Pasaulyje

2021.09.27 13:31

Lukašenka apkaltino Ukrainą kuriant NATO karines bazes, ragina pareigūnus ginti savo šalį

atnaujinta 17.11
BNS, LRT.lt2021.09.27 13:31

Neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka migrantų padėtį prie Europos Sąjungos sienų pirmadienį pasitarime su jėgos struktūrų vadovais pavadino humanitarine katastrofa.

„Pasitarkime, kaip toliau dirbsime. Juk negerai, kad žmonės kenčia. Na taip, aprengė, pamaitino juos, malkų jiems ten nuvežė, kažkokių palapinių perdavė. Bet žiemą jie juk sušals. Tai juk žmonės, atėję iš už tūkstančių kilometrų pietuose. Trumpiau tariant, humanitarinė katastrofa prie sienos“, – sakė A. Lukašenka. Jo žodžius citavo prezidentūros spaudos tarnyba.

Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Sąjunga (ES) kaltina A. Lukašenkos režimą vykdant migrantų iš Artimųjų Rytų gabenimą ir jų stūmimą per sieną į Vakarus. Kaip rodo žurnalistiniai tyrimai, šiame procese dalyvauja valstybinės režimo turizmo agentūros. Vakarai tai vadina hibridinio karo agresija.

„Mums reikia išnagrinėti situaciją, besiklostančią prie valstybinės sienos. Tuo pačiu prašyčiau jūsų nesutelkti dėmesio tik į tai, kas vyksta su migrantais. Nereikia apsiriboti tik šiuo klausimu. Turime kitų labai rimtų, svarbesnių problemų. Problemų, susijusių su gynyba“, – sakė jis.

Tuo tarpu režimo užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus praėjusią savaitę dalyvavo Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, susitiko su organizacijos vadovu Antonio Guterresu. Pokalbyje V. Makejus neigė kaltinimus, kad Baltarusijos valdžia prisideda prie migrantų gabenimo, taip pat nupasakojo, kaip situaciją pasienyje mato režimas ir supažindino su procesais vykstančiais šalies viduje.

Šiais metais tūkstančiai migrantų, daugiausia irakiečių, iš Baltarusijos pateko į ES nares Lietuvą, Lenkiją ir Latviją.

Lenkijos vadovų teigimu, pačioje Baltarusijoje šiuo metu yra iki 10 tūkst. migrantų.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų.

Pasak lenkų pareigūnų, nuo metų pradžios užfiksuota per 8 tūkst. bandymų nelegaliai kirsti sieną, įskaitant 3,8 tūkst. bandymų rugsėjo mėnesį.

Lietuvoje ir Lenkijoje dėl migrantų krizės pasienio rajonuose įvesta ekstremalioji padėtis, pradėta tiesti užtvara, stiprinama sienų apsauga.

Ukrainoje neva steigiama karinė bazė

A. Lukašenka pirmadienį taip pat pareiškė, kad Minskui ir Maskvai nerimą kelia JAV karinių bazių steigimas Ukrainos pasienyje.

„Ypatingą dėmesį skiriame Ukrainos ruožui – ką ten darysime. Matote, ten, į Ukrainą, sutraukiamos NATO pajėgos. Prisidengiant mokymų centrų kūrimu faktiškai ten steigiamos bazės. Ukrainoje steigiamos Jungtinių Valstijų bazės. Suprantama, turime į tai reaguoti“, – sakė A. Lukašenka. Jo žodžius citavo prezidentūros spaudos tarnyba.

Iš tiesų jokia užsienio šalies pajėgų karinė bazė Ukrainoje nėra steigiama. Šalyje veikia mokymo centrai, kuriuose Ukrainos kariuomenę treniruoja ir užsienio specialistai, tačiau nuolatinės užsienio pajėgos Ukrainoje nėra dislokuotos.

Pasak A. Lukašenkos, ši tema buvo ne kartą aptariama per jo susitikimus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Šiuo klausimu konsultavomės ir vis dar konsultuojamės su Rusijos prezidentu. Sutarėme, kad reikia imtis tam tikrų veiksmų. Priešingu atveju rytoj turėsime nepriimtiną situaciją prie pat Baltarusijos ir Rusijos sienos – ten net galėtų būti dislokuotos atitinkamo nuotolio raketos. Mes tam savo sutikimo nedavėme ir negalime to leisti“, – kalbėjo jis.

Maskva ir Minskas reaguodami į galimą NATO pajėgų dislokavimą Ukrainoje imsis bendro atsako, turinčio užtikrinti abiejų šalių saugumą, pirmadienį pareiškė Kremlius.

„Tai veiksmai, užtikrinsiantys mūsų abiejų sąjunginių valstybių saugumą“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, žurnalistų paklaustas, kokia galėtų būti abiejų valstybių reakcija.

Rusijos „prezidentas [Vladimiras] Putinas ne kartą aptarinėjo galimos NATO karinės infrastruktūros plėtros Ukrainoje temą. Prezidentas Putinas sakė, kad tai peržengia „raudonąsias linijas“, kurias jis ne kartą yra minėjęs“, – pridūrė D. Peskovas.

Kijevas atmeta kaltinimus

Kijevas savo ruožtu atmetė A. Lukašenkos pareiškimus ir pareiškė, kad Baltarusijos lyderis tiesiog kartoja Maskvos propagandą.

„Jau kelintą kartą tampame Aliaksandro Lukašenkos nepagrįstų insinuacijų Ukrainos atžvilgiu liudininkai. Akivaizdu, kad Aliaksandras Lukašenka jau visiškai įsisavino Rusijos propagandinės retorikos šablonus apie Vakarų šalių ir konkrečiai Ukrainos keliamas grėsmes. Jis postringauja apie menamas amerikiečių bazes ir kovotojų stovyklas Ukrainoje, tuo pačiu metu versdamas mūsų kaimynę Baltarusiją vientisa Rusijos karine baze“, – naujienų agentūrai „Interfax“ pirmadienį sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.

Pasak jo, šiuo metu būtent iš Rusijos kyla pagrindinės grėsmės Ukrainai ir Baltarusijai.

„Išsaugoti Baltarusijos suverenitetą ir nepriklausomybę, o ne tapti Rusijos priedėliu – štai apie ką iš tikrųjų vertėtų susimąstyti Minske. Ukraina niekada nesikišo ir nesikiš į kaimyninės Baltarusijos reikalus. Ukraina taip pat niekada nekurs jokių grėsmių Baltarusijos žmonių saugumui. Tuo pačiu metu mes visomis jėgomis ir priemonėmis ginsime savo laisvę, nepriklausomybę ir Ukrainos tautos laisvę demokratinį pasirinkimą dėl europinės ir euroatlantinės integracijos“, – pabrėžė O. Nikolenka.

URM atstovas sakė, kad Ukraina pasirinko šį kelią, nes laikosi tokių pačių vertybių kaip ir Europa.

„Darome tai ne prieš ką nors, o išskirtinai todėl, kad Ukrainos ateitį matome Europos laisvųjų tautų bendroje šeimoje, kur gyvenimo, žmogaus orumo ir demokratinio pasirinkimo vertybės yra nepajudinamos. Ir tokia pat ateitis atitinka Baltarusijos interesus“, – pažymėjo O. Nikolenka.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt