Pasaulyje

2021.09.27 16:20

Grybauskaitė apie Merkel: nepaisant paramos „Nord Stream 2“, sankcijos Rusijai atsirado tik jos dėka

Madona Lučkaitė, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2021.09.27 16:20

Po sekmadienį įvykusių Vokietijos parlamento rinkimų prasideda koalicinių derybų etapas, o šiam pasibaigus nuo šalies politinės scenos pasitrauks Angela Merkel. Pasak kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės, nors daugiausia balsų surinkusios partijos drastiškai Vokietijos kurso nekeis, tokio proeuropietiškumo, kokiu pasižymėjo A. Merkel, tikėtina, nebeišvysime.

Sekmadienį vykusius Bundestago rinkimus nedidele persvara laimėjo socialdemokratai (SPD), tačiau ambicijas formuoti Vyriausybę reiškia tiek jie, tiek dešinioji CDU ir CSU sąjunga.

Pirminiai rezultatai rodo, kad socialdemokratai gavo 25,7 proc. balsų, kanclerės A. Merkel centro dešinės blokas – Krikščionių demokratų sąjunga ir jos partnerė Bavarijoje Krikščionių socialinė sąjunga (CDU ir CSU) – 24,1 proc., Žaliųjų partija – 14,8 proc., Laisvoji demokratų partija (FDP) – 11,5 proc. balsų.

Nors finišavo atitinkamai treti ir ketvirti, būtent nuo žaliųjų ir liberalų valios labai stipriai priklausys, kaip atrodys būsimoji valdančioji koalicija, LRT RADIJO laidai „Lietuvos diena“ sakė D. Grybauskaitė.

„Aišku visiškai, kad dvi partijos – žalieji ir liberalai – lems ateities koaliciją. Priklausys tai, aišku, ir nuo galutinių paskaičiavimų, matome, kad daug buvo balsuojama paštu, tačiau bet kokiu atveju šios dvi partijos nulems valdančiąją daugumą – ar tai būtų socialdemokratai, ar krikščionys demokratai, bet jos lems naują Vokietijos kryptį, naujos politikos kryptį, o tai reikš ir tam tikrą atsinaujinimą“, – sakė prezidentė.

Kad ir kokia bus koalicijos sudėtis, jos kursas bus proeuropietiškas ir pro-NATO, pridūrė D. Grybauskaitė, o tai Lietuvai svarbu, tačiau A. Merkel vadovavimo laikotarpį ji išskyrė kaip ypatingai orientuotą į bendrus Europos šalių interesus.

„Tokio proeuropietiškumo, kokį matėme iš A. Merkel, tikėtis turbūt jau nebus galima, nes kiekviena ateinanti nauja karta tiek Europoje, tiek kitur yra labiau pragmatiška, daugiau paisanti nacionalinių interesų. Mums labai svarbu, kad Vokietija išliktų tuo lokomotyvu ir stabilumo garantijų teikėja visoje Europoje. Tikiuosi, kad tai bus išlaikoma, kokiame lygmenyje – žiūrėsime, labai priklausys nuo konkrečių asmenybių ir konkrečios situacijos, nes visos partijos turi šiek tiek kitokį požiūrį į daugelį dalykų, ypač gynybos išlaidų didinimą“, – sakė D. Grybauskaitė.

Bendraujant su A. Merkel visuomet stebino jos patikimumas, atsakingumas ir profesionalumas, teigė LRT RADIJO pašnekovė.

„Ji visada buvo iki detalių įsigilinusi į kiekvieną klausimą, kuris buvo sprendžiamas Europos Sąjungos lygmenyje. Ir ji niekada nepiktnaudžiavo Vokietijos kanclerės galia. Niekada mes to nematėme, ypač mažesnės šalys nejautėme, kad tai būtų primetama ar kažkaip demonstruojama. Jos bendravimas ir asmeninis kuklumas tikrai žavėjo ir įtikindavo labai daug valstybių vadovų aplink stalą. Ypač kai kalba eidavo apie, pavyzdžiui, sankcijų įvedimą, jos svoris, jos asmenybė buvo be galo svarbūs priimant tokius sprendimus“, – sakė D. Grybauskaitė.

Vokietijos kanclerę ji taip pat įvardijo kaip „krizių valdymo meistrę“. Nors iššūkių būdavo, o juos suvaldyti užtrukdavo, A. Merkel konstruktyvus požiūris padėdavo rasti sprendimus.

„Per šiuos 16-ka metų Europą buvo ištikusios keturios ar penkios krizės ir ji tikrai gebėdavo rasti sprendimus. Aišku, jie ateidavo ne iškart, būdavo įvairių nuomonių ir stumdymosi, bet gerai pamatavusi ji gebėdavo priimti reikalingus sprendimus ir, svarbiausia, įtikinti kitus, kad tie sprendimai yra svarbūs ir reikalingi. Būtent tai lėmė, kad Europa sugebėdavo išeiti iš ekonominių krizių, išsaugoti eurą, iš migracijos krizės, o dabar ir pandemijos“, – sakė D. Grybauskaitė.

A. Merkel dešinioji Vyriausybė, tiesa, palaikė „Nord Stream 2“ projektą, kuris Rytų Europoje dažniau matomas kaip Rusijos ekonominis svertas išlaikyti Europos šalių priklausomybę nuo jos gamtinių išteklių. Vis dėlto, pasak D. Grybauskaitės, jeigu ne A. Merkel, sankcijos Rusijai jos tarptautinės teisės ar žmogaus teisių pažeidimų atvejais būtų sunkiai įmanomos.

„Man visada buvo labai įdomi motyvacija, kodėl Merkel Vyriausybė vis tik palaikė šį projektą, man kelis kartus bendraujant su ja teko paklausti, kodėl jie palaiko šį projektą. Atsakymas buvo gana paprastas: mes mėginame atskirti komercinį projektą nuo politikos. Jiems tai buvo tik komercinis projektas. Tuo tarpu mes vertinome – ir, manau, teisingai – kad tai yra ir geopolitinis projektas bei geopolitinis Rusijos ginklas, darant įtaką kitoms Europos šalims. (...) Tačiau tik Merkel dėka Rusijos atžvilgiu buvo įvedamos sankcijos po Krymo okupacijos, Navalno nuodijimo ir kitų žmogaus teisių pažeidimų atvejais. Puikiai mačiau prie stalo, kiek buvo dvejonių, o reikia juk vienbalsiškumo. Kiek šalių, ypač esančių piečiau, norėdavo kaip nors sušvelninti situaciją arba visai neįvesti sankcijų. Bet būtent Merkel įtakos, jos įtikinėjimo ir nuomonės dėka tos sankcijos buvo įvestos“, – sakė D. Grybauskaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt