, nes nesutiko su siūloma migracijos ir energetikos politika.

„Kenijos“ koalicija susidėtų iš SPD, CDU/CSU ir žaliųjų, tačiau tai yra menkai tikėtinas variantas, nes socdemų vadas O. Scholzas teigė nesiruošiantis vėl būti koalicijoje su konservatoriais.

Neatmetamas ir mažumos Vyriausybės variantas.

Nemažai priklauso ir nuo galutinių balsavimo rezultatų: jeigu SPD ir žalieji surinktų daugiau balsų, nei planuota, tai gerokai palengvintų koalicijos formavimą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt