Pasaulyje

2021.09.27 08:54

Vokietijoje baigiasi krikdemų era? Merkel įpėdinis Laschetas prisiima atsakomybę už pralaimėjimą

atnaujinta 17.56
BNS, ELTA, LRT.lt2021.09.27 08:54

Preliminarūs Vokietijos rinkimų rezultatai rodo, kad socialdemokratų partija (SPD) išsiveržė į priekį ir surinko 25,7 proc. balsų. Angelos Merkel įpėdinis prie krikdemų partijos vairo Arminas Laschetas pareiškė, kad CDU partijai reikia atsinaujinti ir prisiėmė atsakomybę už pralaimėtus rinkimus.

CDU ir Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) aljansas „negali būti patenkintas tokiu rezultatu“, sakė A. Lachetas. Jis pridūrė, kad „atsinaujinti reikia visose srityse“.

Tačiau, pasak CDU vadovo, jis yra pasirengęs vadovauti koalicinei vyriausybei, nes sekmadienį vykusių rinkimų rezultatai nesuteikė mandato valdyti „nė vienai partijai“.

Jis pakartojo, jog CDU yra pasirengusi deryboms dėl galimo bendradarbiavimo su žaliaisiais ir liberalia partija FDP.

Paklaustas, ar jis atmeta naują bendradarbiavimą su SPD, tik šį kartą CDU užimant jaunesniosios partnerės vietą, A. Laschetas atsakė, kad kaip „demokratai mes nieko neatmetame, tačiau toks dialogas šiuo metu nevyksta“.

Socialdemokratų partijos lyderis ir kandidatas tapti kancleriu Olafas Scholzas pareiškė, jog rezultatai rodo, kad ligšiol šalį valdęs krikščionių demokratų blokas turi dirbti opozicijoje.

Pirmadienį pagrindinių partijų vadovai susitinka aptarti galimo koalicijos formavimo. Negalutiniai oficialūs rinkimų rezultatai rodo, kad iki šiol eilę metų dominavęs krikdemų blokas neteko daugiausiai palaikymo per pastaruosius dešimtmečius.

Sekmadienį vykusių Bundestago rinkimų rezultatų analizė rodo, kad jaunesni nei 30-ies vokiečiai dažniau balsavo už Žaliųjų (22 proc.) ir Laisvųjų demokratų (20 proc.) partijas, ir nerodė prielankumo tradiciniam krikščionių demokratų blokui (CDU/CSU) ir socialdemokratams (SPD).

Kaip rodo „Europe Elects“ duomenys, kuriuos cituoja portalas „Euractiv“, vyresni nei 60 m. rinkėjai liko lojalūs pagrindinėms partijoms. Šioje amžiaus grupėje 34 proc. rinkėjų balsavo už krikdemus, 35 proc. – už socialdemokratus. Tuo tarpu Žaliųjų partija gavo vos 9 proc. balsų, o liberali Laisvųjų demokratų partija – 8 proc.

O. Scholzas tikisi koalicijos

Vokietijos centro kairiosios socialdemokratų partijos SPD lyderis Olafas Scholzas pirmadienį pareiškė įsitikinimą, kad jam pavyks sudaryti naują koaliciją su dviem mažesnėmis partijomis po 16 metų trukusio konservatyvios kanclerės Angelos Merkel valdymo.

„Trys partijos sustiprėjo, todėl tai yra aiškus mandatas, kurį suformulavo rinkėjai“, – pirmadienį SPD būstinėje sakė O. Scholzas, turėdamas omenyje savo partiją, taip pat Žaliųjų partiją ir verslui palankius laisvuosius demokratus (FDP).

CDU/ CSU blokas „ne tik pralaimėjo, bet ir gavo iš rinkėjų žinią, kad turėtų pereiti į opoziciją“, sakė O. Scholzas.

Trys partijos, kurias O. Scholzas nori matyti savo koalicijoje, turi „pakankamai sąlyčio taškų“, kad galėtų suformuoti vyriausybę, o derybos dėl koalicijos turėtų vykti „pragmatiškai ir ramiai“, pridūrė jis.

Tuo metu konservatorių lyderis Arminas Laschetas, nors pagal balsų skaičių liko antras po SPD, pasilieka prie savo konstitucinės teisės taip pat formuoti koalicinę vyriausybę. A. Lascheto konservatoriai sekmadienį pasiekė prasčiausią rinkimų rezultatą per visą pokario Vokietijos istoriją.

„Nė viena iš didžiųjų partijų neturi aiškaus vyriausybės mandato“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė A. Laschetas ir pridūrė, kad laikai, kai dvi didžiausios partijos surinkdavo po daugiau kaip 30 proc. balsų, jau seniai praėjo.

„Kancleriu gali tapti tik tas, kuriam pavyks suderinti priešingybes“, – sakė jis, turėdamas omenyje tai, kad žaliųjų ir FDP politinės darbotvarkės labai skiriasi.

„Labai skaudu, kad Merkel pasitraukia“ – vis dar neaišku, kas valdys Vokietiją

Vokietijoje pirmadienį prasideda nežinios periodas, abiem pagrindinėms partijoms po rinkimų savinantis teisę vadovauti didžiausiai Europos ekonomikai ir kanclerio poste pakeisti darbą baigiančią Angelą Merkel.

Preliminarūs rezultatai, paskelbti rinkimų komisijos interneto svetainėje, rodo, kad centro kairės Socialdemokratų partija (SPD) per sekmadienio rinkimus gavo daugiausiai balsų – 25,7 procento.

Kanclerės A. Merkel centro dešinės blokas – Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos partnerė Bavarijoje Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – gavo 24,1 proc. balsų. Tai prasčiausias CDU-CSU rezultatas per bloko septynių dešimtmečių istoriją.

Žalieji, gavę 14,8 proc. balsų, liko trečioje vietoje, o verslui palanki Laisvoji demokratų partija (FDP) su 11,5 proc. balsų – ketvirtoje. Abi šios partijos jau yra užsiminusios, kad nori aptarinėti galimybes formuoti trijų partijų valdantįjį aljansą su kuria nors iš dviejų didžiųjų varžovių.

Oficialūs rinkimų rezultatai turėtų būti paskelbti netrukus.

Ir SPD kandidatas į kanclerius Olafas Scholzas, ir A. Merkel konservatorių kandidatas Arminas Laschetas (Arminas Lašetas) pareiškė gavę mandatą valdyti, taip pradėdami grumtynes dėl potencialių koalicijos partnerių.

Šaliai, per 16-a A. Merkel valdymo metų pripratusiai prie politinio stabilumo, ateinančios savaitės ir mėnesiai tikriausiai bus neramūs.

Derybas dėl koalicijų atidžiai stebės sąjungininkės Vakaruose, suprantančios, kad vidaus rūpesčiai galėtų trukdyti Vokietijos vaidmeniui tarptautinėje arenoje ir sukurti lyderystės vakuumą Europoje.

Ir 60 metų A. Laschetas, ir 63 metų O. Scholzas sakė, kad jų tikslas yra suformuoti naują vyriausybę iki Kalėdų.

Piliečiai „nori vyriausybės pasikeitimo“, sakė dabartinis finansų ministras ir vicekancleris O. Scholzas. Jo rinkimų kampanija, pristačiusi jį kaip saugų pasirinkimą, vyko be klaidų ir buvo aiškus kontrastas A. Lascheto neapdairių žingsnių virtinei.

Pokerio partija

„Scholzas nori valdyti, kaip ir Laschetas. Pokerio partija prasideda: kas turi geresnes kortas?“ – rašė populiariausias šalies laikraštis „Bild“.

Fragmentiškame politiniame kraštovaizdyje po A. Merkel eros labiausiai tikėtina baigtis yra koks nors trijų partijų aljansas. Jis nutrauktų po karo susiklosčiusią dviejų partijų koalicinių vyriausybių tradiciją.

Siekdami daugumos parlamente O. Scholzas ir A. Laschetas dairysis į žaliuosius ir liberalią FDP. Tačiau šios partijos, nuo kurių priklausys jėgų pasiskirstymas, nėra natūralios kompanionės, nes jų pozicijos labai skiriasi tokiais klausimais kaip mokesčių didinimas ar valstybės investicijos į klimato apsaugą.

Žaliųjų kandidatė į kanclerius Annalena Baerbock, kurios partija tikėjosi geresnio rezultato, nes klimato krizė šiemet buvo tarp rinkėjams svarbiausių klausimų, miglotai kalbėjo apie tai, su kuo norėtų bendradarbiauti, tik sakė, kad Vokietijoje atėjo laikas „naujai pradžiai“.

FDP lyderis Christianas Lindneris pasiūlė iš pradžių pasikalbėti su žaliaisiais ir tik paskui pradėti žvalgomąsias derybas su dviem didžiosiomis partijomis, kad procesas galėtų vykti sparčiau.

„Europa laukia, kol Vokietija turės naują vyriausybę“, – sekmadienį vakare sakė jis.

Ch. Lindneris užsiminė pirmenybę teikiantis „Jamaikos“ koalicijai su CDU-CSU ir žaliaisiais, pavadintai pagal šių partijų spalvas – juodą, žalią ir geltoną.

Tačiau jis neatmetė ir „šviesoforo“ – koalicijos su SPD ir žaliaisiais – galimybės.

Galimybės

A. Laschetas sekmadienį taip pat kalbėjo apie būtinybę neuždelsti naujos vyriausybės formavimo. Jis priminė, kad Vokietija kitais metais pirmininkaus turtingųjų valstybių Didžiajam septynetui (G-7), ir sakė, kad iki to laiko šalis turi turėti vyriausybę, galinčią imtis veiksmų.

„Nauja vyriausybė turi pradėti dirbti greitai, tikrai iki Kalėdų“, – sakė jis.

Nei SPD, nei CDU-CSU nenori, kad vėl pasikartotų kairiųjų ir dešiniųjų „didžioji koalicija“, formavusi tris iš keturių A. Merkel vyriausybių.

Taip pat aišku, kad jokia partija nebendradarbiaus su kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), gavusia 10,3 proc. balsų. Jos rezultatas yra prastesnis nei per praėjusius rinkimus 2017 metais, kai ji gavo kone 13 proc. balsų, nes dabar iš darbotvarkės buvo iškritęs itin svarbus jos klausimas – imigracija.

Kraštutinė kairioji Kairės partija (Die Linke) taip pat prarado paramos ir tikriausiai vos vos įveiks 5 proc. balsų slenkstį, kad patektų į parlamentą.

Kol vyks sudėtingos derybos, A. Merkel toliau dirbs kaip laikinoji kanclerė.

Jei derybos užtruks ilgiau nei iki gruodžio 17-osios, A. Merkel taps ilgiausiai Vokietijos kanclerio poste dirbusiu žmogumi ir šiuo požiūriu pralenks Helmutą Kohlį (Helmutą Kolį).

„Labai skaudu“

A. Merkel vis dar yra populiariausia Vokietijos politikė, o jos savanoriškas pasitraukimas žymi svarbų momentą 83 mln. gyventojų turinčiai šaliai.

Tačiau jos palikimą gali aptemdyti prastas CDU-CSU pasirodymas per sekmadienio rinkimus, kai parama šiam blokui pirmą kartą buvo mažesnė nei 30 procentų.

Skausminga CDU smukimo iliustracija buvo rezultatai A. Merkel Baltijos pakrantės apygardoje, kur ji laimėdavo nuo 1990-ųjų. Ši kartą pergalę čia šventė socialdemokratai.

Prie CDU būstinės atėjęs 84 metų rinkėjas Alfonsas Thesingas žinojo, kodėl taip yra.

„Labai skaudu, kad Merkel pasitraukia“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

67 metų A. Merkel tikriausiai bus ilgimasi ir už šalies ribų. Būdama Vokietijos kanclerė ji padėjo Europos Sąjungai išlaviruoti per daug neramių metų, įskaitant finansų krizę, migracijos krizę, „Brexitą“ ir COVID-19 pandemiją.

Nors visos pagrindinės vokiečių partijos yra proeuropietiškos, nė vienas iš pretendentų į A. Merkel vietą negali prilygti jai politiniu svoriu.

A. Merkel apygardoje rytų Vokietijoje rinkėjai balsavo už socialdemokratų kandidatę

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel krikščionių demokratų partija (CDU), sekmadienį pralaimėjusi federalinius rinkimus, patyrė smūgį ir kanclerės gimtojoje Meklenburgo-Pomeranijos žemėje šalies šiaurės rytuose.

Tiesioginis mandatas, kurį A. Merkel turėjo savo gimtojoje Riūgeno/ Greifsvaldo rinkimų apygardoje, atiteko 27 metų socialdemokratų partijos (SPD) kandidatei Annai Kassautzki, surinkusiai 24,3 proc. pirmumo balsų.

A. Merkel įpėdinis, kandidatas nuo CDU, 33 metų mokesčių auditorius Georgas Guentheris, su 20,4 proc. balsų liko antroje vietoje.

A. Merkel būdavo išrenkama į Bundestagą savo apygardoje tiesiogiai per kiekvienus rinkimus nuo 1990 metų. Šiuose rinkimuose ji nebekandidatavo.

Vokietijos rinkimų sistemoje rinkėjai turi du balsus: vieną atiduoda už savo pasirinktą kandidatą rinkimų apygardoje, šis išrenkamas santykine balsų dauguma; kitą – už savo pasirinktą partiją (pagal proporcinę sistemą).

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt